antradienis, rugsėjo 22 d.
Terorizmo aktą Vilniuje surengti bandęs studentas – atviras: nacizmu ėmiau domėtis dvylikos
Dominykas Griežė

2019 m. spalį Vilniuje savadarbiu sprogmeniu „Technopolio“ pastatą bandęs susprogdinti studentas iš Jurbarko Gediminas Beržinskas (gim. 1999 m.) pirmadienį stojo prieš teismą dėl ketinimo surengti teroro aktą. Jaunas vaikinas pilnai pripažįsta savo kaltę ir teigia, kad jau nuo jaunų dienų domisi nacizmu ir panašiomis radikaliomis ideologijomis.

Nepavykęs teroro aktas

Vilniaus kolegijoje programų sistemas studijuojantis G. Beržinskas 2019 m. spalio 6 d. sostinėje, J. Balčikonio gatvėje, prie pastato „Technopolis“, kuriame įsikūrusi bendrovė „Western Union“ ir veikia SEB bankas, sienos paliko savarbį sprogmenį, taip pat juodais dažais nupiešė svastiką, užrašus „FK DIVISION“ ir „SIEGE“.

Prieš vidurnaktį paliktas sprogmuo, anot prokuroro Šarūno Astrausko, sprogimo galia prilygsta 2,5 kilogramo trotilo. Sprogimo pasekmės būtų buvusios tragiškos, tačiau sprogmuo nesuveikė.

Potencialus teroristas buvo surastas spalio 15 d. G. Beržinskas sulaikytas specialios operacijos, kurioje dalyvavo ir „Aro“ pareigūnai, metu. Bendrabutyje, kuriame vaikinas gyveno, kratos metu rasta C kategorijos dujinio pistoleto dalis, o G. Beržinsko tėvų namuose Jurbarke rastas perdarytas pneumatinis šautuvas. Taip pat rasta ir daugiau sprogmenų, ir, kaip skelbta, ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistinė ir nacionalsocialistinė literatūra bei simbolika.

Pats G. Beržinskas, anot teisėsaugos, save priskiria ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistų grupei „Feuerkrieg division“.

Pastūmėjo interneto draugai

„Nuo 12 metų pradėjau domėtis nacizmu, keturiolikos jau mokiausi gaminti sprogmenis. Bandžiau sprogmenis miškuose šalia Jurbarko“, – pasakojo G. Beržinskas.

Vaikinas pasakojo, kad baigęs vidurinę mokyklą bandė studijuoti, tačiau po vienerių metų studijas metė ir grįžo gyventi pas tėvus į Jurbarką. „Tuomet jau turėjau tų idėjų, susprogdinti, įrodyti savo tiesą, buvau piktas“, – sakė G. Beržinskas.

Galiausiai vaikinas vėl pabandė studijuoti ir įstojo į Vilniaus kolegiją, persikėlė gyventi į sostinę. Kartu į bendrabutį G. Beržinskas atsivežė ir medžiagas, reikalingas sprogmenims gaminti.

Pasak kaltinamojo, maždaug tuo metu internete jis ėmė bendrauti su taip pat į nacizmą linkusiais bendraminčiais, vienas iš kurių ir paskatino jį ryžtis pražūtingai avantiūrai. Anot G. Beržinsko, vienas iš šios grupės narių, greičiausiai – lyderis, turėjęs slapyvardį NOZ, pateikė įdomių minčių ir atsakymų, pastūmėjusių link radikalaus elgesio.

„Nežinau, kiek jam buvo metų, tačiau bendrauti su juo buvo labai gera – jis mane puikiai suprasdavo.

Iš pradžių buvo mintis imtis tiesiog vandalizmo, paišyti grafičius. Tačiau 2019 m. rugsėjį ėmiau ruoštis, gamindamas acetono peroksidą. Kambariokams nieko nesakiau“, – sakė G. Beržinskas.

Vaikinas sprogmenims panaudojo pačias įvairiausias medžiagas – 6 kilogramus sprogimo Beirute metu liūdnai pagarsėjusio amonio nitrato, kurį vėliau sumaišė su dyzeliu. G. Beržinskas teigė, kad „Senukų“ prekybos centre įsigijo laikmatį, kurį panaudojo sprogmeniui konstruoti.

Pasak G. Beržinsko, tą naktį, kai ketino susprogdinti pastatą Vilniuje, ant su dyzelinu sumaišyto amonio nitrato uždėjo apie 69 gramus acetono peroksido, o ant pastarojo – sprogdiklį su laikmačiu. Tuomet vaikinas sugrįžo į Verkių g. esantį bendrabutį ir ėmė laukti sprogimo, tačiau pastarasis taip ir neįvyko.

Norėjo tarnauti Lietuvai

Ikiteisminio tyrimo metu G. Beržinskas teigė, kad mokyklos laikais, besprogdinant savadarbius sprogmenis su draugais miškuose aplink Jurbarką, buvo kilusi mintis sieti savo ateitį su kariuomene. „Norėjau tarnauti Lietuvai“, – tyrėjams sakė vaikinas.

Baigęs 12 klasių, G. Beržinskas nusprendė pabandyti įgyvendinti savo svajonę ir įstojo į Lietuvos karo akademiją.

„Stodamas į karo akademiją tikėjausi rasti bendraminčių, kurie taip pat domėtųsi nacistinėmis ir fašistinėmis ideologijomis, tačiau mokslai nesisekė, bendraminčių neradau“, – ikiteisminio tyrimo metu pasakojo G. Beržinskas.

Anot vaikino, studijuodamas Lietuvos karo akademijoje savo pažiūrų jis neslėpė, todėl buvo laikomas nepritapėliu. Tai ir lėmė galiausiai įvykusį pasitraukimą iš karo akademijos.

„Po karo akademijos buvau supykęs ir vienišas“, – teigė G. Beržinskas, po nepavykusių studijų pabandęs darbą Kęstučio batalione, tačiau ir ten nerado gyvenimiškos laimės.

„Buvau piktas ant visų, taip pat ir ant savęs, kad mano toks gyvenimas“, – ikiteisminio tyrimo metu teigė vaikinas, atskleidęs, kad turėjo planų susprogdinti ir Užsienio reikalų ministeriją, tačiau galiausiai jų atsisakė, pastebėjęs, kad pastatas yra pernelyg gerai saugomas.

2020 08 31 16:36
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt