ketvirtadienis, lapkričio 26 d.
Trys moterys, valdysiančios Lietuvą
Alfa.lt

Kaip užaugo, kur dirbo ir ką prieš darbą parlamente veikė naują valdančiąją koaliciją formuojančios trys moterys: Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen.

Ingrida Šimonytė

Konservatorių vedlė Seimo narės mandatą iškovojo jau per pirmąjį rinkimų turą, kuomet Vilniaus Antakalnio apygardoje sutriuškino savo oponentą ir pelnė 62,18 proc. rinkėjų balsų. Jai tai bus antroji kadencija parlamente, 2016 metais I. Šimonytė taip pat pateko į Seimą viendmandatėje apygardoje per pirmąjį rinkimų turą.

Tėvynės sąjungos lyderė pernai dalyvavo prezidento rinkimuose, kuriuose po pirmojo turo buvo aplenkusi dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą, tačiau antrajame rinkimų ture patyrė pralaimėjimą.

I. Šimonytė savo vaikystę bei jaunystę praleido gyvendama Antakalnyje, ji kartu su tėvais ten persikėlė dar 1984 metais. Parlamentarė 1992 metais sidabro medaliu baigė Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą, dabartinę Žirmūnų gimnaziją. Vėliau įstojo į Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakultetą ir po keturių metų įgijo verslo administravimo ir vadybos bakalauro laipsnį, o paskui ir ekonomikos magistro laipsnį.

Paskutiniais magistro studijų metais I. Šimonytė tapo Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Mokesčių skyriaus vyr. ekonomiste, o po metų ministerijos Mokesčių departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja, šias pareigas ėjo treju metus. Jau 2002 metais I. Šimonytė pakilo pareigose ir tapo ministerijos Mokesčių departamento direktore. Vėliau politikei trumpai teko pabūti ir viceministre.

2009–2012 metais dabartinė konservatorių lyderė buvo Andriaus Kubiliaus Vyriausybės finansų ministrė. I. Šimonytei krizės laikotarpiu einant tokias pareigas teko priimti sunkius bei nepopuliarius sprendimus, todėl ji kartais dar ir dabar sulaukia kritikos dėl to. Dar prieš metus 2009 metų ekonominės krizės priežastis analizuojantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas apklausė I. Šimonytę, su tikslu išsiaiškinti ar buvusiai finansų ministrei buvo netikėtas tas ekonomikos nuosmukis, kuris pasiekė 15 proc. bei gauti daugiau informacijos apie biudžeto netekimą ir bedarbystės lygį tuo metu.

Vėliau moteris dirbo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, o 2013 metais I.Šimonytė nusprendė grįžti į VU, tačiau jau nebe, kaip studentė, o kaip dėstytoja. Po kelių metų ji tapo VU Tarybos pirmininke.

Šeimyninė padėtis

45 metų politikė vis dar yra netekėjusi bei neturi vaikų, keliuose interviu I. Šimonytė yra teigusi, kad kol kas tinkamo žmogaus taip ir nesurado.

„Niekada netekėsiu, neturėsiu vaikų ir būsiu pati sau nuostabi ponia“, – prieš metus LNK laidoje juokaudama sakė I. Šimonytė.

Tiesa, politikė tikisi, kad ateityje atsiras tinkamas žmogus, su kuriuo galės dalintis savo gyvenimo džiaugsmais ir rūpesčiais. Bei yra prasitarusi, kad vieną kartą jai jau piršosi, tačiau ji atsisakė.

„Man dar nepavyko tokio žmogaus sutikti, bet aš neatmenu, kad galiu dar tai padaryti. Dar daug laiko“, – KK2 LNK laidoje kalbėjo Seimo narė.

Nors politikė apie savo asmeninį gyvenimą kalba labai retai, bet net kelis kartus žiniasklaidoje yra pasakiusi, kad jos šeima yra mama, todėl išgirdusi, kad žmonės sako, jog ji neturi šeimos I. Šimonytė suskubdavo tai paneigti. Politikė iki 2019 metų vis dar gyveno Antakalnio mikrorajone kartu su mama Danute, kuri daug metų sirgo reumatoidiniu artritu, tad jei reikėjo daug priežiūros. Parlamentarė keliuose interviu tikino, kad kiekvieną dieną, kad ir kokia įtempta būtų darbotvarkė, bent kelis kartus per dieną važiuodavo į namus pasirūpinti mama, tačiau politikė to nelaikė našta. Deja, 2019 metų rugsėjį I. Šimonytė patvirtino, kad jos mama mirė.

Parlamentarė apie tėvą viešojoje erdvėje nekalba, žiniasklaidai žinoma tik tiek, kad I. Šimonytė jo neteko prieš daugiau nei dešimtmetį.

I. Šimonytės pomėgiai

Politikės biografijoje rašoma, kad ji kalba penkiomis kalbomis, be gimtosios ji moka dar anglų, lenkų, rusų bei švedų kalbas. Kaip pomėgius I. Šimonytė vardina knygų skaitymą, muzikos klausymą bei gėlininkystę.

Parlamentarė viename interviu teigė, kad ji yra ryto žmogus. I. Šimonytė savo dieną pradeda anksti – apie 6 valandą.

Konservatorių vedlė net keis kartus žiniasklaidoje yra paminėjusi, kad jai labai daug malonumo suteikia pasivaikščiojimai pėsčiomis bei laiko praleidimas viešose vietose.

Aušrinė Armonaitė

Naujosios Seimo partijos pirmininkė A. Armonaitė yra baigusi Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnaziją. Po mokyklos baigimo Laisvės partijos vedlė įstojo į VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą, kuriame įgijo politikos mokslų bakalauro bei viešosios politikos analizės magistro kvalifikacinius laipsnius.

Dešimt savanorystės metų

Politikė keliuose interviu pasakojo, kad daugiau nei dešimt metų savanoriavo Lietuvos tarptautinėse jaunimo organizacijose bei dirbo visuomeninį darbą. A. Armonaitė 2006 metais tapo Liberalaus jaunimo nare, o vėliau buvo išrinkta jos pirmininke. 2011–2013 m. politikė tapo ir Europos Tarybos Patarėjų tarybos jaunimui nare. Vėliau dvejus metus dirbo Lietuvos verslo konfederacijoje, o nuo 2015 m. metus buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė.

JViena jauniausių Seimo narių

Ši Seimo kadencija A. Armonaitei bus antroji, ji 2016 metais kartu su Liberalų sąjūdžiu buvo išrinkta į Seimą. 31 metų politikė tuo metu buvo viena jauniausių parlamentarų. Ji Liberalų sąjūdžiui priklausė iki 2018 m. lapkričio mėn. kuomet pasitraukė iš partijos po nesusitarimų su vadovybe dėl Vilniaus skyriaus dalyvavimo savivaldybių rinkimuose.

2019 m. birželio 1 d. įvyko steigiamasis Laisvės partijos suvažiavimas, partijos pirmininke buvo išrinkta viena iš partijos steigimo iniciatorių A. Armonaitė.

Politikė nuo pat partijos atsiradimo tikino, kad pagrindinė Laisvės partijos vertybė yra pagarba asmens laisvei, o vienas pagrindinių principų yra atvirumas, ekonominė laisvė bei švietimas.

Prieš antrąja Seimo kadencija parlamentarė dar buvo išrinkta NATO Parlamentinės Asamblėjos Ekonomikos ir saugumo komiteto Ekonominio vystymosi pakomitečio pranešėja.

Šių metų rinkimuose Laisvės partijos pirmininkė pateko į parlamentą antrojo Seimo rinkimų turo metų. Ji pirmą kartą sudarytoje atskiroje apygardoje užsienio lietuviams – Pasaulio lietuvių, laimėjo prieš oponentę konservatorių kandidatę Dalią Asanavičiūtę.

Politika, kaip pomėgis

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) rinkėjo puslapyje A. Armonaitė nurodo, kad be lietuvių dar kalba ir anglų kalba. Jos pomėgiai yra skaityti socialinių mokslų literatūrą, klausyti muzikos bei sportuoti. Politikė yra baigusi muzikos mokyklos fortepijono klasę bei mokykloje aštuonerius metus žaidė krepšinį.

Tiesa, parlamentarė pažymi, kad politiką taip pat galima laikyti jos mėgstama veikla.

„Pasirinkau politiką, nes tai prasminga veikla, leidžianti siūlyti savo šaliai naujas idėjas, ginti ir saugoti asmens teises ir laisves, nešti daugiau optimizmo ir pozityvumo“, - politikė teigia VRK puslapyje.

Vyras - geriausias draugas

A. Armonaitė su savo vyru susipažino „Lietuvos liberalaus jaunimo“ organizacijoje, jos sutuoktinis Edgaras Stanišauskas yra viešosios įmonės Jono Meko fondas vadovas. Politikė keliuose interviu yra užsiminusi, kad nors jos vyras ir nesuko į politiką, bet jie turi labai daug bendro ir yra bendraminčiai.

„Kaip tik šiais metais sukako dešimt metų kaip esame kartu. Tai yra mano geriausias draugas, patarėjas ir palaikytojas. Aš esu labai laiminga, kad šeimoje turiu tokią paramą savo veiklai ir darbams. Visada sakau, kad „Lietuvos liberalus jaunimas“ man davė ne tik labai daug įgūdžių bei praplėtė pasaulėžiūrą, bet ir mano vyrą. Kartais gyvenimas sudėlioja dalykus visai netikėtai“, - viename Delfi interviu prieš metus pasakojo A. Armonaitė.

Kompiuterinių žaidimų mėgėja

A. Armonaitė viename interviu pasakojo, kad ji su vyrų yra kompiuterinių žaidimų fanai.

„Aš ypač mėgstu žaisti „NBA 2k17“. Iš pradžių su „Golden State Warriors“ žaidžiau, laimėjau čempionatą, o dabar žaidžiu su „Knicks“, tai iškritau per atkrintamąsias varžybas. Bet Kristapas Porzingis yra geras žaidėjas“, - prieš kelis metus 15 min interviu metu pasakojo politikė.

Viktorija Čmilytė-Nielsen

Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen nuo pat vaikystės yra tikra šachmatų asė, galbūt todėl ji dažnai žiniasklaidoje pamini, kad politika nėra toli nutolusi nuo šachmatų.

Politikė šachmatais pradėjo žaisti nuo šešerių metų, V. Čmilytės–Nielsen biografijoje rašoma, kad ji net 25 kartus užėmė prizines vietas Lietuvos, Europos bei pasaulio šachmatų čempionatuose. 2011 metais parlamentarė tapo  Europos šachmatų čempione, kuomet iškovojo pirmąjį šachmatų karjeroje aukso medalį.

Šachmatininkė 2000 metais baigė Šiaulių Didždvario gimnaziją, vėliau įstojo į Šiaulių universitetą, kuriame metus studijavo anglų filologiją. 2002 perstojo į Rygos universiteto Filologijos fakultetą ir ten mokėsi iki 2007 metų. Praėjus beveik dešimtmečiui profesionali šachmatininkė nusprendė vėl tapti studente ir nuo 2016 metų Vytauto Didžiojo universitete Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete studijavo magistrantūroje.

Ne iš karto pateko į Seimą

V. Čmilytė–Nielsen pirmą kartą Seimo rinkimuose dalyvavo 2012 metais, tačiau tada jai nepasisekė ir į parlamentą nepateko, tačiau 2015 metais Remigijui Šimašiui pasitraukus iš Liberalų sąjūdžio partijos, šachmatininkė tapo Seimo nare.

Tuo parlamentarės politinė karjera nesibaigė, 2016 metais ji vėl dalyvavo Seimo rinkimuose ir pateko į parlamentą. 2019 m. rugsėjo 21 d. buvo išrinkta Liberalų sąjūdžio pirmininke. Šių metų Seimo rinkimuose politikė vėl iškovojo vietą Senamiesčio–Žvėryno vienmandatėje apygardoje.

Danas vyras bei keturi sūnūs

V. Čmilytė–Nielsen augina keturis sūnus, pirmieji du Dmitrijus ir Aleksandras gimė dar pirmojoje santuokoje su šachmatų didmeistriu Aleksejumi Širovu. Pirmojo sūnaus politikė susilaukė labai jauna, būdama vos 18 metų, antrojo 20-ties. Mažesnieji: Marius ir Kristijonas gimė antrojoje santuokoje su penkiskart Danijos šachmatų čempionu tapusiu treneriu Peteriu Heine Nielsenu.

Parlamentarė žiniasklaidoje dažnai teigia, kad nei motinystė, nei šeimyninis gyvenimas niekada nebuvo jos ambicijų viršūnė. Tačiau matome, kad gyvenimas viską apvertė kitaip. 

„Kiek save atsimenu aš labai blaiviai, racionaliai masčiau ir pagrinde galvojau apie ateitį prie šachmatų lentos. Labai anksti jau buvau suplanavusi, kad noriu būti šachmatininkė, noriu būti sportininkė ir tai daryti profesionaliai“, - prieš šių metų Seimo rinkimus LRT laidoje sakė politikė.

Išleido autobiografinę knygą

Politikė kalba keturiomis kalbomis, be gimtosios dar moka anglų, rusų bei ispanų kalbas. Pagrindinius savo pomėgius V. Čmilytė–Nielsen laiko keliones, sportavimą bei knygų skaitymą.

Profesionali šachmatininkė prieš porą metų išleido autobiografinę knygą - „Tarp juoda ir balta“. Joje Liberalų sąjūdžio pirmininkė pasakoja apie tai, kaip pirmą kartą mūsų šalies šachmatų istorijoje moteris iškovojo garbingą vietą sporte, kuriame tradiciškai dominuoja vyrai.  

2020 11 04 08:04
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt