penktadienis, spalio 7 d.
Smūgis „Swedbank“ prestižui: lietuvių bendrovei turėjo atlyginti daugiau nei 100 tūkst. eurų padarytos žalos
Dominykas Griežė
Alfa.lt
„Swedbank“ teko atlyginti kliento nuostolius

Įvaizdis ir patikimumas bankams yra itin svarbūs. Tačiau „Swedbank“ nuvylė vienus iš savo klientų ir gavo skaudžią pamoką – turėjo sumokėti daugiau nei 100 tūkst. eurų.

Alfa.lt žiniomis, Lietuvos teismuose jau iki galo išnagrinėtas „Swedbank“ ir metalo laužo atliekų supirkimo bendrovės „Metruna“ civilinis ginčas, pasibaigęs pastarosios naudai – už tai, kad elgėsi nesąžiningai klientės atžvilgiu, bankas turėjo sumokėti beveik 85 tūkst. eurų, dar apie 22 tūkst. eurų siekė bendrovės išlaidos teisininkams, kurias taip pat buvo nurodyta padengti „Swedbank“.

„Pavedė“ laivui jau išplaukus

Nesutarimai tarp „Swedbank“ ir Klaipėdoje veikiančios bendrovės „Metruna“ prasidėjo dar 2018 m. vasarą, kai lietuviai su Kuveito bendrove sudarė sutartį, pagal kurią „Metruna“ pardavė metalo laužo už, kaip galima suprasti iš bylos dokumentų, maždaug 14 mln. JAV dolerių.

„Metruna“ ir „United Steel Industrial Co.“ sutarė, kad Kuveito bendrovė su lietuviais atsiskaitys pasinaudodama akredityvu. Ši bankų teikiama paslauga reiškia, kad bankas įsitraukia į sandorį kaip patikimas tarpininkas, garantuojantis pardavėjui, kad pirkėjas atsiskaitys. Įprastai bankas išleidžia dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti už prekes ar paslaugas, kurias gaus pirkėjas – taip pardavėjas gali būti ramus, kad solidžią reputaciją turinti bankinė įstaiga prisiima pareigą apmokėti siunčiamas prekes. Pirkėjas taip pat gauna garantiją, kad pardavėjas negaus pinigų, kol nebus įsitikinta, kad pardavėjas tinkamas įvykdė prekių pardavimo sutarties sąlygas.

2018 m. rugpjūtį „Swedbank“ iš užsienio bankų, su kuriais tarėsi Kuveito bendrovė, gavo akredityvą ir nurodė „Metrunai“, kad bendrovė dar turinti pateikti trūkstamus dokumentus. Rugpjūčio 30 d. „Metruna“ pateikė reikiamus dokumentus ir tą pačią dieną laivas su metalo laužu iškeliavo pas pirkėją.

Tačiau jau kitą dieną „Swedbank“ pranešė bendrovei, kad akredityvas nebus aptarnaujamas, o dar po kelių dienų grąžino dokumentus dėl galimos atitikties rizikos, nors, kaip rašoma Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, „nenurodė konkrečių su ja jau suderintų dokumentų neatitikčių“.

Lietuviai pateko į keblią situaciją – laivas su 14,9 mln. JAV dolerių vertės kroviniu jau išplaukęs, o garantijos, kad už jį bus sumokėta, nėra. Ši suma „Metruna“ vykdomai veiklai buvo ypatingai ženkli, o negautos lėšos pagal akredityvą būtų lėmusios įmonės nemokumą.

Vienas „Swedbank“ vadovų, netrukus po banko sprendimo neaptarnauti akredityvo, atvyko susitikti su „Metruna“ vadovybe, apgailestavo dėl susidarusios situacijos ir pripažino banko kaltę, tačiau pateikus nuostolių paskaičiavimus dėl neteisėtų banko veiksmų prasidėjo teisminis ginčas.

Rugsėjo 5 d. „Metruna“ dėl akredityvo kreipėsi į „Šiaulių banką“, o šis po beveik kelių savaičių apmokėjo už išsiųstą krovinį. Tačiau per šį laikotarpį kaupėsi nuostoliai – kadangi laivas su metalo laužu buvo sustabdytas pusiaukelėje, teko mokėti už jo prastovas, be to, per tą laiką „Metrunos“ nenaudai pasikeitė JAV dolerio ir euro kursas.

Irano šešėlis

Visus nuostolius, kuriuos sukėlė „Swedbank“, apskaičiavusi „Metruna“ įvertino 88 312 eurų. Tiek, anot lietuvių bendrovės, teko išleisti mokant už stovintį laivą ir ieškant patarėjų, ką daryti su nenusisekusiu akredityvu.

Dėl „Swedbank“ veiksmų nukentėjusi bendrovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama priteisti šią sumą. Anot „Metrunos“, bankas be aiškaus pagrindo atsisakė aptarnauti akredityvą, puikiai suprasdamas, kad bendrovė dėl to patirs nuostolius.

„Swedbank“ su tokia pozicija nesutiko ir teigė, kad banko pareiga buvo tik informuoti klientą apie su juo susijusį akredityvą, tačiau ne automatiškai jį aptarnauti.

Kaip priežastį, kodėl atsisakė aptarnauti akredityvą, bankas nurodė jam ramybės nedavusius Kuveito bendrovės ryšius su Iranu – esą 49 proc. metalo laužą pirkusios bendrovės valdo su Irano valdžia susijęs juridinis asmuo, kuriam, anot „Swedbank“, JAV artimiausiu metu tikrai turėjo pritaikyti sankcijas.

Kuo toliau, tuo daugiau mokėti

Nors „Swedbank“ tikino, kad nebuvo įsipareigojęs automatiškai apmokėti krovinio, teismai galiausiai nustatė, kad bankas kaltas dėl Klaipėdos bendrovės patirtų nuostolių.

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjį priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad „Swedbank“ tik išsisukinėja, teigdamas, jog tebuvo apie akredityvą pranešančiu, bet ne jį įgyvendinančiu banku.

„Teismo vertinimu, nurodyti atsakovės veiksmai siunčiant ieškovei akredityvą, kuriame atsakovė įvardijama ir pranešančiuoju, ir vykdančiuoju banku, prašymas pateikti akredityvo dokumentus su lydraščiu, kuriame be kita ko ieškovė turi įvardyti sąskaitą, į kurią bus įskaitomos pagal akredityvą gautos lėšos, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiformavo sutartiniai akredityvo aptarnavimo teisniai santykiai, kuriuose atsakovas prisiėmė pareigą ne tik pranešti apie ieškovės naudai išleistą akredityvą, bet ir ieškovės pateiktus akredityvo dokumentus persiųsti bankui emitentui bei dalyvauti akredityvo sandorio procese iki lėšų įskaitymo į ieškovės banko sąskaitą, t. y. tapti vykdančiuoju banku“, – rašoma teismo sprendime.

Anot Vilniaus apygardos teismo, bankas elgėsi nesąžiningai ir pažeidė kliento lūkesčius, todėl turi atlyginti padarytą žalą. Tačiau kartu konstatavo, kad „Metruna“ neįrodė visos prašomos žalos dydžio – bendrovei buvo priteisti 47 480 eurų.

Ši byla vėliau buvo nagrinėjama tiek Lietuvos apeliaciniame teisme, kuris buvo priėmęs „Swedbank“ palankų sprendimą, tiek Lietuvos Aukščiausiame Teisme (LAT), kuris buvo bylą pakartotinai sugrąžinęs į apeliacinį teismą.

Besibylinėjant „Metrunai“ priteistos žalos dydis vis augo – praėjusią gegužę Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad „Swedbank“ padaryta ir atlygintina žala siekia 84 860 eurų, taip pat dar beveik 22 tūkst. eurų bankas turėtų sumokėti, kad padengtų bendrovės bylinėjimosi išlaidas.

Šį sprendimą „Swedbank“ skundė LAT, tačiau teismas šių metų rugpjūčio pradžioje atsisakė priimti kasacinį skundą, motyvuodamas tuo, kad banko atstovai nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių ginčijamas sprendimas gali būti laikomas neteisingu ir neteisėtu.

Pinigai sumokėti, kartėlis liko

„Metrunos“ verslo konsultantas Ramūnas Budrys portalui Alfa.lt sakė, kad bankas, nors ir ginčijosi bei nepripažino savo kaltės, po bendrovei palankių teismo sprendimų nedelsdamas sumokėdavo priteistas sumas, po paskutinio „Metrunai“ palankaus teismo sprendimo taip pat ilgai nelaukė ir pervedė pinigus.

„Pinigai buvo sumokėti nieko nelaukiant“, – teigė R. Budrys.

Anot „Metrunos“ atstovo, toks atvejis bendrovės veiklos istorijoje kol kas buvo vienintelis. „Pirmąkart turėjome tokį atvejį, kad bankas priima dokumentų projektus, sutartį, akredityvą, toji sutartis patampa kūnu, o kai mes atnešam dokumentus, laivas išplaukia, bankas po kelių dienų pasako, kad negali aptarnauti akredityvo“, – sakė R. Budrys.

Pasak bendrovės atstovo, nors tarp „Metrunos“ ir „Swedbank“ yra šiokio tokio kartėlio, santykių taip paprastai nutraukti sudėtinga – šiame banke sąskaitą turi ne tik „Metruna“, bet ir kitos grupės, kuriai priklauso bendrovė, įmonės. Be to, ir be sąskaitų yra bendrų reikalų. „Nuo senų laikų buvo lizingai įrangai, grynųjų pinigų inkasavimo paslaugos, aplinkosauginės garantijos, kurias išduodavo bankas, reikalingos veiklai vykdyti“, – pasakojo R. Budrys.

Aplinkosauginės garantijos, kai bankas ar draudimo bendrovė prisiima riziką už savo klientą, parodė, kad „Swedbank“ ne itin draugiškai žiūri į savo klientą, ėjusį į teismą – anksčiau nuolat pratęsdavęs šias garantijas, galiausiai bankas nutarė to nebedaryti. „Suėjus terminui, paprašius, kad jas pratęstų, bankas nepratęsė. Nauji „Metrunos“ ir kitų grupės įmonių finansavimo projektai „Swedbanke“ nėra svarstomi, kitos bankinės paslaugos teikiamos gana ribotai. Čia gal vienas iš tų momentų, kad paspaustų klientą“, – svarstė R. Budrys.

Sunki byla

„Metrunai“ teisme atstovavusios advokatų kontoros „Triniti Jurex“ advokatė Jurgita Judickienė portalui sakė, kad tokia byla, kai savo teisybę reikėjo įrodyti prieš banką, lengva nebuvo. „Vienas dalykas, jeigu kalbėsime apie nacionalinį reguliavimą, Civilinį kodeksą, tai nuostatų mes turime labai nedaug, jos tokios abstrakčios. Tada yra tarptautiniai teisės aktai, kuriuos teismas turėjo vertinti, žiūrėti, koks turėjo būti banko vaidmuo – ar tik persiųsti dokumentus, ar prisiimti įsipareigojimus. Nebuvo lengva“, – teigė J. Judickienė.

Pasak advokatės, tokia byla, kurioje jau tartas ir Aukščiausiojo Teismo žodis, kol kas Lietuvoje buvo pirmoji ir pagal ją teismuose toliau bus vadovaujamasi, sprendžiant santykius tarp bankų ir verslo.

„Tai yra pirmoji ir vienintelė šiai dienai byla dėl akredityvo teisinių santykių, kai buvo pripažinta, kad bankas neteisėtai vykdė savo pareigas, susijusias su akredityvu. O kadangi verslas akredityvu naudojasi pakankamai dažnai, realiai turime precedentą, kurio neturėjome šiandien Lietuvoje. Tai būtų pamoka tiesiog finansų įstaigoms, kad aptarnavimas turi būti pakankamai skrupulingas“, – sakė J. Judickienė.

„Swedbank“ situaciją komentavo lakoniškai: „Teisminio bylinėjimosi procesas yra baigtas, teismo sprendimas įsiteisėjo, daugiau jokių veiksmų šioje byloje „Swedbank" nesiims. „Swedbank" viešai nekomentuoja teismų sprendimų ir santykių su savo klientais.“

2022 09 06 10:40
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt