ketvirtadienis, rugsėjo 29 d.
Velykų magija, užkoduota margučiuose
Sekundė
Sekundė.lt
Margučiai

Į devintą dešimtį kopianti panevėžietė Birutė Daunoravičienė gražiausiai pavasario šventei pradeda ruoštis prieš gerą savaitę – sukauptą įspūdingų margučių kolekciją papildo naujai išskutinėti tarsi kosminiai meno kūriniai.

Kiaušinių margintoja atvirauja, kad darbavimasis gremžtuku ant nudažyto kiaušinio jai – tarsi meditacija, kai ištirpsta laikas, o mintys išskaidrėja.

Iš kartos į kartą

B. Daunoravičienė ne kartą buvo kviečiama stoti į tautodailininkų gretas, tačiau ji kuklinasi tokia nesijaučianti – tik prieš Velykas, kaip pati sako, pažaidžia su margučiais. Tas „žaidimas“ trunka jau daugiau kaip tris dešimtmečius.

O jos darbai džiugina ne tik namiškius, bet ir yra apkeliavę ne vieną parodą.Kaip pasakojo panevėžietė, meno pajautimą ir gebėjimą imtis pačių smulkiausių darbų tikriausiai paveldėjo iš močiutės. Tai ji įskiepijo svarbiausias šeimos vertybes, perdavė savo sukauptą išmintį. „Gyvenome kartu su močiute, todėl turėjau didžiulę dovaną semtis iš jos patirties. Ji nugyveno 102 metus, tad iš jos gavau labai daug“, – apie svarbiausią savo mokytoją pasakojo B. Daunoravičienė.

Garsios verpėjos anūkė

B. Daunoravičienės močiutė buvo bene garsiausia mieste verpėja. Auksines rankas turėjusi moteris gebėjo suverpti pačius ploniausius siūlus, iš kurių vėliau buvo mezgamos Orenburgo skaros – be galo plonos, lengvos, tarsi ažūrinis voratinklis.Birutė svarsto, kad gebėjimą suverpti pačius ploniausius tarp pirštų slystančius siūlus paveldėjusi ir ji.

Kai baigusi mokyklą atėjo dirbti į „Lino“ gamyklą, jai buvo leista pasirinkti – verpti ar austi. Birutė nedvejojusi nusekė močiutės pėdomis. Tiesa, ilgai šiame darbe neištvėrė – ilgas rankų mirkymas atsiliepė sveikatai.

Maždaug dešimtmetį B. Daunoravičienė dirbo vienos profesinės mokyklos bibliotekoje, bet galiausiai grįžo į pirmąją darbovietę. Tik šįkart ne prie staklių, o į čia įkurtą nedidelį etnografinį muziejų, kurio eksponatais bei sklaida Birutė ir turėjo rūpintis.

Kartą prieš Velykas ji sumanė surengti margučių parodą ir ši pranoko visus lūkesčius. Į parodą savo margučius sunešė ne tik „Line“ dirbusios moterys, bet ir pati muziejaus vedėja. Ir ne bet kokius, o skutinėtus. „

Moterų išradingumas buvo neišpasakytas, tad ir man nesinorėjo atsilikti. Ten dirbęs dailininkas, atėjęs apžiūrėti parodos, iš karto atkreipė dėmesį į mano margučius. Aš visada kuklinausi, nepasitikėjau savo jėgomis, tad kai iš paties menininko išgirdau pagyrimą, tai buvo savotiškas paskatinimas nesustoti“, – pamena pašnekovė.

Vaško neprisijaukino

Kodėl būtent skutinėjimo technika, B. Daunoravičienė negali rasti atsakymo. Panevėžietė juokiasi, kad galbūt miestiečiai neturėjo vaško, tad išrado skutinėjimo techniką. Ji pati taip pat bandė kiaušinius marginti vašku, tačiau niekaip nesugebėjo prisijaukinti šio marginimo būdo.

„Neišėjo, nors tu ką. Atrodo, su vašku daug paprasčiau – tekšt, tekšt, bet niekaip nepavyksta dailiai išmarginti. O skutinėjant atrodo, kad pati ranka žino, kur brėžti“, – šypsosi B. Daunoravičienė.

Jos šeimoje taip pat skutinėjimo tradicijos nebuvę – tiek močiutė, tiek vėliau ir mama kiaušinius margindavo tik natūraliai – svogūnų lukštais, žolelėmis, medžio žieve.Marginimo paslaptys

Pavyzdžiui, žalią spalvą išgaudavo iš šieno ir įvairių džiovintų žolelių pakratų, rugiagėlės kiaušinius nudažydavo melsva spalva, o kad margučiai būtų juodos spalvos, dar prieš porą savaičių iki Velykų užmerkdavo juodalksnio žievių ir surūdijusių vinių. „Dabar dažų pasirinkimas toks didelis, kad galima ir paklysti gausoje“, – mano margintoja.Jos mėgstamiausios spalvos – raudona ir tamsios: juoda, ruda ar violetinė.Mat tamsesnė ir sodresnė spalva išryškina skutinėjimo meną. Norintieji išbandyti šią technologiją, pirmiausia turėtų išsivirti kiaušinius. Birutė pataria: kad jie būtų kuo stipresni ir nesutrūktų verdant, svarbu nepagailėti druskos. Tuomet reikia pamerkti į dažus – svarbu, kad kiaušinio ir dažų temperatūra labai nesiskirtų, nes antraip lukštas suskeldės. O tuomet jau galima imti į rankas rėžtuką ir skutinėti.

Vienam kiaušiniui išmarginti panevėžietė užtrunka tris valandas, o kitam – ir dvigubai ilgiau. „Kai pradedi skutinėti, net nepastebi, kaip laikas pradingsta. Kai akys silpsta, raštai smulkėja“, – šypsosi kūrėja.

2022 04 17 21:41
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt