antradienis, spalio 19 d.
Specialistai: didelį mirtingumą nuo COVID-19 lemia ir tai, kad lietuviai savo sveikata rūpinasi ne taip, kaip reikėtų
Greta Burlėgaitė
Scanpix
Koronavirusas

Aukštą Lietuvos mirtingumo nuo COVID-19 rodiklį lemia ne tik mažas vakcinuotų rizikos grupėje esančių žmonių kiekis, bet ir tai, kad lietuviai savo sveikata rūpinasi ne taip preciziškai, kaip reikėtų, sako sveikatos priežiūros specialistai.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys rodo, kad Lietuvoje šiuo metu fiksuojamas vienas didžiausių mirštančiųjų nuo koronaviruso rodiklis Europos Sąjungoje (ES), nors kitose valstybėse, kur sergamumas panašus į Lietuvos, mirtingumas yra menkesnis.

„Tikriausiai galime kalbėti ir plačiau – apie tai, kad lietuviai yra tie, kurie savo sveikata rūpinasi ne taip preciziškai, kaip reikėtų. Ir dėl to turime aukštus sergamumo lėtinėmis ligomis rodiklius. Pavyzdžiui, vienos naujausių apklausos duomenys rodė, jog 30 proc. gyventojų buvo padidėjęs arterinis kraujospūdis. Kaip žinome, būtent lėtinės ligos yra didelis COVID-19 rizikos faktorius“, – Alfa.lt sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė.

Tokį aukštą mirtingumą neretu atveju nulemia mūsų pačių pasirinkimas, kai, turėdami galimybę pasiskiepyti, to nepadarome.

NVSC visuomenės informavimo specialistė Justina Petravičienė atkreipė dėmesį ir į tai, jog Lietuvoje senjorai skiepijasi vis dar gan vangiai. Esą šis faktorius taip pat prisideda prie aukšto mirtingumo rodiklio.

„Kitas dalykas – skiepijimasis tų, kurie yra rizikos grupėje. Pavyzdžiui, vakcinuotų žmonių, vyresnių nei 80 metų amžiaus, grupėje turime vos 59 proc. Tai yra mažai, per mažai. Mirčių šioje amžiaus grupėje registruota daugiausia per visą pandemijos laikotarpį.

Kitaip tariant, tokį aukštą mirtingumą neretu atveju nulemia mūsų pačių pasirinkimas, kai, turėdami galimybę pasiskiepyti, to nepadarome“, – teigė J. Petravičienė.

Reikalinga statistinių duomenų analizė

Virusologas Saulius Čaplinskas, vertindamas aukštus mirtingumo nuo koronaviruso rodiklius, tikino, kad priežastis yra ne viena. Pasak eksperto, visų pirmą epidemiologai turėtų vykdyti statistinių duomenų analizę, po kurios būtų aišku, kas ir ką dėl to turėtų daryti.

„Priežasčių gali būti daug. Pirmiausia, jeigu specialistai nepateikia tų priežasčių ir analizės, tai nuo čia reikėtų ir pradėti. Šiais laikais viskas yra skaitmenizuota, Statistikos departamentas gana stipriai pagerino statistikos rinkimą. Todėl jau yra laikas, jei ne kasdien, tai bent jau kas kelias dienas vykdyti analizę.

Tik tokia išsami analizė, kuri iš esmės yra galima ir kurią turėtų atlikti epidemiologai remdamiesi statistiniais duomenimis, padėtų atsakyti į klausimus dėl didelio mirtingumo. Atsakius į klausimus „kodėl“ būtų labiau suprantama, kas ir ką turėtų dėl to daryti“, – Alfa.lt sakė S. Čaplinskas.

Žinoma, tam įtakos turi ir rizikos grupių sergamumas koronavirusine infekcija, vis dar yra nepakankamos skiepijimo apimtys tų žmonių grupių, kurie rizikuoja labiausiai.

Virusologas antrino prieš tai išsakytai nuomonei ir tikino, kad žemi rizikos grupės asmenų vakcinavimosi rodikliai taip pat turi įtakos aukštam mirtingumui.

„Natūralu, kad čia turės įtakos ir mūsų gyventojų bendri demografiniai rodikliai, ir bendra jų sveikatos būklė, taip pat gretutinės ligos bei galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Žinoma, tam įtakos turi ir rizikos grupių sergamumas koronavirusine infekcija, vis dar yra nepakankamos skiepijimo apimtys tų žmonių grupių, kurie rizikuoja labiausiai.

Didelis rizikos grupių mirtingumas rodo, kad mes senjorų neapsaugome. Vadinasi, arba jie patys kažkur eina ir užsikrečia, arba jiems kažkas atneša virusą, tada vėlgi turėtų būti vykdoma užsikrėtimo veiksnių analizė“, – teigė S. Čaplinskas.

Pagal mirtingumą Lietuva yra trečia ES

ECDC duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia beveik 322 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Pagal šį rodiklį šalis yra septintoje vietoje bendrijoje.

Per pastarąsias dvi savaites milijonui Lietuvos gyventojų teko beveik 45 mirtys nuo COVID-19. Pagal šį rodiklį šalis yra trečia ES.

Airijoje, Estijoje, Slovėnijoje sergamumo rodikliai didesni nei Lietuvoje, tačiau pagal mirtis šios šalys rikiuojasi gerokai žemiau.

2021 09 17 10:17
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt