ketvirtadienis, rugpjūčio 5 d.
Sausio įvykių trisdešimtmetis minimas virtualiai
Alfa.lt

Trečiadienį Lietuvoje minima Laisvės gynėjų diena.

„Prieš 30 metų Lietuvos žmonės nugalėjo, nes lemiamomis akimirkomis prisiėmė atsakomybę ir taip įrodė esantys laisvi nepriklausomos demokratinės valstybės piliečiai. Todėl Sausio 13-oji mums visada primins, kad piliečių galia nėra ir niekada nebuvo fikcija. Ne, ji visiškai reali ir pajėgi keisti pasaulį“, – sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Dėl koronaviruso grėsmės Sausio įvykių trisdešimtmetis bus pažymėtas daugiausia virtualiu būdu.

Dėl karantino ribojimų sausio 13-osios išvakarėse nebuvo tradicinių laužų, koncerto, bėgimo nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto Vilniuje – visi tradiciniai renginiai perkelti į rugpjūtį.

Trečiadienio rytą Laisvės gynėjų diena prasidės akcija „Atmintis gyva, nes liudija“ languose dešimčiai minučių uždegant vienybės ir atminimo žvakutes.

„Šiemet tradiciniai laužai prie Seimo rūmų, skirti Laisvės gynėjams atminti, neliepsnojo. Jie išsiskirstys į mažas liepsneles, kurias kiekvienas įžiebsime savo languose. Taip žinosime, kad esame išvien net ir būdami per atstumą. Tačiau svarbiausia – taip prisiminsime kiekvieną už Lietuvą atiduotą auką. Tegul Laisvės liepsna šiemet šildo Jūsų namus ir saugo Jūsų sveikatą“, – sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Kasmet vykdavęs iškilmingas parlamento posėdis šiemet perkeltas į virtualią erdvę. Iš anksto įrašytos kalbos ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija bus transliuojami internetu ir per LRT.

Laisvės premiją Lietuvos Seimas šiemet skyrė Baltarusijos demokratinei opozicijai. Ji įteikta šios šalies opozicijos lyderei Svetlanai Cichanouskajai.

Prezidentas G. Nausėda savo ruožtu pasveikins asmenis, kuriuos šiemet apdovanojo Sausio 13-osios atminimo medaliais už tai, kad 1991 metų sausio–rugsėjo mėnesiais aktyviai gynė Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, saugojo visuomenės rimtį bei žmonių sveikatą.

Šiemet apdovanojimų ceremonija Prezidentūroje taip pat nevyks, medaliai laureatams buvo asmeniškai nuvežti ir įteikti Prezidentūros darbuotojų.

Valstybės vadovas dalyvaus nacionalinėje akcijoje „Laisvės skambutis“. Jis vaizdo skambučiu bendraus su Sausio 13-ąją žuvusių aukų artimaisiais, padėkos jų šeimoms už apgintą Lietuvos laisvę.

Vakare LRT Didžiojoje studijoje G. Nausėda dalyvaus labdaros renginyje-koncerte „Kartu iki pergalės“. Penktus metus iš eilės Laisvės gynėjų dieną Lietuvos piliečiai kviečiami padėti karo nualintai Ukrainai, o šiemet – ir kovojantiesiems už laisvę Baltarusijoje.

Laisvės gynėjų dienai skirti nuotoliniai renginiai vyks ir kituose miestuose.

Kauno miesto muziejaus darbuotojai kalbins Sausio įvykių dalyvius – Kauno miesto muziejaus Pilies skyriaus vedėją Joną Vaičenonį ir Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovą Alvydą Butkų. Jie pasidalys savo įspūdžiais, kaip Kaunas ir Lietuva atrodė prieš 30 metų, diskutuos apie šios svarbios dienos atmintį ir reikšmę šiandien.

Bendrovė „Monetų namai“ nukaldino 30 auksinių individualiai numeruotų medalių, skirtų Lietuvos laisvės gynėjams. Jo averse iškaldintas Vytis, aplink kurį apsiraizgę erškėčiai pavirsta į ąžuolo šakelę. Erškėtis simbolizuoja kančią ir aukas, o ąžuolas – pagarbą laisvės gynėjams. Reverse įamžinti Lietuvos žmonės, mosuojantys trispalve, o fone – Vilniaus televizijos bokštas – tragiškų sausio įvykių simbolis.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

2021 01 13 08:38
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt