antradienis, rugsėjo 29 d.
Sveikatos apsaugos sistemos spragos gali nusinešti daugiau gyvybių nei koronavirusas
Alfa.lt

Lietuvą užklupus COVID–19 pandmijai kaip niekada išryškėjo Sveikatos apsaugos sistemos trūkumai. Jau dabar aiškė, kad nuo pandemijos nukentėjo ne tik tiesiogiai užsikrėtę koronavirusu: pacientų lėtinių ligų progresavimas laiku nesulaukus pagalbos taip pat kainuos nemažai gyvybių. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas pasakoja, su kokiomis didžiausiomis problemomis susidūrė ši pažeidžiamiausia visuomenės grupė pandemijos metu.

Šarūnas Narbutas atviras: šalyje paskelbus karantiną, onkologiniams pacientams teoriškai buvo teikiama pagalba, įtraukta į būtinųjų, tai yra teiktinų medicinos paslaugų sąrašą. Tačiau realybė neatitiko skambių deklaracijų: priimamų ligonių skaičius sumažėjo mažiausiai per pusę.

„Problema yra tame: gydytojas sprendžia, ar didesnė rizika pacientui užsikrėsti koronavirusu, ar ligos progresavimas. Visais atvejais, kai onkologinės ligos nėra remisijoje, jos progresuoja – greitai ar lėtai priklauso nuo organizmo ir onkologinės ligos, kurių yra virš 200 skirtingų.

Numatytos operacijos, tarkim, auglio šalinimo, kuomet dar nėra metastazių, turėtų vykti. Tačiau praktikoje įstaigos pirma neturėjo visų reikalingų apsaugos priemonių, vėliau gal galvodavo, kad neturės galimybių išoperuotų pacientų laikyti stacionare. Pavyzdžiui, 4-6 vietų palatoje galėjo būti laikomas tik vienas asmuo, nes reikėjo laikytis izoliacijos reikalavimų“ – pasakoja Š. Narbutas.

Visokeriopą pagalbą onkologiniams ligoniams teikiančios asociacijos prezidentas sako, kad dėl susiklosčiusios padėties, onkologiniams ligoniams reikalingos operacijos pandemijos metu buvo masiškai nukeliamos. Net dabar, po truputį atleidžiant karantino varžtus, nuo karantino pradžios praėjus daugiau nei dviems mėnesiams, tos paslaugos vis dar nėra atnaujintos pilna apimtimi, o medikai sako, kad šiuo metu pacientų neregistruoja tokioms operacijoms atlikti ir net nežino kada registruos.

Lietuvoje šiuo metu veikia šešios įstaigos, gydančios onkologinius pacientus: Vėžio institutas, Santaros klinikos, Kauno klinikos, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Šiaulių ir Panevėžio respublikinės ligoninės.

Š. Narbutas pasakoja, kad kiekviena jų savaip organizuoja darbą ir jos visos turi skirtingus pavaldumus ir galimybes. Vėžio institutas gydo tik onkologinius pacientus. Tuo tarpu Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kuri buvo protrūkio židinys ir tebėra COVID–19 ligoninė, paslaugų tiekimas onkologiniams pacientams sumažėjo drastiškai.

„Panevėžio ligoninėje susiklostė tragikomiška padėtis: dėl to, kad įėjmas į įstaigą yra vienas visiems pacientams, ligoninė išvis atsisakydavo teikti bet kokias paslaugas onkologiniams ligoniams. Todėl pacientai jokių paslaugų šioje ligoninėje negalėdavo gauti. Žadama, kad ši padėtis netrukus pasikeis“ – vylėsi Š. Narbutas.

Bene sklandžiausiai paslaugos karantino metu buvo teikiamos onkologiniams ligoniams, kuriems buvo galimybė skirti gydymą nuotoliniu būdu: kuomet išrašomas receptas ir žmogus gali nueiti į vaistinę ir nusipirkti preparatų.

„Tačiau ir čia nėra viskas gerai, nes žmonės, gyvenantys regionuose ne visi turėjo galimybę nuvažiuoti į vaistinę net ir turėdami receptą. Kartais et ir mieste gyvenantys tokiomis ligomis sergantys asmenys turi judėjimo sunkumų – sunkiai paeina, arba išvis neatsikelia iš lovos, jiems taip pat sudėtinga nukakti iki vaistinės.

SAM jau metus laiko diskutavo mintį apie galimybę pristatyti vaistus į namus. Vaistinių tinklai pasiruošę teikti šią paslaugą. Tačiau valstybė nori ją monopalizuoti, kad tik jie teiktų, ir dėl to kol kas jokio sprendimo nėra. Dėl to dalis pacientų net ir turinčių aktyvų receptą negali juo pasinaudoti“ – problemas dėstė POLA atstovas.

Š. Narbutas palietė ir dar vieną sveikatos apsaugos sistemos skaudulį: ligoniams, kuriems būtina slauga, šią paslaugą valstybė kompensuoja vos keturis mėnesius per metus. Pasibaigus šiam laikotarpiui giminės priversti arba pasiimti pacientą namo, arba toliau tęsti paliatyvią slaugą tam skirtose įstaigose jau savo lėšomis.

„Girdėjome apie hospiso skandalą, tai iliustruoja valdžios požiūrį. Lietuvoje eilę metų valstybė apmoka tik 120 kalendorinių ilgalaikės slaugos dienų per metus. Tai yra 4 mėnesiai. Tarkime, jei pacientas šiais metais gavo paliatyvią slaugą nuo sausio, balandį jam baigiasi valstybės kompensuojamas laikotarpis ir už jo gydymą niekas nebemoka. Įprastomis sąlygomis ligonį turėtų slaugyti artimieji, tačiau jei dėl COVID–19 protrūkio jie negali pasiimti ligonio namo, jie priversti mokėti, nors šiuo metu beveik nebėra kas tose slaugos namuose dirba. Antra vertus, jei tai yra ligoninė, kurioje pacientas buvo užkrėstas, pavyzdžiui kaip Klaipėdos hospise, tai kokie artimieji norės mokėti už buvimą įstaigoje, kai ten būdamas žmogus dar ir užsikrėtė koronavirusu“

Šiuo atveju valstybė neieško sprendimų, nors atrodytų, kad tai ir yra labiausiai pažeidžiamų asmenų grupė, kuriai turėtų užtikrinti pagalbos tęstinumą. Kol turime dar neperpildytas COVID–19 pacientus priimančias ligonines, hospisuose užkrėstus asmenis reikėtų gabenti ten, tačiau ligoninių vadovai kratosi tokios atsakomybės ir niekas nenori jų priimti“ – apgailestavo Š. Narbutas.

POLA atstovas įspėjo: sveikatos apsaugos sistemai būtini ryžtingi sprendimai, tačiau vietoje to tiesiog tempiamas laikas, o su kiekviena diena problemų kamuolys vis didėja:

„Net ir pagal dabartinį scenarijų įstaigos negali priimti visų, kuriems reikalinga pagalba. Yra būtini reikalavimai: atstumo, dezinfekavimo, konsultacijos trukmės. Pavyzdžiui, Vėžio institutas gali priimti tik 50 procentų viso pacientų srauto. Kitose ligoninėse šis skaičius tesiekia apie 20-30 procentų.

Jei lauksime su tokiu 50 procentų pajėgumu visą vasarą, rugsėji, norint registruoti pacientus, eilės bus 8–9 mėnesiams į priekį. Tai reiškia, kad sveikatos sistema visiškai neatlieka savo funkcijos – kai pagalbos reikia greitai, o jos tenka laukti net kelis mėnesius“ – dėstė specialistas.

Š. Narbuto įsitikinimu atideliojami sprendimai gali sužlugdyti visą sveikatos apsaugos sistemą:

„Susiklosčiusią padėtį aš matau, kaip tokį iš tolumos ateinantį cunamį, kuris ir nuneš visus mūsų sveikatos sistemos išteklius ir resursus. Juk gydytojai, net pasibaigus karantinui, negali dirbti kiekvieną dieną trimis pamainomis.

Sudėtingiausia yra tai, kad nėra paprasto sprendimo, nes kuo vėliau sprendimai bus prieinami, tuo jie bus skausmingesni, tuo sudėtingiau bus sugrįžti į normalų sveikatos sistemos darbą“ – tvirtino POLA atstovas.

2019 metais paskelbta naujausia Nacionalinio Vėžio instituto (NVI) statistika rodo, kad sergamumas vėžiu auga – nuo 2012 metų onkologinių ligų atvejų kasmet daugėja po 1 procentą, tačiau mirtingumas mažėja. Šie tyrimai – 2015 metų, tačiau onkologai džiaugiasi, kad pagaliau jų sulaukė.

Lietuviai vyrai dažniausiai susiduria su priešinės liaukos (prostata) (32 proc.), plaučių (13 proc.) ir kitų odos navikų (9 proc.) vėžiu. Moterys dažniausiai serga kitų odos navikų (19 proc.), krūties (18 proc.) ir gimdos (7 proc.) vėžiu. Vyrams dažniau mirtinas būna plaučių, o moterims – krūties vėžys.

2020 05 22 12:00
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt