antradienis, balandžio 13 d.
Vakcina „AstraZeneca“ – saugi. Kas toliau?
Alfa.lt

Ketvirtadienio vakarą Europos vaistų agentūra (EVA) patvirtino, kad britų ir švedų mokslininkų kurta „AstraZenecos“ vakcina yra saugi naudoti. Po šio pranešimo naudoti šią vakciną  Lietuvoje leido ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Vis dėlto visuomenės pasitikėjimas šia vakcina yra itin mažas – daug rizikos grupėje esančių žmonių, kurių vakcinavimas šiuo metu yra SAM prioritetas, atsisako skiepytis „AstraZeneca“. Tai kuria vakcinos perteklių, kuris šiuo metu nėra išnaudojamas.

Viešojoje erdvėje neseniai pasirodė pranešimas, kad Šalčininkų rajono savivaldybėje yra likusios visos 730 jiems skirtos „AstraZenecos“ vakcinos. Atvykę skiepytis senjorai atsisako jiems prioriteto tvarka sukurtos galimybės pasiskiepyti nuo koronavirusinės infekcijos išgirdę, kad bus naudojama „AstraZeneca“. Kritiškas šios anglų ir švedų kurtos vakcinos vertinimas klesti daugumoje Lietuvos rajonų. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad dabar Lietuva turi 40 tūkstančių „AstraZenecos“ vakcinų ir dar 70 tūkst. Lietuvą pasieks kovo mėnesį.

Laidoje „Alfa taškas“ dalyvavęs buvęs sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga teigė, kad dabartinio ministro sprendimas sustabdyti vakcinos „AstraZeneca“ naudojimą buvo paskutinė vinis į jos reputacijos karstą. A. Veryga įsitikinęs, kad nelieka kito pasirinkimo, tik sudaryti galimybę skiepyti šia vakcina visus to norinčius, nepaisant sveikatos ministro nustatyto prioritetinio sąrašo.

Su tuo nesutinka ministrė pirmininkė I. Šimonytė, kuri įsitikinusi, kad dabartinio turimo „AstraZenecos“ vakcinos kiekio masiniam neprioritetizuotam vakcinavimui neužtenka. Tačiau ji pastebi, kad Lietuva galėtų taikyti Izraelio naudotą metodą. Jis buvo pagrįstas tuo, kad dienos pabaigoje likusias vakcinas, kurios nebuvo panaudotos, būtų galima skirti ne prioritetinėje grupėje esantiems žmonėms, kurie būtų užsiregistravę tam tikroje platformoje.

Pavyzdį rodys patys

Ketvirtadienio vakarą, EVA patvirtinimo sulaukusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pranešė, kad ji kartu su premjere, prezidentu ir sveikatos apsaugos ministru viešai pasiskiepys vakcina „AstraZeneca“. Kartu su jais šia vakcina pasinaudos ir likę Seimo nariai. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas džiaugiasi šia iniciatyva ir teigia, kad valstybės vadovams pavyzdį rodyti privalu: „Ilgai buvo kalbama, kad kai ateis laikas, tai būtinai pasiskiepysiu. Tačiau kai ateina laikas, tai skiepijasi kita vakcina. Delsti toliau nėra korektiška, dabar galėsime parodyti pavyzdį.“

Parlamentaras teigia, kad pats asmeniškai bendrauja su kitais Seimo nariais ir skatina juos prisijungti prie bendro skiepijimo vakcina „AstraZeneca“. A. Matulas patikino, kad absoliuti Seimo narių dauguma yra pasiruošę skiepytis.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas teigė pritariantis naujai SAM patvirtintai skiepijimo tvarkai. Jis mano, kad tai išspręs esančią vakcinos „AstraZeneca“ pertekliaus problemą: „SAM įvykdyti pakeitimai, kurie leis žmogui pasirinkti vakciną, yra teigiami. Manau, kad su nauja tvarka bus panaudotos užsilikusios vakcinos, kadangi bus leidžiama skiepyti žmones iš kitų prioritetinių grupių.“

Mažėjant pasitikėjimui vakcina „AstraZeneca“ buvo pradėta svarstyti, ar ilgai jos nepanaudojus neteks jos išmesti dėl to, kad tinkamumo vartoti vakciną terminas bus pasibaigęs. Valstybinė vaistų kontrolės komisija patikino, kad su šia problema, ko gero, susidurta nebus. Skirtingomis serijomis leidžiamos vakcinos turi pakankamai ilgą tinkamumo vartoti laiką – „AstraZenecos“ vakcina, kaip ir „Pfizer“, lieka tinkama vartoti šešis mėnesius, „Moderna“ – septynis, o „Johnson & Johnson“ net dvejus metus.

Gyvenimas naujoje realybėje

Sveikatos mokslų daktaras Saulius Čaplinskas pastebi, kad viešas politikų, valstybės vadovų pasiskiepijimas yra teigiamas dalykas. Jis sutinka, kad privalu rodyti pavyzdį: „Tai, kad mūsų šalies vadovai skiepijasi, yra labai gerai, tokį pavyzdį rodė ir kitų šalių vadovai. Būtų gerai, kad nedelsdamas pasiskiepytų ir visas Seimas, nes matome, kad stringa jų darbas. Manau, kad nereikėtų per daug akcentuoti, kad „AstraZenecos“ reputacija yra bloga. Ji savaime pasitaisys, kai žmonės savo artimoje aplinkoje pamatys, kad viskas su ja yra gerai.“

Užkrečiamųjų ligų specialistas mano, kad sveikatos apsaugos ministrui A. Dulkiui vertėtų plėsti ratą žmonių, kuriais jis pasitiki. S. Čaplinskas pridūrė, kad baimės naratyvas, kurį skleidžia Vyriausybė, nėra tinkamas: „Pagrindinis leitmotyvas atsakui į COVID-19 pandemiją yra baimė. Bet vadovaujantis tik baime nebelieka erdvės racionaliems sprendimams, nebegirdimi kiti argumentai.“

Daktaras mano, kad ekspertų taryba per daug dėmesio skiria skaičiams, tačiau turinio jų pasiūlymuose specialistas pasigenda. Jis teigia, kad vertėtų peržiūrėti naudojamus kriterijus: „Priemonės ir kriterijai išsisėmė. Tais pačiais dviem kriterijais vadovautis negalima. Seniai aišku, kad jie yra nelogiški ir jų yra per mažai. Neringos pavyzdys – 7 atvejai, 2 iš jų yra ten tikrai yra gyvenantys, likę – tik registruoti. Jeigu vienoje šeimoje buvo susirgimaų ir toliau neišplito, toliau laikyti visą teritoriją užrakintą yra nelogiška. Daugiau negu aišku, kad tai yra perteklinė priemonė.“

Vis dėlto jis mano, kad SAM pasirinktas naujas skiepijimo modelis yra neblogas. S. Čaplinskas teigia, kad visuomenė turi suprasti vakcinavimo svarbą: „Kolektyvinis imunitetas greitai nebus suformuotas. Vakcinų trūksta iki šiol, šita situacija, kad dabar gali skiepytis tas, kas nori, yra labai sveikintina. Logiškas rūpestis buvo, kad skiepus gautų tie, kuriems ši liga yra ypač pavojinga, ir tie, kurie savo darbų negali atlikti nuotoliniu būdu. Dabar pereiname į antrą etapą, kai galės skiepytis pamažu visi žmonės, o galimybė rinktis visada yra gerai.“

Bandymai grįžti į normalų gyvenimą 

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pasiūlė sukurti galimybę žmonėms, kurie yra pasiskiepiję, persirgę arba neseniai atlikę COVID-19 testą bei turintys neigiamą rezultatą, gauti Imuniteto pasą. Meras teigia, kad jau dabar yra apie pusė milijono Lietuvos gyventojų, kurie dėl skirtingų priežasčių turi imunitetą nuo COVID-19.

R. Šimašius mano, kad, sukūrus Imuniteto pasą, jį turintys žmonės galėtų patekti į įstaigas, kurios dabar yra pilkojoje zonoje. Pasak mero, pavyzdžiu laikyti galėtume spektaklį teatre, į kurį patektų visi turintys Imuniteto pasą.

Tokiai idėjai pritartų ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas. Jis teigia, kad apie panašią iniciatyvą Europos Sąjungos kontekste yra kalbama jau seniai. Vis dėlto Seimo narys įžvelgia ir galimas grėsmes šioje iniciatyvoje: „Imuniteto pasas yra tikrai įmanomas variantas, tik reikėtų užtikrinti, kad žmonės nebūtų diskriminuojami.“

A. Matulas pastebi, kad, tinkamai įgyvendinus šią idėją, ji pasitarnautų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Politikas teigia, kad taptų naudinga priemone keliaujantiems: „Pavyzdžiui, keliaujant į Egiptą, reikia turėti atliktą testą, būti pasiskiepijus arba būti persirgus. Visiems šiems dalykams patvirtinti yra reikalingos pažymos, kurios turėtų būti išverstos keliomis kalbomis. Toks pasas palengvintų šią procedūrą.“

Sveikatos politikos ekspertas S. Čaplinskas šią idėją taip pat vertina pozityviai. Jis primena, kad apie tai kalbėjo jau praėjusiais metais: „Jau praėjusių metų balandį aš siūliau, kad būtina turėti COVID-19 pasą.“ Jis mano, kad ieškant sprendimo būdų, kurie padėtų greičiau išeiti iš šios situacijos, verta atsigręžti į praeitį: „Pandemijos valdymo principai buvo aiškūs nuo pat pradžių. Verta priminti, kaip mes valdėme AIDS pandemiją ar pandeminį gripą 2009 m. Visos išmoktos pamokos yra labai aiškios. Jos padėtų ir čia.“

2021 03 22 10:04
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt