penktadienis, spalio 22 d.
Sociologė: Šeimų sąjūdžio mitinge mokslininkams dirbti buvo sunku, dalyviai nenorėjo bendrauti
Goda Košinskytė
Alfa.lt
Mitingas Katedros a.

Pastarajame Šeimų sąjūdžio mitinge Vilniaus Katedros aikštėje žvalgybinį tyrimą atlikusi sociologė, Vilniaus universiteto (VU) docentė dr. Rūta Žiliukaitė pasakoja, kad bendrauti su ja norėjo tikrai ne kiekvienas mitingo dalyvis. Tyrimo tikslas – suprasti susirinkusios minios motyvus, kurie paskatino juos protestuoti.

Nors sociologė R. Žiliukaitė pabrėžia, kad iš šio žvalgybinio tyrimo jokių patikimų mokslinių išvadų daryti negalima, jis leido geriau suprasti mitinguotojų nuotaiką, pasižiūrėti, kokią tyrimo metodiką būtų galima sukurti ir taikyti ateities tyrimams.

„Tyrimo tikslas nebuvo vien tik išvadas padaryti, tikslas buvo pabūti toje aplinkoje, pamėginti kalbėtis su žmonėmis. Mūsų buvo septyni, kaip grupė ir kiekvienas atskirai apibendriname savo medžiagą, įrašus. Žvalgybinio tyrimo aspektu tai yra tik didesnio tyrimo pradžia“, – aiškino VU docentė.

Kiek iš viso mitingo metu buvo pakalbinta dalyvių – nežinoma. R. Žiliukaitės teigimu, žvalgybinė apklausa atsiremia į kokybę, ne kiekybę: „Kaip žvalgybiniam tyrimui žmonių, kurie kalbėjo, buvo nemažai, bet tai yra kokybinės įžvalgos, jos neduoda kiekybinės reprezentacijos.“

„Po pokalbio su žmonėmis mes darydavome trumpus garso įrašus, kuriuose apibendrindavome informaciją ir buvo kalbamasi su grupelėmis žmonių, išskyrus porą atvejų, kai buvo kalbama su individais“, – pridūrė sociologė.

Mokslininkai susidūrė su iššūkiais

R. Žiliukaitė atvirauja, jog rinkti medžiagą mitingo metu mokslininkams buvo tikrai nelengva: „Gerai, kad prisijungė studentai, nes studentas turi kitą statusą, jis jaunas žmogus. Apklausos metu žmonės norėjo jiems atsiverti ir kalbėti daug atviriau, tačiau man, kaip vidutinio amžiaus mokslininkei, buvo daug kartų griežtai pasakyta ne.“

Ji sako, kad žmonės nenorėjo bendrauti dėl VU pozicijos jiems rūpimais klausimais bei mokslininkų vaidmens politikoje: „Jie aiškino, kad VU yra tie, kurie palaiko Vyriausybės sprendimus, todėl atsisako su mumis kalbėti. Jau nekalbant apie tokius epitetus, kurie būdavo sunkūs. Žmonės pirmiausia pasako labai piktai „ne“, bet po pauzės mėgina pasakyti, kodėl ne.“

Mitinguotojų nuomone, Lietuvos mokslininkai remia Vyriausybės sprendimus, o „Vyriausybės sprendimai tuo ir yra grindžiami – tam tikrų mokslininkų konsensusu, ką siūloma daryti“.

Kitus nuo pokalbio atgrasė žinia, jog absoliuti dauguma VU darbuotojų yra pasiskiepiję, dirba su galimybių pasais, kaip ir didžioji dauguma universiteto studentų.

VU docentės dr. R. Žiliukaitės akimis, į mitingą susirinko labai skirtingi žmonės, todėl ir pabrėžti dalyvavimo motyvai buvo skirtingi: „Į mitingą nemažai suvažiavo žmonių, kurie remia Lietuvos šeimų sąjūdį, o Šeimų sąjūdžio reikalavimai yra platūs. Be kita ko, buvo akcentuojamas galimybių paso įvedimas, įvedami ribojimai ir to ribojimo pasekmės žmonėms.“

„Viešojoje erdvėje sakoma, kad į protestą susirinkę žmonės klysta, sakydami, kad skiepai yra priverstiniai, nes niekas prievarta to nedaro, tai jie paaiškino, jog čia ne apie tokią prievartą kalbama. Jie kalba apie žmogaus finansines galimybes ir apie tai, kaip keičia jo gyvenimą pati praktika. Racionaliai besielgiančiam asmeniui įvedami ribojimai padaro ekonomiškai racionaliu sprendimu pasiskiepyti“, – priduria mokslininkė.

Ar tęs šį pradėtą tyrimą, R. Žiliukaitė tvirtai atsakyti negalėjo, ji pabrėžė, jog tai priklausys nuo surinktų išteklių: „Žvalgybinio tyrimo ambicija vis tiek buvo pasirengti ir pagalvoti apie rimtą tyrimo projektą, apmatai tikrai yra parengti, o ar jis įvyks, ar ne, priklausys nuo išteklių.“

2021 09 14 14:51
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt