šeštadienis, gegužės 30 d.
Tyrimas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje
Alfa.lt

Lietuva ir kitos Baltijos šalys Vidurio Europoje išlieka tam tikra ramybės ir stabilumo sala, rodo Jungtinių Valstijų žmogaus teisių organizacijos „Freedom House“ paskelbta statistika.

Kasmetiniame Rytų Europos ir posovietinių šalių „Nations in Transit“ tyrime vertinama situacija 29 valstybėse – Balkanuose, Centrinėje Azijoje, Vidurio ir Rytų Europoje. 

Visos Baltijos valstybės yra pirmajame penketuke. Estija užima pirmąją vietą, o Lietuva dalinasi 4-5 su Čekija.

Pasak „Freedom House“ atstovo politologo Vyčio Jurkonio, viena pagrindinių ir labiausiai neraminančių išvadų šių metų tyrime yra tai, kad visame nagrinėjamame regione niekada nuo 1995-ųjų metų nebuvo tiek mažai demokratijų.

Analitiko teigimu, pastebima ne tik demokratijų erozija, pavyzdžiui, pribloškiantis ir vis tebesitęsiantis Vengrijos demokratijos indekso kritimas žemyn, ne tik fasadinės demokratijos elementai (imitacija, įsišaknijusi korupcija, populistinės tendencijos), bet ir autoritarinių režimų stiprėjimas. 

„Lietuva, kaip ir visos Baltijos šalys, atrodo lyg tam tikra ramybės ir stabilumo sala“, – BNS sakė V. Jurkonis.

Vis dėlto, pasak V. Jurkonio, ši ramybė gali būti labai apgaulinga, nes praktiškai visoje Centrinėje Europoje – Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir minėtoje Vengrijoje – fiksuojamas didesnis ar mažesnis demokratijos indekso kritimas.

„Lietuva yra vienintelė, kur matomas nedidelis, bet visgi žingsnelis į priekį. Bet tai mus turėtų ne tiek nuraminti, kiek dar labiau įpareigoti, nes tobulėti tikrai yra kur ir visų pirma kovos su korupcija srityje, nes tai žemiausias rodiklis iš visų ir tam tikra prasme didžiausias inkaras stabdantis galimą mūsų demokratijos progresą“, – teigė jis.

Lietuva pagrindinėje tyrimo ataskaitoje nesusilaukia daug dėmesio. V. Jurkonis tai aiškina tuo, jog kitose valstybėse dramatiškų įvykių, valdžios kaitos, permainų, masiškų protestų, skandalų būta daugiau ir jie buvo ryškesni.

„Suprantama, kad Lietuvos stabilumas kai kurių akimis gali būti vertinamas kaip stagnacija. Kartais net susidaro įspūdis, jog turime tam tikrą fetišą įvairioms indeksų lentelėms, kuriose neva privalome bet kokia kaina būti kuo aukščiau. Bet progresas lentelėse ne visuomet yra tvarus pokytis. Tad šiuo atveju reiktų pasidžiaugti stabilumu ir siekti dar labiau įtvirtinti demokratijos pamatus, nes regiono tendencijos, deja, rodo, jog demokratija nėra negrįžtamas procesas“, – sakė V. Jurkonis.

Jo teigimu, šių metų „Nations in Transit“ ataskaita pastebi didėjančią autoritarinių valstybių – Kinijos, Rusijos ir Turkijos – įtaką analizuojamam regionui. Jei anksčiau ypač daug dėmesio susilaukdavo neigiama Kremliaus įtaka (kleptokratiniai ryšiai, informacinės ir kibernetinės atakos, taip vadinamų tradicinių vertybių puoselėjimas ar net tiesioginis poveikis rinkimams ir kt.), tai šiemet daug dėmesio skiriama Kinijos poveikiui. Net dešimt iš 29 analizuojamų valstybių yra pasirašiusios „Saugaus miesto susitarimus“ su Kinijos kompanija „Huawei“, stebima ir taip vadinama skolų diplomatija, o taip pat ir įvairios įtakos kampanijos.

Anot V. Jurkonio, Lietuvos vertinimas pasikeitė vos vos, bet teigiama linkme dėl poslinkių rinkimų proceso kategorijoje.

„Artėjantys Parlamento rinkimai, deja, gali lengvai sugrąžinti Lietuvą į ankstesnes pozicijas, nes populizmo ir politinės poliarizacijos (susiskaldymo) apraiškos niekur neišnyko. Nepraslydo pro akis ir taip vadinamas teisėjų skandalas, bet visus panašius iššūkius vienaip ar kitaip amortizuoja veikianti stabdžių – atsvarų sistema arba pilietinės visuomenės bei nepriklausomos žiniasklaidos atsparumas bei pastangos. Prireikus suveikia saugikliai, parodantys visuomenės neabejingumą ir neleidžiantys valstybės pareigūnams bei politikams elgtis visiškai kaip nori“, – teigė analitikas.

Kovos su korupcija kontekste teigiamai vertinami pranešėjų apsaugos įstatymo priėmimas, atkreipiamas dėmesys ir į sociologines apklausas, rodančias augantį visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis, bet darbo skaidrumo srityje apstu. 

Anot V. Jurkonio, teigiamą įtaką daro tiriamosios žurnalistikos gildija.

„Prieš penkerius metus buvo galima tik pasvajoti apie tokį terminą, o dabar tiriamosios žurnalistikos komandas turime ir LRT, ir 15min, ir R.I.T.A., įsteigtas ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“, yra ir pavienių žurnalistų, ir netgi organizuojamas tiriamosios žurnalistikos konkursas“, – sakė analitikas.

V. Jurkonio nuomone, tai duoda gerą impulsą išsivalyti savo kiemą ir „tas darbas galėtų būti dar našesnis, jei registrų duomenys būtų prieinami platesniam ratui žurnalistų“.

„Tokiu būdu būtų sudėtinga slėptis ir korumpuotiems politikams bei valdininkams, ir neskaidriems ar piktų kėslų turintiems trečiųjų šalių piliečiams, ir, galų gale, padėtų kovoti su vis dar esančiomis nepotizmo apraiškomis mūsų visuomenėje“, – sakė jis.

Pasak politologo, Lietuvoje dažnai nuvertinama pilietinės visuomenės galia.

„Nenustosiu kartoti, jog, mano nuomone, mes dažnai esame linkę nuvertinti pilietinės visuomenės galią kartais tiesiog formaliai skaičiuodami egzistuojančių (ar neveikiančių) NVO skaičių ar dejuodami, kad šiais laikais nepakartotume Baltijos kelio. Aš tikiuosi, kad šią nostalgiją ir skepsį bent šiek tiek apmalšino įspūdinga visuomeninių iniciatyvų, verslo ir piliečių reakcija pandemijos kontekste. Taip, tai jau 2020-ųjų metų pavyzdžiai, bet ankstesniais metais būta ir gana ryškių medikų bei mokytojų protestų, akcijos „Mes kaltinam“ ar „Paskutinis skambutis“, aplinkosauginis judėjimas už Punios šilą ar, galų gale, gana ženkli piliečių finansinė parama „Laisvės TV“ ir kitoms pilietinėms iniciatyvoms“, – teigė V. Jurkonis.

„Tobulų demokratijų nėra ir Lietuva nėra jokia išimtis. Joje yra ir tuščių deklaracijų, ir nepagrįstų lūkesčių, ir parodomųjų veiksmų, viešųjų ryšių akcijų daugiau nei realių veiksmų. Tad norėtųsi daugiau politikų atsakomybės ir rūpesčio valstybe, o ne reitingais, gebėjimo peržengti partines linijas, institucijų bei pareigūnų dėmesio demokratijai ir žmogaus teisėms labiau nei minėtiems indeksams ar įvairioms ataskaitoms, gebėjimo įsiklausyti ir priimti kritiką bei visuomenės sutelktumo, nes, galų gale, Lietuva yra mūsų visų bendra valstybė. Žodžiu, trumpai tariant, norint galima ir pasidžiaugti, bet nei euforijai, nei atsipalaidavimui vietos nėra“, – sakė jis.

2020 05 10 11:44
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt