ketvirtadienis, rugsėjo 24 d.
Strateginės problemos dėl „taškelių ir varnelių“
tiesa.com

Atšalę Lietuvos ir Lenkijos santykiai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip juokingas, perdėm nacionalistinis ginčas dėl kelių raidžių rašybos. Tačiau atrodo, kad ant svars­tyklių – viso regiono energetinis saugumas.

„The Eco­no­mist“ in­ter­ne­to pus­la­py­je ne­se­niai pa­si­ro­džiu­sia­me straips­ny­je „Nar­ci­ziš­ki ne­su­ta­ri­mai“ tei­gia­ma, kad Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kiai da­bar yra vie­ni šal­čiau­sių Eu­ro­po­je. Tai at­sklei­džia ir Len­ki­jos už­sie­nio mi­nist­ro Ra­dos­la­wo Si­kors­kio (Ra­dos­la­vo Si­kors­kio) pa­reiš­ki­mas, kad jis ne­vyks į Lie­tu­vą, kol ne­bus iš­spręs­tas len­kiš­kų pa­var­džių ra­šy­mo ofi­cia­liuo­se do­ku­men­tuo­se klau­si­mas. „The Eco­no­mist“ už­si­me­na, kad, lie­tu­vių ma­ny­mu, svar­biau­sia prie­žas­tis, dėl ku­rios Len­ki­ja pi­la ži­ba­lo į ug­nį, yra vi­sai ne tau­ti­nių ma­žu­mų problemos. Prie­žas­tis – len­kų ben­dro­vės PKN „Or­len“ val­do­ma „Ma­žei­kių naf­ta“. Dėl kri­zės šiai ben­dro­vei ta­pus ne­pel­nin­gai, len­kai esą tie­siog ieš­kan­tys dings­ties par­duo­ti stra­te­giš­kai svar­bų ob­jek­tą Ru­si­jai. Lie­tu­va šį žings­nį, ži­no­ma, su­pras­tų kaip iš­da­vys­tę.

Lie­tu­va – tam tik­ra mar­gi­na­li­ja

Ed­war­das Lu­ca­sas (Ed­var­das Lu­ka­sas) pa­tei­kia niū­rų dvi­ša­lių san­ty­kių sce­na­ri­jų, pri­me­nan­tį tar­pu­ka­rio lai­kus. Sa­vo ko­men­ta­re „The Eco­no­mist“ jis tei­gia vi­siš­kai ne­nu­steb­sian­tis, jei­gu ki­tas žings­nis bus ša­lių am­ba­sa­do­rių at­šau­ki­mas. Ypač po to, kai Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja ap­kal­ti­no Len­ki­jos di­plo­ma­tus sklei­džiant me­la­gin­gą in­for­ma­ci­ją apie tau­ti­nių ma­žu­mų pa­dė­tį. E.Lu­ca­sas ci­tuo­ja „In­ter­fax“ pra­ne­ši­mą, pa­gal ku­rį Len­ki­ja jau esą ėmusi pla­nuo­ti ben­drą elek­tros jung­tį su Ru­si­jos Ka­li­ning­ra­do sri­ti­mi, tai tap­tų tik­ra pra­gaiš­ti­mi Lie­tu­vos ato­mi­nės elek­tri­nės pla­nams. „Ne­įti­kė­ti­na, kiek pro­ble­mų ga­li su­kel­ti ke­li taš­ke­liai ir var­ne­lės“, – sa­ko E.Lu­ka­sas.

Iš tie­sų pa­si­gai­lė­ti­na, kad smul­kme­niš­kos, na­cio­na­lis­tiš­kos pro­ble­mos truk­do vyk­dy­ti ben­drus eko­no­mi­nius pla­nus, ku­rie ypač svar­būs Lie­tu­vai, ge­o­po­li­ti­ne pras­me am­žiais esan­čiai „tarp kū­jo ir prie­ka­lo“. Ar jie tiek pat svar­būs de­šim­te­rio­pai di­des­nei Len­ki­jai – abe­jo­ti­na. Anot is­to­ri­ko ir po­li­to­lo­go Čes­lo­vo Lau­ri­na­vi­čiaus, „Len­ki­ja į mus žiū­ri kaip į tam tik­rą mar­gi­na­li­ją. Var­gu ar ga­li­ma ta­pa­tin­ti, ko­kią reikš­mę mums tu­ri Len­ki­ja, su tuo, ko­kią reikš­mę Len­ki­jai tu­ri­me mes“. Lietuvos ir Lenkijos santykių eks­per­tai tei­gia, kad Len­ki­ja vis la­biau yra lin­ku­si elg­tis kaip di­džio­sios Eu­ro­pos vals­ty­bės ir vis ma­žiau at­si­žvel­gia į re­gio­ni­nius ar ben­drus Eu­ro­pos Są­jun­gos in­te­re­sus.

„Len­ki­ja anks­čiau bu­vo pa­si­ry­žu­si rem­ti Lie­tu­vą ge­o­po­li­ti­kos po­žiū­riu, o da­bar Len­ki­jos ko­mer­ci­niai in­te­re­sai yra svar­bes­ni už ge­o­po­li­ti­nius“, – sa­ko es­tų po­li­to­lo­gas An­dre­sas Ka­se­kam­pas ir tvir­ti­na, kad Da­lia Gry­baus­kai­tė ir  Bro­nis­la­was Ko­mo­rov­skis (Bro­nis­la­vas Ko­mo­rov­skis) vei­kia ne taip glau­džiai, kaip Val­das Adam­kus ir Le­chas Kac­zyns­kis (Le­chas Ka­čins­kis). Po­li­to­lo­gas ma­no, kad, Len­ki­jo­je pa­si­kei­tus po­li­ti­nei val­džiai, da­bar ši ša­lis tei­kia pir­me­ny­bę eko­no­mi­niams in­te­re­sams, tai­gi ir į „Ma­žei­kių naf­tos“ par­da­vi­mą žiū­ri prag­ma­tiš­kai, ne­gal­vo­da­ma apie Bal­ti­jos re­gio­no sau­gu­mą. Tau­ti­nių ma­žu­mų klau­si­mai šiuo at­ve­ju tam­pa pui­kiu pre­teks­tu.

Pa­tys su­si­kū­rė­me pro­ble­mų

„Aiš­ku, vals­ty­bių svo­riai yra ne­vie­no­di, tai­gi ir san­ty­kiai yra asi­met­riš­ki, – sa­ko po­li­to­lo­gas To­mas Ja­ne­liū­nas. – Tai ir ska­ti­na spau­di­mą, o ne abi­pu­sių kom­pro­mi­sų ir nuo­lai­dų ieš­ko­ji­mą. Len­ki­ja ga­li sau leis­ti ga­na ag­re­sy­vų el­ge­sį.“ Ki­ta ver­tus, sa­ko po­li­to­lo­gas, pa­tys lie­tu­viai yra kal­ti, kad pra­lei­do ne vie­ną pro­gą su­re­gu­liuo­ti  „smul­kme­niš­kus bui­ti­nius klau­si­mus“, to­kius kaip Vil­niaus kraš­to len­kų rei­ka­lai ar pa­var­džių ra­šy­ba. Pa­ra­dok­sa­lu, anot T. Ja­ne­liū­no, kad Lie­tu­vos po­li­ti­kai ne­ven­gia na­cio­na­lis­ti­nės re­to­ri­kos, ta­čiau daž­niau­siai pro pirš­tus žiū­ri į tai, kas vyks­ta tan­kiai len­kų gy­ve­na­muo­se ra­jo­nuo­se. Po­li­to­lo­go tei­gi­mu, Vil­niaus ra­jo­ne yra „su­si­kū­ru­si vos ne sa­vo­tiš­ka au­to­no­mi­nė res­pub­li­ka, tu­rin­ti sa­vus įsta­ty­mus ir sa­vo nuo­sta­tas. Da­bar sun­ku da­ro­si grą­žin­ti Vil­niaus ra­jo­ną kar­tu su jo po­li­ti­kais į „tik­ro­sios Lie­tu­vos“ re­a­ly­bę“.

T.Ja­ne­liū­nas tei­gia, kad to­kios įsi­se­nė­ju­sios pro­ble­mos la­bai di­di­na įtam­pą, mat „Lie­tu­vos len­kai, kal­bė­da­mi su „di­džio­sios Len­ki­jos“ at­sto­vais, ne­re­tai iš­krai­po in­for­ma­ci­ją, aiš­ki­na, kad lie­tu­viai juos spau­džia, no­ri už­da­ri­nė­ti len­kiš­kas mo­kyk­las, ne­lei­džia iš­lai­ky­ti sa­vo kal­bos, kul­tū­ros ir pa­na­šiai“.  Anot po­li­to­lo­go, ne­re­tai bū­tent to­kie iš­krai­py­mai ir su­ke­lia per­ne­lyg ka­te­go­riš­kas, ne­adek­va­čias re­ak­ci­jas iš Var­šu­vos pu­sės. Ki­ta ver­tus, len­kų at­sto­vai tei­gia, kad jų pro­ble­mos nė­ra iš­gal­vo­tos, jog Lie­tu­va iš tik­rų­jų ne­su­ge­ba de­mo­kra­tiškai su­tvar­ky­ti tau­ti­nių ma­žu­mų klau­si­mų.

Ra­šy­bos di­le­mos

„Tie už­ra­šai gat­vė­se ka­bė­jo dar nuo 1991 me­tų, ta­čiau nie­kas už juos ne­gau­da­vo bau­dų. Da­bar, įsto­jus į ES, yra ski­ria­mos bau­dos. O už ką? Už sa­vo gim­to­sios kal­bos var­to­ji­mą to­se vie­to­vė­se, ku­riuo­se tau­ti­nės ma­žu­mos gy­ve­no nuo am­žių. Tai gal ry­toj Vy­riau­sy­bė pra­dės baus­ti už len­kiš­kus už­ra­šus ant ant­ka­pių?“ – pa­si­pik­ti­ni­mą Lie­tu­vos val­džios vyk­do­ma po­li­ti­ka reiš­kia eu­ro­par­la­men­ta­ras Val­de­ma­ras To­ma­šev­skis. Anot Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos na­rio, Lie­tu­vo­je len­kų ma­žu­ma su­si­du­ria su vis dau­giau la­bai re­a­lių pro­ble­mų. Pa­klaus­tas, ar bū­tent dėl šios prie­žas­ties Len­ki­jos ir Lie­tu­vos san­ty­kiai da­bar at­ša­lo, V.To­ma­šev­ski sa­ko, kad kal­tas yra ir ap­skri­tai „ne­so­li­dus Lie­tu­vos po­li­ti­kų el­ge­sys“.

Šiuo me­tu Pra­ho­je dir­ban­tis il­ga­me­tis Lais­vo­sios Eu­ro­pos ra­di­jo ko­res­pon­den­tas Va­len­ti­nas Mi­tė „At­gi­mi­mui“ pa­sa­ko­ja, kad len­kų tau­ti­nės ma­žu­mos klau­si­mai skir­tin­go­se ša­ly­se spren­džia­mi skir­tin­gai. Če­ki­jo­je, tar­ki­me, lei­džia­ma ra­šy­ti ge­og­ra­fi­nius pa­va­di­ni­mus, gat­vių ir mies­te­lių var­dus ir tau­ti­nės ma­žu­mos kal­ba, nors, ki­ta ver­tus, „jau ne kar­tą na­cio­na­lis­tiš­kai nu­si­tei­ku­sių če­kų šie pa­va­di­ni­mai len­kų kal­ba bu­vo už­tep­lio­ti da­žais“. Bal­ta­ru­si­jo­je, prie­šin­gai, len­kai lai­ko­mi ne­lo­ja­lia A.Lu­ka­šen­kos re­ži­mui tau­ti­ne ma­žu­ma, ko­ne „penk­tą­ja ko­lo­na“, tad ir val­džios po­li­ti­ka len­kų at­žvil­giu yra ge­ro­kai griež­tes­nė. „Dėl ke­lių rai­džių ra­šy­bos ga­din­ti san­ty­kius su Var­šu­va, ku­ri rė­mė mū­sų na­rys­tę ES ir NA­TO, bū­tų ne­pro­tin­ga“, – sa­ko V.Mi­tė.

„Mu­ži­kiš­kas“ na­cio­na­liz­mas

„Ma­no ma­ny­mu, pa­var­džių ra­šy­ba yra pa­ti ma­žiau­sia bė­da iš vi­sų, – tei­gia po­li­to­lo­gas T.Ja­ne­liū­nas. – Čia kaip tik tas at­ve­jis, kai lie­tu­vių po­li­ti­kai iš es­mės su­si­kū­rė klau­si­mą iš nie­ko.“ Anot tarp­tau­ti­nių san­ty­kių eks­per­to, ga­li­ma ras­ti ne­ma­žai žy­miai reikš­min­ges­nių pro­ble­mų, ku­rios sie­ja­si su kon­kre­čiais da­ly­kais, tar­ki­me, kad ir tas pats „Ma­žei­kių naf­tos“ pel­nin­gu­mo klau­si­mas. Jo ma­ny­mu, pa­var­džių ra­šy­ba tik „ne­blo­gai at­sklei­džia, kaip dirb­ti­nai iš­ke­lia­ma pro­ble­ma su­ku­ria re­a­lias pro­ble­mas ki­to­se sri­ty­se. Tai nuo­lat pri­kai­šio­ja­ma, su­reikš­mi­na­ma ir truk­do su­ma­žin­ti bent jau emo­ci­nės įtam­pos ly­gį“.

„Na­cio­na­liz­mas yra kaip ben­zi­nas į ug­nį“, – jam ant­ri­na is­to­ri­kas, Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kių eks­per­tas Č.Lau­ri­na­vi­čius. Po­li­ti­kai esą „kiek­vie­ną smul­kme­ną su­ge­ba taip „už­ašt­rin­ti“, už­suk­ti, kad tik ga­lė­tų įgel­ti“ Len­ki­jai, ta­čiau, ki­ta ver­tus, ne­pa­pras­tai jaut­riai re­a­guo­ja į pa­na­šius žings­nius iš ki­tos pu­sės. Pa­šne­ko­vas su­tin­ka, kad vi­so­kių is­to­ri­nių nuos­kau­dų es­ka­la­vi­mas yra uni­ver­sa­lus reiš­ki­nys po­li­ti­ko­je, veiks­min­gas bū­das su­telk­ti na­cio­na­lis­tiš­kai nu­si­tei­ku­sių rin­kė­jų pa­lai­ky­mą. Jis pa­brė­žia, kad mū­sų san­ty­kiams su ar­ti­miau­siais kai­my­nais tai yra ypač bū­din­ga. „Lie­tu­vių ir len­kų san­ty­kiai tu­ri la­bai stip­rių psi­cho­lo­gi­nių mo­men­tų, ku­rie daž­nai nu­sve­ria ra­cio­na­lius iš­skai­čia­vi­mus“, – ma­no pa­šne­ko­vas. 

„Vėl ir vėl įsu­ka­ma te­ma, kad „len­kai bu­vo oku­pa­vę Vil­nių“, yra, švel­niai ta­riant, „mu­ži­kiš­kas“ po­žiū­ris į is­to­ri­ją“, – sa­ko po­li­to­lo­gas ir is­to­ri­kas Čes­lo­vas Lau­ri­na­vi­čius, ku­ris ne­lin­kęs su­ves­ti Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kių at­ša­li­mo vien į eko­no­mi­nes pro­ble­mas. Jis tei­gia, kad tai yra su­si­ję su lie­tu­vių ta­pa­tu­mu, ku­ris pa­tiems lie­tu­viams vis dar yra ga­na ne­aiš­kus. Lie­tu­viai esą blaš­ko­si „nuo to­kių tei­gi­nių, kad vos ne at­kur­ki­me ge­gu­žės 3–io­sios Kon­sti­tu­ci­ją ir at­si­pra­šy­ki­me už ko­vą prieš Že­li­gov­skį, iki to, kad len­kų čia iš vi­so nė­ra, čia yra nu­tau­tė­ję lie­tu­viai, ku­riuo­se rei­kia at­ves­ti į tei­sin­gą tau­ti­nį ke­lią“. Anot Č.Lau­ri­na­vi­čiaus, is­to­ri­nių nuos­kau­dų es­ka­la­vi­mas yra sil­pno ir ne­iš­si­la­vi­nu­sio as­mens bruo­žas. 

2010 11 05 08:00
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt