penktadienis, balandžio 16 d.
V. P. Andriukaitis siūlo nepainioti vakcinų su politika
Alfa.lt

Pagrindinės aktualijos ir toliau lieka karantino laisvinimas ir vakcinavimas. Taip pat visuomenėje ryškėja nerimas dėl „AstraZenecos“ vakcinos. Apie visa tai – Rimvydo Paleckio pokalbis su buvusiu sveikatos apsaugos ministru, šiuo metu Pasaulio sveikatos organizacijos specialiuoju pasiuntiniu Europai, buvusiu eurokomisaru Vyteniu Povilu Andriukaičiu laidoje „Alfa taškas“.

– Valstybės vaistų kontrolės tarnyba rekomendavo laikinai sustabdyti „AstraZenecos“ serijos ABV 5300 naudojimą, nes Austrijoje tiriamos dvi nepageidaujamos reakcijos: trombozė (paskiepytas pacientas po dešimties dienų mirė) ir plaučių embolija (šiuo metu pacientas sveiksta). Lietuvoje tokių pranešimų kol kas nėra gauta. Pone Andriukaiti, ar jūs jau paskiepytas? Jei taip, tai kokia vakcina? O jei ne, ar skiepytumėtės „AstraZeneca?

– Aš dar nepaskiepytas, nežinau, kada man ateis pranešimas. Šiaip jau priklausau tai amžiaus grupei, kuri galėtų būti paskiepyta, bet tvarka yra tvarka. Kai tik ateis pranešimas, būtinai skiepysiuosi.

Skiepijausi nuo gripo daug metų ir dabar skiepysiuosi. Nepriklausomai nuo to, ar „AstraZenecos“, ar „Pfizer“, ar kita vakcina, kuri bus man paskirta, aš tikrai skiepysiuosi. Neabejoju, kad visi šalutiniai dalykai, kartais susiję su viena ar kita vakcina, turi būti ištirti, o šiuo atveju „AstraZenecos“ saugumo, efektyvumo ir klinikinio patikimumo klausimai buvo labai kruopščiai išnagrinėti Europos vaistų agentūros, ir aš nematau, dėl ko turėčiau suteikti prioritetą vienai ar kitai vakcinai.

– Ar suprantate žmones, kurie atsisako skiepytis „AstraZenecos“ vakcina, užleidžia savo eilę kitiems?

– Tiesą pasakius, aš suprantu visus žmones, kadangi dauguma žmonių pateko į psichologiškai sunkią padėtį. Visų pirma, norint apsispręsti, reikia turėti patikimų žinių, o tuo tarpu eteris pilnas pačių įvairiausių pranešimų. Netgi tai, kad Vaistų kontrolės tarnyba Lietuvoje sustabdė šios vakcinos naudojimą dėl to, kad Austrijoje tiriamas atvejis parodo tam tikrą atsargumą. Bet ar Austrijos atvejai yra susiję su „AstraZeneca“, atsakyti gali tiktai tyrimai. Internetas pilnas gandų, neteisingų interpretacijų, klaidingų teorijų, tad aš tas žmonių abejones suprantu.

– Ką jūs jiems patartumėte?

– Jeigu tie žmonės turi prieigą prie interneto, patarčiau prisijungti prie Pasaulio sveikatos organizacijos interneto puslapio, kuriame galima net klausti ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus. Tai yra vienintelis kelias gauti tikslią, patikimą informaciją, už kurią yra atsakinga Pasaulio sveikatos organizacija. Ji neteikia klaidingų duomenų, ir tai yra vienintelis patikimas šaltinis.

Citata:Blogai, kai Lietuvoje politizuojami tie klausimai, kurie turėtų būti sprendžiami absoliučiai pagal saugos, efektyvumo, klinikinių tyrimų, reguliuotojų, kurie patvirtina vakcinų naudojimo galimybes, sprendimus, o ne pagal tam tikrų politikų užgaidas.

– Spaudimas laisvinti karantiną – milžiniškas, tačiau baimė atlaisvinus vėl viską uždaryti yra ne ką mažesnė. Matome ir Estijos pavyzdį, kuri dabar praktiškai užsidarinėja taip, kaip mes užsidarinėjome gruodžio mėnesį. Kaip jūs vertinate mūsų valdžios laviravimą?

– Visų pirma, manau, kad yra didelis nesusipratimas vartojant sąvokas, kai sakome „laisvinti karantiną“. Visų pirma turėtume nutarti, kad šalies užrakinimas arba suvaržymas (angl. lockdown) nieko bendro su karantinu neturi, nes karantinas gali būti pritaikytas trims dienoms, savaitei, gali būti pritaikytas įstaigai, produktui, ligoninei ir t. t. Karantinai buvo, yra ir bus reikalingi. Juos reikia taikyti ten, kur iš tikro yra židinys ar protrūkis. Visuotinių suvaržymų laikas Lietuvoje yra neišpasakytai ilgas – nuo lapkričio mėnesio iki dabar. Moksliniai skaičiavimai rodo, kad suvaržymai efektyvūs būna 2–4 savaites. Po to, jeigu jie tęsiasi, tai rodo, kad kažkas negerai su kitų priemonių taikymu.

Suvaržymus galima įvesti, atšaukti, bet kartu reikia naudoti visas kitas priemones, kurios yra sugrupuotos į didelius instrumentų rinkinius. Lietuvoje aš nematau, kad būtų taikomas dinamiškas proceso valdymo mechanizmas. Savivaldybės buvo visiškai „išjungtos“ nuo galimybės lanksčiai ir efektyviai dalyvauti pandemijos valdyme, taip pat ir visuomenė. Iš tiesų, komunikacinė strategija prasta, masinio testavimo apimčių aiškiai trūksta, antikūnų testavimas buksuoja.

Per keturis mėnesius visuotinio suvaržymo, na, atleiskit, turi būti kažkaip vis tik rastas atsakymas. Tam reikia, kad žmonės ir vadovybė būtų nuolat apsiginklavusi instrumentais, o dabar mes vis matome tas pačias visuotinio suvaržymo atlaisvinimo problemas. Kas gi skaičiuoja visas neigiamas pasekmes, kurios yra psichologinės, pedagoginės, gretutinių ligų, papildomų mirčių ir t. t.?

Labai norėčiau pasiūlyti Vyriausybei išnagrinėti tuos atvejus, kur yra taikomas dinaminis modelis, neatmetant to, kad kartais gali reikėti atnaujinti visuotinį suvaržymą.

– Kalbant apie Europos vaistų agentūrą, ji gavo „Sputnik V“ prašymą leisti naudoti šią vakciną Europos Sąjungoje. Ji dar svarsto, bet italai jau pradeda patys gaminti „Sputnik V“ vakciną. Kaip jūs visa tai vertinate? Ar Italijoje pagaminta „Sputnik V“ jau būtų vakarietiška, ar visgi rusiška vakcina?

– Blogai, kai Lietuvoje politizuojami tie klausimai, kurie turėtų būti sprendžiami absoliučiai pagal saugos, efektyvumo, klinikinių tyrimų, reguliuotojų, kurie patvirtina vakcinų naudojimo galimybes, sprendimus, o ne pagal tam tikrų politikų užgaidas. Šiuo atveju pacituosiu garsiąją frazę, vieno veikėjo kažkada pasakytą Lietuvos parlamente: „Aš mąstau dešiniuoju pusrutuliu.“ Blogai, kai net mąstydami apie vakcinas mes pasitelkiame ne abu pusrutulius, nes reikėtų mąstyti abiem.

Estų pozicija šiuo atveju yra labai racionali. Jeigu Europos vaistų agentūra patvirtins „Sputnik“ vakcinos patikimumą, saugumą ir efektyvumą, tuomet šalys narės galės sutarti ir papildomai įsigyti tokią vakciną. Europos Komisija yra pasakiusi, kad jeigu tai negriauna bendrai sutartų mechanizmų, investicijų ir pirkimų, tai kiekviena šalis gali imtis papildomų priemonių.

Italija, jeigu pradės gaminti, visų pirma turės atitikti visus reikalavimus – Europos geros gamybos praktikos, Europos sertifikatų ir neabejotinai bus pakartotiniai patikrinimai. Jeigu visa tai atitiks ir jeigu Europos vaistų agentūra pateiks teigiamą atsakymą, tai visiškai logiška, kad tokia vakcina bus teikiama Europos rinkoje.

Citata:Labai gaila, kad Lietuvos Vyriausybė, Seimas ir prezidentas praėjusiais metais nesureagavo į Lietuvos onkologų paruoštą pasiūlymą, kad Lietuva galėtų turėti bandomąjį iniciatyvų projektą ir pateikti paraiškas papildomam finansavimui.

– Europos Parlamentas balsavo dėl 5,1 mlrd. eurų skyrimo stiprinti sveikatos sistemos atsparumą inovacijoms sveikatos sistemoje. Europos Komisija sveikina šitą sprendimą, nes jis taip pat aktualus „postkovidiniam“ atsigavimo laikotarpiui. Jūsų žiniomis, kaip ir kam bus panaudotos šitos lėšos, kitaip tariant, kaip kiekvienas Lietuvos pilietis pajaus tą 5,1 mlrd. eurų panaudojimą?

– Visų pirma, labai apgailestauju, nes Europos Komisija pasiūlė juk 9 mlrd. eurų Europos sveikatos programos paketą. Po to šalių narių vadovai balsuodami „numušė“ skaičius iki 1,8 mlrd. eurų ir tiktai po labai ryžtingo Europos Parlamento pasipriešinimo ir debatų Europos Vadovų Taryboje buvo priimtas kompromisinis sprendimas – 5,8 mlrd. eurų.

4 mlrd. eurų bus skiriami Europos kovos su vėžiu planui. Labai gaila, kad Lietuvos Vyriausybė, Seimas ir prezidentas praėjusiais metais nesureagavo į Lietuvos onkologų paruoštą pasiūlymą, kad Lietuva galėtų turėti bandomąjį iniciatyvų projektą ir pateikti paraiškas papildomam finansavimui. Tuomet lietuviai, sergantys onkologinėmis ligomis, tikrai pajustų pagerėjimą, nes 4 milijardai skiriami būtent kovoti su vėžiu.

1,5 mlrd. eurų bus skiriama inovacijoms, mokslui ir infekcinėms ligoms valdyti, Europos užkrečiamų ligų centro darbo efektyvumui, geresniems jo kontaktams su Lietuvos užkrečiamųjų ligų centru. Tai neabejotinai pasijus, nes gali pagerėti užkrato atsekamumas. Neabejotina, kad ši programa padės Lietuvos onkologams ir Lietuvos referenciniams centrams turėti didesnius pajėgumus.

– Jūs taip pat šią savaitę dalyvaujate keliuose Europos sveikatos ekspertų posėdžiuose dėl Europos sveikatos sąjungos, dėl Lisabonos sutarties pakeitimo. Kuo tai svarbu pandemijos kontekste?

– Mūsų tikslas yra, kad Europos lygmeniu būtų galima prisidėti prie žmonių, sergančių vėžiu ir retomis ligomis. Tokių žmonių Europos Sąjungoje yra beveik 30 milijonų. Norime, kad jie gautų tokį patį gydymą, nesvarbu, ar gyvena turtingesnėje, ar skurdesnėje šalyje. Jeigu vienas žmogus reta liga serga Lietuvoje, o kitas – Vokietijoje, tai pastarasis pažangesnį gydymą gali gauti daug greičiau, o Lietuvoje tokį gydymą galime pasiekti po 3–6 metų.

Norint tai išspręsti, kad visi ligoniai Europos Sąjungos erdvėje būtų vertinami vienodai, mums reikia sustiprinti Lisabonos sutarties mechanizmus. Šiandien tie mechanizmai draudžia Europos Komisijai prisiimti aktyvų vaidmenį gydymo ir aprūpinimo vaistais srityje, o štai jeigu mes pakeistumėme Lisabonos sutarties mechanizmus, tai šie reikalai tikrai galėtų būti sprendžiami vienodai, nesvarbu, ar gyvenama Lietuvoje, ar Vokietijoje.

Citata:Bet aš labai aiškiai sau pasakiau: ne žvaigždės dabar yra reikalingos, o žmonės, sugebantys suburti plačią komandą.

– Tam, kad ją pakeistumėte, reikalingas visų valstybių bendras sutarimas, ar ne?

– Pirmiausia reikėtų pasiekti, kad konferencijoje dėl Europos Sąjungos ateities, kuri prasidės gegužės 9-ąją, į darbotvarkę būtų įtrauktas klausimas dėl naujos idėjos, kad Europos Sąjunga yra ne tik vidaus rinkos, ekonominė ir pinigų sąjunga, bet ir žmonių sveikatos sąjunga. Žinoma, čia bus daug debatų ir laukia įdomus laikotarpis. Bet aš noriu, kad mūsų visuomenė pradėtų apie tai diskutuoti.

– Esate aktyvus socialdemokratas. Socialdemokratai nebuvo niekada taip žemai reitinguose – dabar jų populiarumas siekia vos 5 proc. Šiuo metu jau keliami kandidatai, bus visuotinis balsavimas. Ryškėja lyderiai – Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas, galbūt ir kiti. Kur krypsta jūsų balsas?

– Dabar būtų labai neatsakinga išreikšti paramą vienam ar kitam kandidatui, nes turi būti užbaigta kėlimo procedūra. Kuo daugiau kandidatų bus, tuo bus įdomiau, mums reikia paskatinti diskusijas. Bet aš labai aiškiai sau pasakiau: ne žvaigždės dabar yra reikalingos, o žmonės, sugebantys suburti plačią komandą. Mums dabar kaip niekad reikia išvesti partiją iš krizės ir pasiruošti savivaldos rinkimams.

Tas, kas pretenduos būti pirmininku, turės pasakyti, ką jis mato pirmuoju pavaduotoju ir kiek jis mato savivaldybininkų prezidiume, taryboje, savo komandoje. Tam aš ir atiduosiu pirmenybę. Todėl aš dabar ne apie vieną asmenį galvoju, o apie tai, kas paskelbs savo komandą ir pasakys: „Taip, mes esame tandemas, matome galimybę pasiekti gerų rezultatų savivaldoje, o po savivaldos aš užleidžiu vietą tam, kuris gali vesti mūsų sąrašą į kitus Seimo rinkimus.“ Taigi aš dabar įdėmiai seksiu komandinį žaidimą ir žiūrėsiu, kokie kandidatai pasiūlys gerą komandinį planą mums pagerinti rezultatus savivaldybėse.

– O jūs pats svarstote kandidatuoti, jeigu jus kels, ar kategoriškai atmetate ir tikrai nekandidatuosite?

– Visi skyriai žino, kad aš nekandidatuoju, nes turiu tarptautinių įsipareigojimų dar bent metams. Ir išties jokių minčių apie kandidatavimą šiuo metu neturiu. Būsiu labai aktyvus ir paremsiu tą lyderį, kuris pristatys man patinkančią komandą. Be to, lyderiai ateina tik dvejiems metams, o po to užleidžia vietą jaunesniems kandidatams, nes į Seimą reikia eiti su jaunais veidais.

2021 03 13 17:09
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt