penktadienis, gegužės 29 d.
Seime priimta rezoliucija, sauganti užsienyje gyvenančių lietuvių šeimas ir vaikus bei įgalinanti individualų skundą dėl pažeistų vaiko teisių
tiesa.com
pixabay

Seime buvo pritarta mano inicijuotai rezoliucijai, kuri skirta padėti užsienyje gyvenančių lietuvių šeimoms ir jų vaikams. Rezoliucija parengta surinkus duomenis iš Europos Žmogaus Teisių Teismo bylų ir visų atsakingų Lietuvos institucijų.

Ji buvo kelių mėnesių darbo Seimo Žmogaus teisių komitete rezultatas. Už Lietuvos ribų gyvenantys mūsų šalies piliečiai susiduria su jų gyvenamose valstybėse veikiančiomis vaikų teisių apsaugos tarnybomis ir kitomis šeimas kontroliuojančiomis institucijomis.

Akivaizdu, kad daugelis lietuvių šeimų, gyvenančių ne Lietuvoje, nežino gerai tose šalyse veikiančių įstatymų, o iš to kyla labai rimtų problemų. Turime pakankamai atvejų, kai kitų valstybių institucijos, veikdamos pagal jų įstatymus, tėvų globos netekusius vaikus, kurie yra nepilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, nepaisydamos Lietuvos interesų juos ginti ir saugoti, atiduoda įvaikinti savo valstybės piliečiams arba skiria savo valstybės piliečius vaiko globėjais.

Tokiu būdu ne visada pakankamai atsižvelgiama į vaiko teisę išsaugoti savo identitetą ir kartais nekreipiamas dėmesys į vaiko kalbinės, etninės, religinės ir kultūrinės priklausomybės reikšmę. Tokiais atvejais siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus, nepaisoma to, kad vaikas prisirišęs prie savo šeimos, artimųjų.

Šį rudenį Prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo Žmogaus teisių komitetas sulaukė užsienyje gyvenančių mamų prašymo padėti. Jų šeimos susidūrė su valstybių (Norvegijos, Jungtinės Karalystės), kuriose gyvena, vaikų teisių apsaugos tarnybomis. Dėl vienų ar kitų priežasčių vaikai buvo paimti iš šeimų ir šiuo metu gyvena ne su savo tėvais ar giminaičiais.

Vaikai globojami ne mūsų tautiečių šeimose, nėra ugdomi gimtąja kalba, jų biologinės šeimos patiria įvairių sunkumų. Lietuvos Respublikos ambasados, esančios tose šalyse, iki šiol tik formaliai padėdavo tiems, kurie kreipiasi. Dažniausiai tėvai sulaukdavo atsakymo, kad ambasados darbuotojai neturi teisės kištis į tos šalies institucijų darbą.

Tačiau savo kreipimesi mamos to ir neprašo. Jos tik nori, kad Lietuva išsakytų savo poziciją, kuria būtų matomas rūpestis savo šalies piliečiais. Ši problema visapusiškai ir išsamiai buvo išnagrinėta Seimo Žmogaus teisių komitete. Išklausytos atsakingos institucijos: Socialinių reikalų ir darbo ministerija, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Užsienio reikalų ministerija, ambasadų ir kitų atsakingų institucijų atstovai.

Mano iniciatyva parengta rezoliucija dėl vaikų, Lietuvos Respublikos piliečių apsaugos ir jų teisių užtikrinimo. Joje Seimas ragina Respublikos Prezidentą, Vyriausybę ir Užsienio reikalų ministeriją daugiau dėmesio skirti mūsų piliečių šeimoms, auginančioms vaikus užsienio valstybėse. Raginama didinti diplomatinės ir konsulinės pagalbos šioms šeimoms efektyvumą ir kokybę.

Svarbu sudaryti patvirtintų vertėjų ir advokatų sąrašus visose šalyse, kuriose yra lietuvių bendruomenės, kad į krizinę situaciją patekusioms lietuvių šeimoms būtų suteikta kokybiška pagalba. Rezoliucijoje Užsienio reikalų ministerija skatinama steigti šeimos atašė etatus tose šalyse, kur gyvena gausios Lietuvos Respublikos piliečių bendruomenės.

Prašoma teikti ratifikuoti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą trečiąjį papildomą Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos protokolą dėl skundų procedūros, kuris suteiktų teisę vaikui ar kitiems asmenims kreiptis į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetą dėl pažeistų vaiko teisių.

Šį protokolą 2015 m. rugsėjo 30 d. pasirašė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Svarbus rezoliucijos punktas: vadovaujantis Jungtinių Tautų Hagos konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje siūloma vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybas išskaidyti į dvi atskiras institucijas.

Šiuo metu egzistuoja keista situacija, kai ta pati tarnyba priima sprendimą vaiką atimti iš šeimos ir sprendimą jį įvaikinti. Tokiu būdu lieka korupcijos tikimybė vaikus paimant iš vienų šeimų ir perduodant kitoms.

Akivaizdu, kad šios dvi procedūros turėtų būti vykdomos dviejų tarpusavyje nesusijusių institucijų. Rezoliuciją palaikę Seimo nariai siekia, kad jai įsigaliojus būtų efektyviau bendraujama su užsienyje gyvenančiomis lietuvių šeimomis, o tos šeimos, kurių vaikai nuo jų atskirti, sulauktų aktyvios ir realios pagalbos.

Toks veiklos modelis ambasadose, kai siekiama išnaudoti visas teisines priemones ginant savo piliečių interesus, turi tapti nuolatiniu ir įprastu kasdieninio darbo prioritetu. Akivaizdu, kad įsigaliojus rezoliucijai mūsų tautiečių šeimos jausis tvirčiau ir galės drąsiai kreiptis reikiamos kvalifikuotos pagalbos bei ją gauti.

2019 12 22 21:20
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt