pirmadienis, gegužės 10 d.
Šešėlinės vyriausybės formavimo taktika išryškino takoskyrą tarp opozicijos lyderių
Alfa.lt

Pirmą kartą Lietuvos politinėje arenoje turime realiai veikiančią šešėlinę vyriausybę. Ją ne visai rimtai gali pavadinti veikliausia, nes nėra su kuo palyginti – ankstesni šešėliniai kabinetai buvo visiškai neveiklūs. Gi pastaroji šešėlinė vyriausybė reguliariai rengia posėdžius ir generuoja kritiką bei savus siūlymus.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto politologo Mindaugo Jurkyno, valstiečių šešėlinė vyriausybė viešojoje politikoje yra pastebima ir girdima, tačiau nepajėgi sukelti rimtesnę valdančiųjų reakciją. To labai norėtų ir Seimo opozicijos lyderis, neseniai kritikavęs šešėlinės vyriausybės veiklą.

 Šešėlinė vyriausybė  naujovė Lietuvos politikoje. Ankstesni tokie bandymai buvo neveiksnūs. Ar dabartinis projektas veikia?

– Pirmiausia sakyčiau, kad šešėlinei vyriausybei taip pat turėtume duoti 100 dienų terminą ir jau tada vertinti jos veiklos rezultatus. Turėtume paritetą ir galėtume palyginti, ką Vyriausybė ir šešėlinė vyriausybė nuveikė per tą patį laikotarpį.

Vyriausybės rezultatus matome viešųjų reikalų valdyme, o šešėlinės vyriausybės rezultatus matome tik idėjų forma, nes jos pasiūlymai negali virsti valdymo rezultatais – opozicija ne valdo, o tik pateikia alternatyvias idėjas ir kritikuoja valdančiųjų sprendimus.

Šios šešėlinės vyriausybės sudarymą vertinčiau kaip rutininį veiksmą, bet tuo pat metu reikia pabrėžti, kad tokios aktyvios šešėlinės vyriausybės Lietuvoje nėra buvę, nors tai bandė daryti konservatoriai, tačiau nei daug afišuodavo, nei rimtai dirbo šioje srityje. Dabar gi ir Ramūno Karbauskio vedamos šešėlinės vyriausybės ir Seimo opozicijos lyderio Sauliaus Skvernelio veikla yra matoma – pastebime kritiką ir idėjas, o ar jos priimtinos – tai jau kitas klausimas. Faktas yra tas, kad dabartinė šešėlinė vyriausybė yra aktyviausia, kokią kada nors esame turėję. Galime pajuokauti, kad ji geriausia, palyginus su ankstesnėmis, nes šios tiesiog nieko neveikė.

 Gal prie tokio reiškinio dar nesame pratę? Kartais susidaro įspūdis, kad šešėlinė vyriausybė lyg ir veikia, bet lyg ir nelabai pastebima politinėje arenoje?

– Nesutinku, kad ji nepastebima. Šešėlinės vyriausybės pastebimumą galima vertinti dviem aspektais: kiek jos atstovus cituoja žiniasklaidos priemonės ir kiek dėmesio į ją kreipia valdantieji. Manau, kad žiniasklaidos dėmesio netrūksta – cituojami pasisakymai, imami interviu. Kiek į opozicijos lyderio ir šešėlinės vyriausybės pareiškimus reagavo valdantieji? Sunku pasakyti – reikėtų tai ištirti atidžiau.

Bet kuriuo atveju opozicija be dėmesio nelieka. Nuolat girdime, ką sako S. Skvernelis arba R. Karbauskis, ypač tai, kas susiję su valdančiųjų sprendimais dėl pandemijos suvaldymo priemonių.

 R. Karbauskis teigė, kad šešėlinė vyriausybė nepalaiko jokio kontakto su Ingridos Šimonytės kabinetu. O ar toks kontaktas apskritai būtinas?

– Pandemijos metu kontaktų reikia vengti (juokiasi). Jei rimtai, tai manau, kad kontaktas vis vien yra. Juk politikai renkasi į komisijų ir komitetų posėdžius bei bendrauja tarpusavyje. Jie juk susitinka rutiniškai tose pačiose patalpose.

Jei R. Karbauskis turi omenyje, kad nėra diskusinės platformos, kur Vyriausybė aptartų su opozicija pastarosios siūlymus, tai to galbūt ir nėra. Vyriausybė turi savo programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą. Valdo trijų partijų koalicija ir jai opozicija šiuo atžvilgiu iš principo nereikalinga. Kitaip tariant, kontaktai yra, bet į opozicijos siūlymus neatsižvelgiama. Galima sakyti, natūralu, nes valdo ne opozicija.

Apskritai diskusinė platforma tarp Vyriausybės ir šešėlinio kabineto nėra privaloma. Galiausiai ji iš tiesų ir egzistuoja komitetuose ir Seimo posėdžiuose. Be to, egzistuoja virtuali diskusijų platforma, kai žiniasklaida prašo tiek valdančiųjų, tiek ir opozicijos komentuoti vieni kitų pasisakymus ir idėjas.

 Neseniai ir S. Skvernelis pažėrė kritikos šešėlinei vyriausybei dėl per menko kontakto su Seimo opozicija. Ar tai konkurencija tarp dviejų opozicijos lyderių?

– Manau, kad Seimo opozicijos lyderis norėtų didesnio jos matomumo ir efektyvumo ta prasme, kad valdantieji atkreiptų daugiau dėmesio į opozicijos siūlomas idėjas. Tiesa, jis neturi galimybių priversti valdančiuosius tai daryti.

Atitinkamai S. Skvernelis nori, kad tik iš vienos partijos narių sudaryta šešėlinė vyriausybė būtų aktyvesnė ir padėtų jam priversti valdančiuosius reaguoti.

Tiek R. Karbauskis, tiek ir S. Skvernelis abu yra ambicingi politiniai lyderiai ir kiekvienas bando įtvirtinti savą poziciją ir padaryti ją matomesnę. O kiek jiems, esant vienoje partijoje, pavyks suderinti savo pozicijas bendrai veiklai, vis dar ateities klausimas. Rinkimų kampanijos metu matėme, kad S. Skvernelis vedė valstiečių sąrašą ir jam buvo numatomas premjero postas. Vėliau R. Karbauskis teigė, kad S. Skvernelis turėtų būti ir šešėlinės vyriausybės premjeru, tačiau praeitos vyriausybės vadovas atsisakė, aiškiai norėdamas, kad šešėlinį ministrų kabinetą sudarytų ne viena, o kelios opozicinės partijos. Tokiu atveju ir jo, kaip opozicijos lyderio, vaidmuo būtų tapęs svaresnis. Akivaizdu, kad pasirinkimas, kaip sudaryti šešėlinę vyriausybę, buvo taktinis klausimas, kuris išskyrė R. Karbauskį ir S. Skvernelį.

2021 04 16 10:55
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt