trečiadienis, rugsėjo 23 d.
Sugrįžo į besikeičiančią ir tobulėjančią Lietuvą, kad ir vėl taptų to virsmo dalimi
tiesa.com
pixabay asociatyvi nuotrauka

Dalijamės jauno vyro, išvykusio iš Lietuvos per didžiausią emigracijos bangą, o vėliau sugrįžusio į tėvynę, istorija. Neabejojame, kad daugelis joje atpažintų savo jaunystės paieškas – kai buvo svajota ir keliauta, dairomasi tos vietos, kurioje būtų gera gyventi, ir kurioje galėtume jaustis laimingais.

„Gyvenau Anglijoje nuo 2011 iki 2016 m“, – savo pasakojimą pradėjo Tomas Loiba, kuris iš Lietuvos išvyko tuomet, kai gyventojus slėgė pokrizinis laikotarpis. Tik baigęs mokyklą, jis kraustėsi pas savo šeimą, kuri Anglijoje jau gyveno pakankamai ilgą laiką.

Ieškodamas laimės jis plovė indus restorane, vėliau kepė picas, dirbo padavėju, barmenu, o metams bėgant net pasiekė restorano vadybininko laiptelį. Viskas vyko toje pačioje įstaigoje – taip nepastebimai prabėgo penkeri T. Loibos jaunystės metai. Jis pasakojo, kad jam atrodė, jog per tą laiką, kol dirbo svetur, gimtoje šalyje viskas pasikeitė „drastiškai“, ir tai jaunam vyrui labai patiko. Jis prisiminė ir tai, kaip priėmė sprendimą išvykti: „Buvau tik pabaigęs gimnaziją, man neatrodė, kad Lietuvoje finansinių perspektyvų turėčiau pakankamai, juolab man pasiūlė važiuoti užsidirbti. Pamaniau, kodėl gi ne? Ir užsibuvau“. Pašnekovo teigimu, į Lietuvą jį paskatino grįžti noras neatitrūkti nuo šalies, kurioje užaugo, gyvenimo. „Važiuodavau pakankamai retai į Lietuvą, tačiau su laiku pradėjau pastebėti, kad čia viskas greitai keičiasi. Penkeri metai yra pakankamai ilgas laikotarpis, tad pradėjau jausti, jog nebesu to keitimosi dalimi. Grįžau, nes norėjau iš naujo tapti šios kaitos dalele“, – papasakojo jis ir pridūrė, kad jam kaskart aplankant gimtąjį Vilnių, jautėsi, lyg viskas eina tik į gerą – tiek socialinė padėtis, tiek žmonių požiūris į gyvenamąją aplinką, tiek galimybes. T. Loibos pasakojimas yra panašus į tuos, kuriais dalijasi „Renkuosi Lietuvą“ internetinis puslapis. Šioje Migracijos informacijos centro (MIC) svetainėje galima pamatyti įkvepiančių istorijų, o grįžusių į Lietuvą likimai gali priminti daugelio mūsų gyvenimus. Išklausyti istorijų galima paspaudus čia. Tiesa, dabar jaunas vyras restoranuose nebedirba – baiginėja žurnalistikos studijas. Jį, rašantį bakalauro darbą, sutikau Vilniaus universiteto bibliotekoje. Daug informacijos apie stojimus ir programą jis sėmėsi tiek iš aplinkos, kurioje turi nemažai žurnalistų, tiek nesunkiai sakė jos radęs internetiniame aukštosios mokyklos puslapyje. Tiek neilgam atitolusiems nuo gyvenimo Lietuvoje, tiek ir didelę laiko dalį praleidusiems svetur gali būti aktuali informacija, kuri yra skelbiama MIC internetiniame puslapyje. Skiltyje „Švietimas“ galima rasti visą reikalingą informaciją apie aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje, nuo profesinio ir mokslinės veiklos universitetuose. Dar iki išvažiavimo iš Anglijos Tomas pasirūpino stojimais į universitetą, taip pat metus kaupė piginus, kad galėtų besimokydamas gyventi iš santaupų. Tiesa, jų neprireikė – pavyko įstoti į nemokamą vietą, o Lietuvoje padėjo šeima – pirmuosius metus jis gyveno pas mamą. Informacijos ieškojo internete

T. Loiba sakė nesusidūręs su informacijos apie grįžimą stoka, o nesusipratimų pasitaikydavo tik kartais. „Visa informacija yra internete, netgi užsiregistruoti į polikliniką ar deklaruoti savo gyvenamąją vietą irgi galima ten pat. Buvau išsiregistravęs, tad reikėjo viską ruošti iš naujo. Žinoma, būdavo ir nelabai malonių niuansų“, – sakė T. Loiba ir prisiminė juokingą situaciją – kai grįžęs su angliškomis teisėmis jis buvo sulaikytas policijos, kuri išrašė jam baudą. Galiausiai bauda buvo panaikinta, nes pagal Lietuvos įstatymus su britiškomis teisėmis galima vairuoti ir čia, policininkai to nežinojo. MIC „Renkuosi Lietuvą“ primena, kad kai kurie teisiniai dalykai, kaip ir Tomui, gali sukelti papildomų rūpesčių. Susidūrusiems su panašia situacija, siūlome pasiskaityti informaciją skiltyje „Vairavimas“, o jeigu iškils dar neaiškumų, atsiversti puslapį „Dažnai užduodami klausimais“. Be to, į MIC galima nemokamai skambinti ir bendrauti su centro konsultantais. Nemokami skambučiai numeriu +44-8000-318-521 yra iš Jungtinės Karalystės, Airijos ir Norvegijos. Ragina „nevažiuoti ant karštųjų“ Tomas sakė, kad nors pats, būdamas jaunas, ir galėtų išvažiuoti iš Anglijos „ant karštųjų“, nes neturėjo nei šeimos, nei kitų įsipareigojimų, ir galėtų lygiai taip pat vykti gyventi tiek į Lietuvą, tiek į Australiją, vis dėlto, jis taip nesielgė, ir patarė kitiems to nedaryti. Nors neturintiems atžalų sugrįžti į Lietuvą yra daug paprasčiau, vis dėlto, yra daugelis dalykų, kuriuos reikės teisiškai susitvarkyti: pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu, iš naujo atidaryti sąskaitą banke, deklaruoti gyvenamąją vietą. Apie šiuos niuansus galima susižinoti „Renkuosi Lietuvą“ internetinio puslapio skiltyje „Pirmieji žingsniai“. „Jeigu esi atsakingas ir suaugęs žmogus, turėtum tokius dalykus apgalvoti, negali tiesiog imti ir važiuoti. Tuomet taip ir bus, jog vieną dieną nusprendei gyventi čia, tinkamai tam nepasiruošei, vėl nusivylei ir išvažiavai. Tiesiog taip sugaiši daug laiko. Dabar yra visos galimybės palaikyti ryšį su žmonėmis ir susirasti visą informaciją apie grįžimą į Lietuvą – kiek čia kainuoja nuoma, pavyzdžiui“, – teigė pašnekovas. Jis pridūrė, kad reikia atsakomybės ieškoti savyje, o ne kaltinti aplinkinius. Nuogąstavimus tų, kurie sako, kad „grįžo, bet niekas jų čia nelaukė“, jis vertina ne taip jau palankiai – juk niekas, pasak jo, laukti neturi, lygiai taip pat, kaip ir nelaukė Anglijoje. Tomas juokavo, kad anksčiau, kai dirbo Anglijoje, jam dėl jauno amžiaus siautė „vėjai galvoje“ – atrodė, kad uždirba neblogus pinigus restorane, kurių užtekdavo ir kelionėms: „Viskas buvo gerai tam akimirkai, kol nesusimąsčiau apie studijas. Tiesa, medijų studijas Anglijoje nesirinkau dėl kelių priežasčių. Pirmiausiai, noriu rašyti ir kalbėti lietuviškai, ten niekaip to nebūtų buvę. Taip pat ten mokslas kainuoja didžiulius pinigus. Už paskolą, kurią turėsi mokėti visą gyvenimą, Lietuvoje gali pasiimti būstą, o ten turėčiau kažką visai neapčiuopiamo ir sunkiai pritaikomo Lietuvoje“. „Renkuosi Lietuvą“ primena, kad būstas yra vienas pirmųjų dalykų, kuriais turėtų pasirūpinti atvykstantys iš svetur. Atvykus į Lietuvą yra būtina deklaruoti gyvenamąją vietą, o prieš tai yra galimybė pasidomėti visomis nuomos, paskolos ar paramos įsigyti butą sąlygomis. Kviečiame užsukti į „Būsto“ ir kitas RenkuosiLietuva.lt skiltis, o esant klausimams – kreiptis nemokamu telefonu. Centras vieno langelio principu teikia nemokamas konsultacijas visiems sugrįžusiems ar apie grįžimą galvojantiems lietuviams bei į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams. „Renkuosi Lietuvą“ aktyviai bendradarbiauja su užsienio lietuvių bendruomenėmis: JK, Airijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Danijoje, Belgijoje ir Rusijoje, ir yra Tarptautinės Migracijos Organizacijos, įkurtos dar 1951 m., dalis.

2020 01 21 18:00
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt