penktadienis, liepos 30 d.
Tvora pasienyje su Baltarusija: reikalinga, bet migrantų antplūdžio nesustabdys
Domantas Katelė
Fotobankas
Pasienis

Tvora arba siena, kuri atsidurtų pasienyje tarp Lietuvos ir Baltarusijos, pabėgėlių problemos nespręstų, bet naudos duotų. Pasieniečiai ir ekspertai tvirtina, kad reikalinga ir daugiau įrangos – vaizdo kamerų, akustinių detektorių. Dabar viskas yra pastatyta ant pareigūnų pečių, kurie dažnai pažeidėjus turi surasti ir atpažinti matydami vizualiai.

Bandyti išstumti atgal į Baltarusiją – negalima

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovo spaudai Giedriaus Mišučio teigimu, tvora, kaip ir kiekviena kita fizinė kliūtis, pasienyje yra veiksminga. Jis tikina, kad tai suteiktų daugiau laiko pasieniečiams reaguoti į sienos pažeidimus ir tą užkardyti. Vis dėlto, G. Mišutis įsitikinęs, kad vien tvoros neužtenka – būtina turėti ir daugiau priemonių, kurios leidžia matyti situaciją realiu laiku.

„Tvora, kaip vienas elementas turi prasmę, bet žymiai efektyvesnis yra priemonių kompleksas. Tai yra ne tik tvora, bet ir sienos stebėjimo sistemos, davikliai, termovizorinės kameros. Tai leidžia ne tik realiu laiku kontroliuoti kiekvieną sienos ruožą, bet ir leidžia sudaryti kliūtis galimiems sienos pažeidimams. Tie sienos pažeidimai gali būti greičiau ir lengviau susekami, užkardomi“, – tvirtina VSAT atstovas.

Anot G. Mišučio, sienos apsaugos sistemos yra įdiegtos vos dviejuose penktadaliuose visos sienos su Baltarusija. Vis dėlto, net ir ypač akylai stebimos vietos neatbaido nelegalių migrantų – jie veržiasi ir pro ten. Tiesa, tai leidžia pareigūnams greičiau reaguoti ir sulaikyti pažeidėjus.

Jis prideda, kad kol kas vedlių ar paruoštų automobilių tolesnei pabėgėlių kelionei, pasieniečiai neaptiko. VSAT atstovo teigimu, dažnai nelegalūs migrantai net nebando bėgti ar slapstytis – patys ieško pareigūnų ir į juos kreipiasi, kad būtų suteiktas prieglobstis.

„Patys pabėgėliai dažnai ieško pareigūno, kad paprašytų prieglobsčio. Bandymų organizuotai gabenti pažeidusius sieną, nėra“, – tvirtina G. Mišutis.

VSAT atstovo teigimu, pasieniečiai dažnai sulaukia ir keistų, su teisės aktais prasilenkiančių pasiūlymų. G. Mišutis mini siūlymus užminuoti pasienį, šaudyti migrantus ar stumti juos atgal į Baltarusija. Vis dėlto, jis primena, kad valstybėje galioja teisės viršenybės principas, tad pareigūnai elgiasi griežtai įstatymo rėmuose ir atlieka savo pagrindinę funkciją – užkardo sienos pažeidimus, o prasižengusius – sulaiko.

„Bandyti išstumti atgal į Baltarusija nėra teisėta. Mūsų šalyje galioja teisės viršenybė. Kitose valstybėse gal taip ir yra daroma, bet mūsų atveju, pasieniečių pagrindinis tikslas yra užkardyti pažeidimą, sulaikyti pažeidėją ir pagal galiojančius teisės aktus imtis priemonių. Stumdymas atgal yra už įstatymo ribų“, – tikina G. Mišutis.

Neįveikiamų sienų – nėra

Gynybos ekspertas Egidijus Papečkys tvirtina, kad siena yra per ilga, kad ją būtų galima padaryti sunkiai įveikiama. Sienai su Baltarusija tęsiantis beveik 700 kilometrų, kelių eilių tvora kainuotų labai daug, o ir tokia siena būtų įveikiama.

„Nėra tokios sienos, kurios žmogus neįveiktų. Jeigu yra trumpesnė siena, galima investuoti labai daug, daryti kelias eiles, ją padaryti labai sunkiai pereinamą, kad paprastai grupei pabėgėlių be specialių priemonių būtų sudėtinga. Mes turime per ilgą sieną, kad galėtume ją tokią technišką įrengti“, – įsitikinęs E. Papečkys.

Jis prideda, kad tvora yra reikalinga ne tik dėl migrantų. Gynybos ekspertas tikina, kad dabartinės sąlygos yra itin palankios į Lietuvą patekti kontrabandai ar net paieškomiems nusikaltėliams, kurie dažnai gali prasmukti nepastebėti.

„Čia juda ir kontrabanda bei kiti asmenys. Primityviai sakant, šnipai per tą sieną neina, bet iš tiesų tiems šnipams irgi labai patogu. Žmonės, kurie užsiima neteisėta veikla, paieškomiems asmenims yra labai patogu. Be sienos, be techninių priemonių, mes palikę vieniems pasieniečiams palikę saugoti valstybės sieną žmogiškais resursai, o to reikia labai daug“, – tvirtina jis.

E. Papečkys įsitikinęs – kokybiška sienos apsauga yra labai reikalinga, kadangi tai padėtų užkardyti sienos pažeidimus. Dabar, jo teigimu, viskas yra palikta ant pasieniečių pečių ir žmogiškojo faktoriaus. Nepaisant to, kad įranga kainuoja brangiai, ilgalaikėje perspektyvoje, gynybos eksperto manymu, priemonės atsipirktų, kadangi reikėtų mažiau pareigūnų, kurie prižiūrėtų pasienį su Baltarusija.

„Tvora padėtų kontroliuoti sienos pažeidimus. Ji būtų kaip techninė priemonė, kuri problemos neišspręs, bet ji reikalinga saugant valstybės sieną. Lygiai taip pat kaip įvairūs akustiniai detektoriai, vaizdo kameros, kurios padeda užfiksuoti sienos pažeidimo faktą“, – tikina E. Papečkys.

Jis prideda, kad nevertėtų žiūrėti į didesnio finansavimo pasieniui su Baltarusija skyrimą tik iš šiandieninės perspektyvos. Nėra aišku, kiek truks ši krizė, tačiau pavojus dėl menkai saugomos sienos išliks. E. Papečkio teigimu, galima sieną statyti etapais, skiriant vis didesnį dėmesį VSAT. Prisimindamas kitų valstybių patirtis, gynybos ekspertas tikina, kad užsienyje pasienio pajėgos yra laikomos elitinėmis, tačiau apie Lietuvos pasienio pareigūnus, atsižvelgus į išskirtą finansavimą, to pasakyti negalima.

2021 07 09 07:48
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt