pirmadienis, rugpjūčio 15 d.
Sveikatos priežiūros tinklo reforma: kokie pokyčiai laukia?
Goda Košinskytė
Žygimantas Gedvila/BNS
Arūnas Dulkys

Seime buvo priimta Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio inicijuota Sveikatos priežiūros tinklo reforma. Ministerija tvirtina, kad itin didelis dėmesys bus skiriamas kelioms sritims: pacientų pavežėjimo paslaugai, gydytojo institucijai, psichologinei žmonių sveikatai.

Pacientų pavežėjimo paslauga

Ministras A. Dulkys pabrėžė, kad pilotinė pacientų pavežėjimo paslauga turėtų pradėti veikti nuo sausio pirmosios. Projektas startuos dviejose savivaldybėse, viena iš jų bus regioninė savivaldybė ir truks vienerius metus. Visoje Lietuvoje naujoji pavėžėjimo tvarka turėtų atsirasti 2024 metais.

Ministro patarėja Simona Bieliūnė pridūrė, kad dar nėra nuspręsta, kuriuose savivaldybėse veiks pilotinė pavežėjimo paslauga, dėl jų bus apsispręsta rudenį.

„Manau, kad mums geram pilotui išsiaiškinti reikėtų ne mažiau kaip dviejų regionų. Kol kas man yra aiškiau dėl Kauno, nes turime turėti regioną, kur yra šitie darbai organizuojami“, – kalbėjo A. Dulkys.

Pacientų organizacijų atstovų tarybos vadovė Vida Augustinienė teigė, kad šie pokyčiai yra ypač reikalingi, nes senjorai, nepasiturintys asmenys neturi galimybių atvažiuoti pas gydytojus, nors ir užsiregistruoja.

„Jie užima vietą ir kitas žmogus negali paslauga pasinaudoti. Taip pat yra daug pavyzdžių, kai iškviečiama greitoji, ji nuveža į gydymo įstaigą, ten pabūna, suteikiamos paslaugos ir yra paleidžiamas vidury nakties. Kaip nori, taip važiuok“, – sakė ji.

Be to, projektui įgyvendinti bus atnaujinama greitosios medicinos pagalbos struktūra.

„Jau šiuo metu yra greitosios pagalbos automobiliai kelių klasių, kai kurios klasės jau neatitinka greitosios pagalbos, tinka tik pavėžėjimui. Kai kurie transportą turi, kai kurį transportą pirksime, o greitosios medicinos pagalbos struktūra bus apskritai perginkluota. Bus perkami 225 nauji automobiliai, penki iš jų - masinių nelaimių atvejams“, – sakė ministras.

Šeimos gydytojo institucijos ir komandos stiprinimas

Ministerija dėmesį atkreipė į gydytojų darbo krūvio mažinimą ir kai kurių funkcijų perdavimą slaugos darbuotojams ar jų padėjėjams.

Anot ministerijos, reformos pagrindinis tikslas, kad šeimos gydytojas diagnozuotų ligas ir skirtų gydymą, o jų padėjėjai galėtų suteikti pacientams nedarbingumo pažymėjimus ar pratęsti vaistų receptą. Šiam tikslui pasiekti ruošiamasi skirti apie 100 mln. eurų.

Psichologinė žmonių sveikata

Seimo Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas Linas Slušnys paaiškino, kad šioje reformoje itin daug dėmesio skiriama ir psichologinei sveikatai. Ministras pridūrė, kad dėl psichikos sveikatos niekada Lietuvos valstybėje tiek nebuvo daroma, kiek dabar ruošiamasi.

Seimo narys sakė, kad esant kritinėje situacijoje ir norint skubiai gauti nemokamą psichologo paslaugą yra beveik neįmanoma.

„Turime 120 psichikos sveikatos centrų, bet specialistai dirba labai trumpai, dažniausiai užsiima biurokratija ir popierių pildymu. Realios pagalbos šiuos centruose retai kada galima gauti“, – teigė L. Slušnys.

Jis pridūrė, kad turimus sveikatos centrus reikėtų sukoncentruoti, bet padaryti kokybiškesnius.

Požiūris į rezidentą

A. Dulkys teigė, kad labai svarbu keisti ir požiūrį į rezidentus, kad jie "nebūtų matomi kaip nemokama darbo jėga", bet lygiaverčiai darbuotojai. Bus siekiama, kad paskutiniai rezidentūros studijų metais, studentų atlygininimas sudarytų apie 75 proc. gydytojo uždarbio ir su metais atitinkamai didėtų.

Numatyta, kad sveikatos priežiūros tinklo reforma vyks visose 60-tyje savivaldybių ir užtruks penkerius metus. Jai finansuoti suplanuota 710,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų.

2022 07 21 16:47
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt