sekmadienis, lapkričio 29 d.
Seimo pirmininkės moterys: per visą nepriklausomybės laikotarpį išrinktos tik dvi
Alfa.lt

Per daugiau nei tris dešimtis nepriklausomybės metų Seimo pirmininkėmis buvo išrinktos tik dvi moterys – Irena Degutienė ir Loreta Graužinienė. Alfa.lt primena jų biografijas.

I. Degutienė Seimui pirmininkavo 2009–2012 m. Ji tapo pirmąja Seimo pirmininke moterimi.

Turi gydytojos išsilavinimą. 1974 m. baigė Vilniaus valstybinio universiteto Medicinos fakultetą. Vos prasidėjus Atgimimui, I. Degutienė aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, taip prasidėjo politikės kelias. Iki 1994 m. dirbo Vilniaus universiteto „Raudonojo kryžiaus“ ligoninėje. 1994–1996 m. užėmė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sekretorės pareigas. 1996–2000 m. buvo socialinės apsaugos ir darbo ministrė. 2015 m. TS-LKD pirmininko rinkimuose varžėsi su Gabrieliumi Landsbergiu, bet pralaimėjo.

Seimo pirmininke išrinkta 2009 m., atstatydinus Arūną Valinską. Pramogų pasaulio atstovas įkūrė Tautos prisikėlimo partiją (TPP) ir buvo išrinktas į Seimą kartu su 15 jo partijai atstovaujančių garsenybių. Pirmininko poste užsibuvo vos metus – jam pareikštas nepasitikėjimas dėl nuotraukų, kuriose jis užfiksuotas su Daktarų grupuotės atstovais.

I. Degutienė tuo metu buvo pirmoji Seimo pirmininko pavaduotoja, tad naujos kandidatūros toli ieškoti nereikėjo. Nepaisant to, buvo nuogąstaujama, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovei tapus Seimo pirmininke galėtų neproporcingai išaugti konservatorių įtaka ir į atsilaisvinusį postą svarstomos tuometinio susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio ir kito Liberalų sąjūdžio atstovo – Gintaro Steponavičiaus – kandidatūros.

2012 m. kilo skandalas, paskelbta, kad Santariškių klinikos, kuriose vienu iš vadovų dirbo I. Degutienės vyras, „Snoro“ banko nacionalizavimo išvakarėse į kitą banką persivedė beveik 19 mln. litų. I. Degutienė parlamento tribūnoje pareiškė tikrai nežinojusi apie planus nacionalizuoti banką, todėl negalėjusi šios informacijos perduoti nei savo sūnui Gediminui Degučiui, nei vyrui Gediminui Degučiui.

Į Seimą I. Degutienė buvo renkama nuo 1996 m., tačiau 2020 m. rinkimuose nusprendė nebedalyvauti pati. Konservatorių atstovė pareiškė, jog atėjo metas suteikti galimybę politikoje kitai kartai.

„Yra laikas sėti ir yra laikas pjauti. Šiandien man ramu palikti Seimą ir politiką, nes Lietuva – patikimose rankose. Ateina dirbti jaunų, geranoriškų žmonių karta – kaip kažkada atėjo signatarų ir sąjūdiečių karta, kaip vėliau atėjome mes“, – paskutinę kadencijos dieną feisbuke savo paskyroje paskelbė I. Degutienė.

L. Graužinienė

Seimo pirmininke L. Graužinienė išrinkta 2013 m., atsistatydinus Vydui Gedvilui. 2013 m., kai Vilniaus apygardos teismas Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje kaltais pripažino tris tuomečius partijos narius, V. Gedvilas nusprendė trauktis iš pareigų.

Atsistatydinimo pareiškimą pateikęs V. Gedvilas tuomet nenorėjo plačiau paaiškinti savo pasitraukimo priežasčių. Nepaisant to, „vieša paslaptimi“ buvo tai, kad tuometinis Seimo pirmininkas patyrė Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho spaudimą. Tuomet buvo kalbama, kad V. Gedvilas nenorėjo vykdyti V. Upsaskicho valios, dėl to šiam buvo liepta pasitraukti. Jo vietą užėmė L. Graužinienė.

1982–1992 m. L. Graužinienė studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakultete ir įgijo buhalterinės apskaitos ekonomisto specialybę. Dirbo Ukmergės rajone buhaltere, auditore, ekonomiste. Dešimt metų dėstė Ukmergės aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje.

1996–2004 m. ji įsteigė savo vardo įmonę ir vykdė privačią veiklą: teikė buhalterio, auditoriaus, įmonių veiklos analizės paslaugas, konsultavo mokesčių klausimais. 2016 m. įsteigė tos pačios specializacijos įmonę „Loraudita“.

2004–2016 m. L. Graužinienė buvo renkama į Seimą. 2004–2006 m. buvo Darbo partijos frakcijos Seime seniūnė. 2007 m. išrinkta Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nare. 2009 m. kandidatavo prezidento rinkimuose.

2013 m. tapo Darbo partijos pirmininke. Tais pačiais metais išrinkta Seimo pirmininke. 2015 m. politikė pasitraukė iš Darbo partijos pirmininkės pareigų, o kiek daugiau nei po metų – ir iš Darbo partijos.

L. Graužinienės kandidatūrai į Seimo pirmininkės postą pritarė 77 parlamentarai, jos konkurentą Eugenijų Gentvilą tuomet palaikė 39 Seimo nariai.

Tapusi Seimo pirmininke, L. Graužinienė dažnai atsidurdavo visuomenės dėmesio akiratyje ne visuomet dėl gerų priežasčių: klaida tariant žodį „konstitucingumas“ tapo vienu garsiausių to laikotarpio memų, politikė kritikuota dėl įvaizdžio, galiausiai gerokai susikirto su tuometiniu vidaus reikalų ministru Sauliumi Skverneliu dėl automatą iš policininkų pagrobusio Igorio Molotkovo sulaikymo operacijos.

Po L. Graužinienės kritikos dėl esą netinkamo požiūrio į Vilniuje vykusią operaciją, kurios metus gaudytas pareigūno ginklą pagrobęs vyras, vidaus reikalų ministras S. Skvernelis pareiškė, kad parlamento vadovė jam trukdė dirbti. Po kilusio skandalo S. Skvernelis atsistatydino, tačiau susikrovė nemenką politinį kapitalą.

Nesiklostė tuometinės Seimo pirmininkės bendravimas ir su prezidente Dalia Grybauskaite: L. Graužinienė nevengdavo aršiai kritikuoti šalies vadovės, priekaištavo dėl nenoro bendrauti su parlamentu, prezidentė savo ruožtu kurį laiką vengė susitikti su Seimo vadove.

L. Graužinienės politinė karjera buvo sustojusi po 2016-ųjų Seimo rinkimų, kai jai nepavyko pelnyti Seimo narės mandato Ukmergės vienmandatėje rinkimų apygardoje, o Darbo partija, kuriai tuomet priklausė politikė, išvis neperžengė 5 proc. kartelės.

Kurį laiką pabuvusi nuošalyje, L. Graužinienė nusprendė grįžti į politiką ir pati iškėlė savo kandidatūrą 2020 m. Seimo rinkimuose.

„Pastaruosius mėnesius sutikti ukmergiškiai nuolat mane ragina grįžti į politiką. Ilgai galvojau. Turiu didžiulę politinę patirtį, gerai išmanau ekonominius, finansinius dalykus ir dabar, artėjant naujai pasaulinei ekonominei krizei, kuri neišvengiamai palies ir Lietuvos ekonomiką, kartu ir mus visus, negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju“, – feisbuke asmeninėje paskyroje sprendimą kandidatuoti motyvavo buvusi politikė.

Nors politikos senbuvė manė užsitikrinusi rinkėjų paramą, į 2020 m. Seimą ji nepateko. 

2020 11 14 09:18
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt