antradienis, balandžio 13 d.
Vežėjai kraustosi į Lenkiją, Olandiją ir kitas Vakarų valstybes
Alfa.lt

Vežėjai mūsų šalyje balansuoja ant bankroto ribos, sako Lietuvos mažų ir vidutinių vežėjų konfederacijos (LMVVK) prezidentas Erlandas Mikėnas.

Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. transporto sektoriaus įmonių, turinčių iki 9 darbuotojų, pelningumas buvo 1,95 proc., 10–19 darbuotojų turinčių įmonių – 2,7 proc., 20–49 darbuotojų turinčių įmonių – 2,49 proc.

„Esant tokiam mažam pelningumui mažoms įmonėms labai sunku konkuruoti, jos paprasčiausiai balansuoja ant bankroto ribos. Be to, turėkime omenyje, kad šie skaičiai yra 2019 m., pernai neliko net to mažyčio pelno“, – Alfa.lt teigė E. Mikėnas.

Anot jo, prie sunkios įmonių padėties didele dalimi prisidėjo ir Lietuvoje taikoma „diskriminacinė“ mokesčių politika bei dirbtinės kliūtys įdarbinti daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių.  

„Vyksta masinis vežėjų bėgimas iš Lietuvos“ 

Pasak E. Mikėno, didžiosios transporto įmonės palieka Lietuvą ir iškelia verslus į kitas šalis. Apie tai esą svarsto didžioji dalis vežėjų. Tačiau mažoms bendrovėms sudėtingiau išsikelti dėl finansinių sunkumų – jos lieka, bet gali žlugti.

„Vyksta masinis vežėjų bėgimas iš Lietuvos. Mažos ir vidutinės įmonės taip pat keliasi, bet dažniausiai dėl finansinių problemų ne visi sugeba tai padaryti. Įsivaizduokite, kas bus, jeigu jos visos išsikels arba bankrutuos, nepajėgdamos konkuruoti su mūsų pagrindiniais konkurentais lenkais, kur verslo sąlygos šiandien yra daug geresnės“, – kalbėjo E. Mikėnas.

Konfederacijos prezidentas pažymėjo, kad 2020 m. į Lenkiją išsikėlė apie 100 transporto įmonių. „Neturime duomenų, kiek įmonių įkurta Olandijoje, Vokietijoje, Belgijoje, bet yra neginčijamas faktas, kad ten kuriasi lietuviško kapitalo įmonės“, – įsitikinęs pašnekovas.

E. Mikėno teigimu, Lietuvos įmonės investuoja į naujus vilkikus kitose šalyse, jose steigia naujas įmones. „Vyriausybė, sužinojusi apie transporto įmonės kėlimąsi, maždaug prieš metus pradėjo taikyti vadinamąjį išsikėlimo mokestį. Bet nebūkime naivūs, yra kitų būdų išeiti, – tikino prezidentas. – Žmonės investuoja ne Lietuvoje, o kitoje šalyje. Yra įmonės, kurios padeda tai įvykdyti. Gauname reklaminius lankstinukus.“

E. Mikėnas prisipažino žinantis įmonę Lenkijoje, kurios savininkas yra Lenkijos pilietis, turintis giminių Lietuvoje. Ši maža bendrovė per praėjusius 2 metus Lenkijoje įkūrė 150 naujų įmonių. 

Nepajėgia konkuruoti dėl skirtingų atlyginimų dydžių

Transporto įmones keltis iš Lietuvos labiausiai skatina „diskriminacinė“ mokesčių sistema. Pasak E. Mikėno, Lietuvoje dėl taikomo koeficiento transporto sektoriuje minimali mėnesinė alga (MMA) yra 1059,3 euro. Lenkijoje MMA yra 2800 zlotų, arba 623 eurai. Latvijoje MMA šiame sektoriuje yra 500 eurų, Estijoje – 584 eurai.

E. Mikėno teigimu, Lietuva vienintelė iš ES šalių įvedė ir vėliau padidino MMA transporto sektoriuje koeficientą nuo 1,3 iki 1,65.

2019 m. spalį Vyriausybė priėmė nutarimą didinti nuo 1,3 iki 1,65 koeficientą, taikomą apskaičiuojant MMA dydį, kurį mokant darbuotojui gali būti mokama didesnė nei 50 proc. darbo užmokesčio dydžio neapmokestinamųjų dienpinigių suma. Taigi, Lietuvoje vairuotojams mokamas šalies MMA, padaugintas iš 1,65 koeficiento.

„Nė vienoje ES valstybėje nėra taikomas MMA koeficientas konkrečiam sektoriui. Kai tuo tarpu kitos Rytų ir Vidurio Europos valstybės turi mažesnius MMA. Pridėjus 1,65 koeficientą, mes iš visų ES valstybių lygiuojamės į turtingiausias Vakarų valstybes. Pagal realiai mokamą MMA esame 8 vietoje nuo viršaus. Už mūsų liko Lenkija, Latvija, Estija, Rumunija, Vengrija. Kai kurios šių šalių turi labai daug ES dirbančių vilkikų, su jais tenka konkuruoti. Mes ne prieš, kad vairuotojai gautų socialines garantijas. Bet Lietuvos transporto sektorius pirmauja Europoje pagal įnašą į valstybės biudžetą – yra pirmoje vietoje iš 27 valstybių. Gal kartu su Vyriausybe, socialiniais parneriais turėtume ieškoti variantų, kad transporto sektorius nesikeltų į kitas valstybes?“ – svarstė E. Mikėnas.

Pasak jo, yra paradoksas, kad vežėjai dėl Mobilumo paketo patiria spaudimą iš ES, kur senbuvės valstybės siekia, kad naujosios narės mokėtų mokesčius tose šalyse ir į jas išsikeltų. O Lietuvos valdžia savo sprendimais irgi skatina šį procesą.  

Trūksta darbuotojų, bet kuriamos kliūtys įdarbinti

Sparčiai augančiam Lietuvos transporto sektoriui visada trūko darbuotojų, todėl šiame sektoriuje įdarbinama ypač daug vairuotojų iš trečiųjų šalių.

E. Mikėno teigimu, vienintelė išeitis yra įsivežti juos iš trečiųjų šalių, kaip tai daro visos senosios ES valstybės narės. Vairuotojo ekspeditoriaus profesija įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje pagal ekonominės veiklos rūšis, sąrašą.

„Paradoksas, kad šiems darbuotojams įdarbinti taikomos kvotos. Šiuo metu jau yra išnaudota trečdalis šių metų kvotos. O dar tik trečio metų mėnesio pradžia. Ką darysime, kai darbuotojų pritrūksime?“ – svarstė E. Mikėnas.

Jeigu kvotos nebus panaikintos arba padidintos, konfederacijos prezidento nuomone, vežėjai negalės vykdyti veiklos. „Jau dabar yra nemažai transporto įmonių, kuriose vilkikai stovi vien dėl to, kad trūksta darbuotojų. Dar turėkime omenyje, kad įsigaliojus Mobilumo paketui ir įvedus įvairius kelionių ir darbo apribojimus dabar vienam vilkikui reikės ne 1,5, kaip buvo anksčiau, o 2 vairuotojų. Taigi, darbuotojų paklausa auga“, – teigė E. Mikėnas.

Anot jo, Lenkijoje irgi trūksta darbuotojų, tačiau kaimyninėje šalyje 2016–2017 m. buvo įdarbinta 1,5 mln. Ukrainos piliečių. Tuo metu Lietuva juos įsiveždavo iš Lenkijos, pasinaudodama įdarbinimo agentūrų paslaugomis. 

Mažųjų vežėjų problemos likdavo už borto

Mažas ir vidutines transporto įmones vienijanti konfederacija įsikūrė šių metų kovo mėn. Naujos organizacijos vadovas teigė, kad naujos asociacijos poreikis kilo dėl nepakankamo mažų ir vidutinių vežėjų interesų atstovavimo bei pastaruoju metu susikaupusių ir nesprendžiamų smulkiojo verslo problemų.

E. Mikėnas nenorėjo konkrečiai įvardyti, kodėl mažųjų netenkina visiems šalies vežėjams atstovaujančios Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ veikla.

„Oi, mane provokuojate į konfliktą, – šypsojosi E. Mikėnas. – Matote, asociacijoje „Linava“ yra per 600 narių. Tai didelė organizacija ir ji negali skirti ypatingo dėmesio kažkuriai konkrečiai sričiai. Taip jau susiklostė, kad susikūrė atskira Lietuvos keleivių vežimo asociacija, didžiuosius vežėjus vienijantis Tarptautinio transporto logistikos aljansas, kuris turi savų interesų. O smulkiems ir vidutiniams vežėjams galbūt trūko dėmesio.“

LMVVK dabar priklauso daugiau kaip 100 vežėjų įmonių, kurios valdo apie 4100 krovininių transporto priemonių, jose dirba apie 7000 darbuotojų. Mažomis ir vidutinėmis įmonėmis laikomos bendrovės, valdančios iki 200 automobilių. Jos sudaro daugiau kaip 90 proc. visų vežėjų.

Lietuvos transporto sektoriuje dirba daugiau kaip 6 tūkst. krovinių vežimo įmonių, jos samdo beveik 80 tūkst. darbuotojų, maždaug pusė jų yra užsieniečiai.

Pagrindiniai konfederacijos steigėjai yra asociacija „Vilniaus vežėjų klubas“ ir asociacija „Kauno vežėjų klubas“.

2021 03 10 09:09
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt