pirmadienis, kovo 1 d.
S. Čaplinskas: turime išmokti gyventi naujoje realybėje. Kažkas susirgs – dalis neišgyvens
Alfa.lt

Premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad karantinas pratęsiamas dar mėnesiui, bet tai nereiškia, kad visi ribojimai išlieka ir išliks tokie, kokius turime šiandien. Apie ribojimų švelninimą jau prieš kurį laiką yra prabilę ekspertai. Vienas jų – Saulius Čaplinskas, užkrečiamųjų ligų ekspertas, mokslų medicinos mokslų daktaras, profesorius.

– Vienas pagrindinių valdžios argumentų, kodėl delsiama švelninti karantiną, yra naujoji britiška viruso mutacija, B117. Ar jūs suprantate valdžios baimes, kad, jeigu švelninsime, tai virusas gali visa jėga pulti ir gali būti trečia pandemijos banga?

– Valdžios politikų baimes aš suprantu lygiai taip pat, kaip ir žmonių baimes, bet vadinamųjų ekspertų blaškymosi nelabai suprantu. Yra suplakti skirtingi dalykai į vieną kokteilį. Tai yra greičiau plintančios atmainos, kur vėlgi nieko nėra nuostabaus: taip vystosi gamtoje, tokia yra virusų evoliucija. Viena – tai stebėti, kaip jos plinta, ir stengtis užkirsti kelią jų įvežimui. Mes neužkirsime kelio šitų atmainų įvežimui blokuodami kelius tarp savivaldybių.

Jeigu norime nustatyti, ar pas mus cirkuliuoja ši atmaina, tai sekvenavimą reikėtų daryti epidemiologiniais tikslais – tiksliai atrinkti, kokius mėginius tirti, kad matytume, kokios yra viruso atmainos. Jeigu norime, kad vakcina būtų efektyvi pasikeitus simptomo atmainoms, tai tam yra kitos šalys. Tegul tai būna tiriama iš bendrų europinių lėšų, kad mūsų biudžetui tai nekainuotų ir galėtumėme dėmesį skirti kitkam.

Manau, kad bėda yra ta, jog dabar susiformavo naratyvas, kad mes tikimės draudimo priemonėmis išvis sustabdyti viruso plitimą ir nugalėti šitą pandemiją. Tai yra visiškai nerealu. Su šiuo virusu turėsime gyventi mažiausiai dvejus metus ir bus tam tikrų bangavimų. Kuo toliau, tuo aiškiau, kad reikia mokytis iš buvusių pandemijų, kaip, sakysime, pandeminis gripas, iš to, kaip jis buvo suvaldytas, nes čia yra daug panašumų. Tie, kurie galvoja, kad draudimais ir medikamentinėmis priemonėmis galima visiškai sustabdyti viruso plitimą, labai klysta. Mes turime išmokti gyventi naujoje realybėje, nes niekur mes nedingsime.

Kažkas susirgs. Deja, jeigu susirgs tie žmonės, kurie priklauso ypatingai rizikos grupei, dalis jų neišgyvens. Kiek neišgyvens? Gali būti nuo pusės iki pusantro procento nuo užsikrėtusių žmonių. Dabar visų mūsų uždavinys yra maksimaliai sumažinti tą grėsmę, bet nesitikėti, kad mes išvis galėsime ją eliminuoti.

– Kol kas panašu, kad vakcina, kuria dabar vakcinuojamas pasaulis, yra veiksminga prieš šį mutantą, teisingai?

– Teisingai. Pavyzdžiui, „Modernos“ vakcina buvo kuriama taip, kad apimtų platesnius spyglio baltymus. Dabar įvykusios mutacijos neturi įtakos nei diagnostikai, nei vakcinos efektyvumui. Panašu, kad neturės įtakos ir naujam gydymo metodui, kuriame naudojami pasveikusių žmonių antikūnai. Šį procesą stebi pasaulio mokslininkai ir mums galbūt nereiktų su jais konkuruoti, o priešingai – žiūrėti, ką mes galime padaryti, kad užkirstume kelią šių viruso atmainų plitimui. Tam reikalingos tokios pat priemonės kaip stabdant gripo plitimą. Mes, ko gero, pamiršome, kad ne karantinas stabdo viruso plitimą, o infekcijos šaltinio nustatymas. Tuomet reikia atitinkamai gydyti, jeigu reikia – kurį laiką izoliuoti, atitinkamai nustatyti kontaktus ir juos taip pat izoliuoti.

Dabar pasiekėme lygmenį, kai plitimas yra gan platus visoje visuomenėje. Todėl vien karantino priemonėms stabdydami judėjimą, bet ne žiūrėdami, kur virusas plinta, mes vėl bėgsime paskui traukinį. Griežtos karantino priemonės pagrindinį uždavinį Lietuvoje jau atliko: neįvyko sveikatos sistemos kolapsas ir sumažėjo mirtingumas. Todėl dabar laikyti tokias griežtas priemones, kokios buvo nuo pat pradžios, yra neatsakinga ir tam nėra pagrindo.

– Priminėte gripą – artėjant gripo epidemijai, mes skiepydavomės prieš epidemiją, o dabar skiepijamės per epidemiją. Ar čia yra kokių nesutapimų?

– Kodėl skiepijamės prieš gripo pandemiją – suprantama. Žinome, kada ateis šaltasis metų periodas, o kartu su juo – gripas. Kad užkirstume tam kelią – skiepijamės. Atitinkamai skiepai tam momentui jau būna pagaminti. Dabar apskritai yra mokslo laimėjimas, kad taip greitai yra sukurti skiepai nuo koronavirusinės infekcijos. Bet iš principo idėja būtų ta pati: reikėtų pasiskiepyti daugumai žmonių. Taip pat, kaip ir gripo atveju, reikėtų, kad, prieš prasidedant sezonui, pasiskiepytų 70 proc. populiacijos.

Dabar koronavirusas plinta ir plis ištisus metus. Tik tikėtina, kad pakilimai bus šaltuoju metų laikotarpiu. Taigi, norint apsisaugoti kuo greičiau, būtų gerai, kad didesnė dalis žmonių pasiskiepytų. Bet šiandien aišku tai, kad praėjus 76 dienoms nuo persirgimo arba skiepo, antikūnų titras pradeda mažėti ir toliau stabiliai mažėja, o kas mėnesį krenta maždaug per pusę. Taigi klausimas, kiek laiko ir kokio lygio užteks imuniteto pasiskiepijusiam žmogui praėjus, sakysime, pusmečiui ar metams, kol kas yra atviras. Dabar jau matome, kad medikai, kurie persirgo su pirmąja banga, pasitikrino ir mato, kad antikūnų pas juos jau liko mažai.

Citata:Vien karantino priemonėmis stabdydami judėjimą, bet ne žiūrėdami, kur virusas plinta, mes vėl bėgsime paskui traukinį. Griežtos karantino priemonės pagrindinį uždavinį Lietuvoje jau atliko.

– Mes daug kalbame apie skiepus, bet yra ir vaistų, kurie išgydo nuo koronavirusinės infekcijos. Jau turime žinomą pacientą Amerikoje – Donaldą Trumpą. Vokietija taip pat nusprendė, nelaukdama Europos Sąjungos bendrų nutarimų ir sprendimų, pirkti šį preparatą iš Amerikos už 200 tūkst. eurų ir pradėti jį taikyti koronavirusu sergantiems pacientams. Kaip jūs žiūrite į tai?

– Na, pirmiausia reiktų pasakyti, kad žmogaus imuninė sistema išsigydo ir nugali virusą pati, o medikai tam tik padeda. Kuo toliau, tuo daugiau atsiranda įvairių žinių ir galimybių. Tai, kad monokloniniai antikūnai, persirgusių žmonių kraujas yra labai geras vaistas, yra žinoma seniai.

Taip pat Lietuvoje, trečio lygio ligoninėse, šis gydymo metodas yra taikomas. Labai dažnai man per socialinius tinklus žmonės parašo ir klausia: jeigu jie turi aukštą antikūnų titrą, ar jie gali būti donorais? Jų kraujas gali tapti tuo vaistu, kuris gali padėti išgelbėti kitų žmonių gyvybes. Taigi kuo toliau, tuo daugiau žmonės žino, ir pilietiškumas yra labai svarbus. Kai kurie žmonės nustemba, kai pasidaro antikūnų tyrimą, ir pasirodo, kad jis yra labai aukštas, o jie net nežino, kad buvo susidūrę su virusu ir kad yra iš esmės jau persirgę šita liga.

Noriu atkreipti dėmesį, kad, deja, valstybinės institucijos vėluoja, o būtent privačios iniciatyvos, kai kurios stambios bendrovės jau seniai atlieka profilaktinius tyrimus savo darbuotojams. Taip pat jie nori plačiau diegti ir antigeno tyrimus. Kai kur jau 20–30 proc. kolektyvo žmonių turi antikūnų titrus. Kai kurie – labai aukštus. Globos namuose net 40 proc. žmonių jau yra su antikūnais. Tai čia matome kitą skaudulį, kuris iki šiol nėra išspręstas – infekcijų kontrolė. Jeigu virusas ir toliau plinta židiniuose ir ten, kur aišku, kaip jį reikia suvaldyti, tai yra blogai.

– Man teko bendrauti su Jonu Sakalausku, Operos ir baleto teatro vadovu, operos solistu, kuris yra persirgęs koronavirusine infekcija. Jis teigė, kad jį gydė krauju tų žmonių, kurie yra persirgę. Ar galėjo taip būti?

– Taip, Lietuvoje tai jau taikoma. Tačiau tam reikia ne vien tik medikų – reikia ir piliečių, kurie jau yra persirgę, pagalbos. Ir tai vyksta – kuo toliau, tuo daugiau yra žmonių, kurie aktyviai duoda kraują, patys siūlosi, kad galėtų pagelbėti kitiems žmonėms.

– Profesoriau, kodėl stringa vakcinų gamyba? Pajėgumai mažėja ir šalys gauna mažiau vakcinų – kaip jūs tai aiškinate?

– Aš manau, kad čia galimos dvi priežastys. Galbūt buvo per daug optimistiškai iš pradžių suplanuota, kad galės padaryti, o paskui kažkas nepavyko, nepasisekė. Arba paprasčiausiai tai gali būti biznis, sunku pasakyti. Kadangi ir taip yra užsakymas, galbūt bandoma parduoti kitur didesne kaina. Galima spėlioti – arba viena iš šių priežasčių, arba abi kartu.

– Europos žiniasklaidoje kalbama apie vakcinų nacionalizmą. Pavyzdžiui, britai ir vokiečiai savo valstybėje turi gamintojus ir mėgina pirmiausia aprūpinti savo rinkas. Kiek čia tiesos?

– Dėl vokiečių nesileisiu į diskusijas, o britai tam ir išstojo iš Europos Sąjungos. Kaip D. Trumpas sakydavo „America first“, tai gal ir britai dabar panašiai galvoja. Mūsų privalumas, kad mes esame mažiukai, bet ir esame Europos Sąjungos dalis. Gerai, kad Europos Komisija bando nebeleisti to, kas buvo padaryta, kai tik prasidėjo pandemija. Tuomet Europos Sąjunga buvo subyrėjusi, kiekvienas sau bandė spręsti klausimus, užsidarinėjo sienas be jokios koordinacijos.

Taip pat pavasarį buvo kalbama apie „COVID pasus“ ir, jeigu jie būtų teisingai priimti ir įdiegti visos Europos mastu, tai jau dabar persirgę arba pasiskiepiję žmonės galėtų laisviau keliauti ir nebūtų tokio didelio smūgio ekonomikai. Taip pat reikia plačios diagnostikos sergantiesiems. Dabar įmanomi ir PGR testai, todėl reikia, kad būtų įdiegta kuo daugiau testavimo būdų. Ypač svarbus testavimas oro uostuose ir reikia, kad šalia būtų viešbučiai, kuriuose žmonės galėtų karantinuotis, jeigu reikia.

Jei tai būtų buvę iš anksto apgalvota – turėtume visai kitokią situaciją. Kai žmogus turi grįžti į savo namus ir vieno kambario bute karantinuotis su kitais šeimos nariais, tai atitinkamai stato į pavojų artimiausius žmones.

Citata:Nereikėtų galvoti, kad pas mus viruso dar yra nedaug arba jo išvis nėra, nes galbūt jis jau plačiai plinta. Reikia vykdyti pasienio kontrolę, kad naujo štamo plitimas būtų maksimaliai sustabdytas.

– B117 mutantas – turbūt daugiausia jo Lietuvoje, nes jis iš Didžiosios Britanijos. Gal yra kokių nors naujausių mokslinių tyrimų ar pranešimų, kad jis plinta greičiau? Ar jis mirtingesnis? Ar jis pavojingesnis užsikrėtus, lyginant su buvusiu virusu?

– Kol kas nėra duomenų, kad jis pavojingesnis didesnio mirtingumo prasme. Jis pavojingesnis tuo, kad yra gudresnis kaip visi virusai – prisitaiko, ieško galimybių, kaip jam geriau jaustis žmogaus organizme, į kokias ląsteles jam greičiau įsiskverbti ir t. t. Virusai, kurie randa tokią galimybę, greičiau ir plinta, dėl to yra didesnis pavojingumas. Bet nei sunkesnei klinikinei ligos eigai, nei skiepo efektyvumui, panašu, tai įtakos neturi. Tačiau nereikia galvoti, kad, jeigu viruso patogeniškumas didesnis, tai yra blogai. Kartais galbūt gali būti ir priešingai, kadangi būtent tokie štamai, kurie sukelia ne tokius stiprius klinikinius reiškinius, bet plinta greičiau, ilgesnėje ligos eigoje gali atnešti daugiau žalos: jei daugiau žmonių susirgs, vadinasi, daugiau žmonių sirgs sunkiai ir daugiau žmonių gali neišgyventi.

– Mokslininkai, kurdami vakcinas, lenktyniauja su mutacijomis. Kaip jums atrodo, žiūrint į artimiausią šių metų perspektyvą, ar vakcinų gamintojai pajėgs išlaikyti konkurenciją su viruso mutantais?

– Manau, kad konkurenciją tikrai išlaikys. Net pačiam virusui nenaudinga mutuoti taip, kad jis žudytų kuo daugiau žmonių. Tai neturėtų įvykti. Tačiau klausimas, ar atėjus rudeniui bus paskiepyta 70 proc. Lietuvos populiacijos. Net jeigu ir būtų paskiepyta, tai žmonės, kurie susirgo ir buvo paskiepyti metų pradžioje, labai didelis klausimas, ar jiems užteks imuninės apsaugos kitą žiemą. Ar nebus taip, kad jų imunitetas jau bus išblėsęs? Kol kas mokslas šito atsakyti negali. Tačiau didelė tikimybė, kad apsaugos jiems gali neužtekti. Grįžtant prie gripo pavyzdžio – efektyviausia būtų, kad didelė dalis žmonių būtų paskiepyti prieš prasidedant sezonui. Tam reikia ruoštis.

– Jei naudojamasi apsaugos priemonėmis – kaukėmis, atstumais, dezinfekciniais skysčiais, tai mutantas neturėtų kelti didesnio pavojaus nei mums jau įprastas virusas?

– Teisingai. Vėlgi nereikia maišyti skirtingų dalykų, kur yra bendros apsaugos priemonės ir kur yra užsikrėtusių asmenų diagnozavimas, kad virusas neplistų toliau. Kol žmogus nežino, kas yra infekuotas, o kas ne, reikia laikytis atstumo ir atitinkamai kitų priemonių, dėvėti kaukes ten, kur reikia. Na ir, aišku, kontrolė įvažiuojančių asmenų. Nereikėtų galvoti, kad pas mus viruso dar yra nedaug arba jo išvis nėra, nes galbūt jis jau plačiai plinta. Reikia vykdyti pasienio kontrolę, kad naujo štamo plitimas būtų maksimaliai sustabdytas.

2021 01 30 15:19
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt