pirmadienis, rugpjūčio 15 d.
Vilniaus licėjaus direktorius: teks spręsti, ko norima iš mokyklos – linksmybių ar gero mokymosi
Agnė Baltrūnaitė
Julius Kilinskas/BNS
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Šių metų valstybinių brandos egzaminų (VBE) žemi rezultatai tik dar kartą patvirtino, jog Lietuvos švietimą slegia ne viena opi problema. Anot Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus, esminė švietimo sistemos yda slypi pačioje Lietuvos politikoje.

„Valstybė nedeklaruoja pagrindinių mokyklos paskirčių – mokyti ir auklėti, nors jos ir yra apibrėžtos Konstitucijoje“, – nuogąstavo geriausios mokyklos Lietuvoje direktorius.

Šiais metais lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą abiturientai išlaikė tik šiek tiek geriau nei pernai (šiemet 92 proc., 2021 m. 91,4 proc.). Vis dėlto S. Jurkevičius nėra linkęs kalbėti apie absoliutų gimtosios kalbos egzamino rezultatų pagerėjimą.

„Norint kalbėti apie bendrą rezultatų pagerėjimą reikėtų žinoti „geruosius pažymius“. Iš tiesų jų skaičius nekinta ir jau ilgą laiką lieka pastovus, todėl sakyti, jog lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai gerėja, negalima. Žinoma, laikant kalbos egzaminą yra paprasčiau pasiekti minimalių reikalavimų kartelę. Todėl ir išlaikyti gimtosios kalbos VBE yra šiek tiek lengviau“, – akcentavo pedagogas.

Licėjaus vadovas pridūrė, jog ir šiuo metu abiturientų laikomas anglų kalbos VBE yra ne B2, o B1 lygio, nors mokiniai turėtų kalbėti ir dar aukštesniu lygiu. „Yra akivaizdu, jog anglų kalbos mokymas yra daugiau komunikacinis, o ne akademinis. Todėl sistemai reikia daugiau reiklumo“, – atkreipė dėmesį S. Jurkevičius.

Be pastangų ir korepetitorius bejėgis

Remiantis šių metų matematikos VBE rezultatais, yra akivaizdu, jog daugeliui mokinių itin prastai sekasi minėta disciplina.

Anot S. Jurkevičiaus, jei mokiniui nesiseka matematika, reikėtų lankyti įvairias kitas mokyklas, mokytojų skiriamas konsultacijas, o svarbiausia labai stengtis. „Mokinys, norintis be rūpesčių spręsti net ir pačius sudėtingiausius uždavinius, turi stengtis ir labai sistemingai mokytis. Visgi dalis mokinių sistemingai nesimoko, todėl tolimesniame mokymosi procese turi spragų“, – sakė V. Jurkevičius.

Vilniaus licėjaus direktorius pastebėjo, jog šiais laikais korepetitoriavimo sistema yra išvešėjusi nepagrįstai. „Atrodo, tarsi mokyklos nebeatlieka savo darbo, o tą darbą arba tam tikras spragas užkaišo korepetitoriai“, – sakė pedagogas.

Ne be reikalo šiuo metu korepetitorių paklausa yra išaugusi daugiau nei dvigubai, kai kur net ir 70 proc. Daugiausia mokiniai renkasi papildomas matematikos korepetitorių pamokas.

S. Jurkevičius pastebi tendenciją, jog net ir gerus mokytojus turintys mokiniai dažnai mokosi papildomai pas kitus prastesnius pedagogus – korepetitorius.

Mokytis nepopuliaru

Vilniaus licėjaus direktorius neslėpdamas apmaudo patvirtino, jog dabar valstybė mokyklą mato kaip instituciją, turinčią daug funkcijų, tarp kurių mokymasis yra pasimetęs.

„Turi būti aiškiai deklaruojama, kad einame į mokyklą mokytis ir siekti rezultato, tačiau tai nėra populiaru Lietuvos valstybėje. Taigi, reikėtų nuspręsti, ko yra norima iš mokyklos: linksmybių ar gero laiko ir mokymosi. Deja, pasirodo, skleisti žinią apie mokymosi svarbą yra tarsi nepopuliaru. Galbūt dėl to ir patys švietimo atstovai savo kalbomis bando paneigti mokymosi ir nuoseklaus darbo būtinybę mokykloje“, – aiškino sostinės mokyklos direktorius.

Be to, licėjaus vadovas patvirtino, jog jau seniai žinios nebėra siekiamybė ir prestižas. „Dabar ant pjedestalo yra iškeliami įvairūs kontekstai, kurių šešėlyje lieka žinios, atkaklus darbas ir privalomas dalykų mokymasis. Dėl to labai gaila, jog didelė dalis mokinių turi prastą išsilavinimą arba neįgyja tam tikrų darbinių gebėjimų, reikalingų gyvenime“, – sakė pašnekovas.

S. Jurkevičius pridūrė, jog šiuo metu valstybės pareiga – patempti didžiąją masę mokinių, besimokančių vidutiniškai, todėl ir bendras švietimo lygis yra labai neaukštas.

Užteks dairytis

Suomijos bei Estijos švietimo kokybė kelia susižavėjimą ne vienai Lietuvos švietimo institucijai. Visgi S. Jurkevičius pabrėžia, jog „dairymasis“ į kitų valstybių praktikas yra ydingas.

„Šiuo metu esame pasimetę, todėl darydamiesi į suomius bei estus nebedirbame savo galva. Žinoma, taip yra lengviausia, nes dar sovietiniais laikais reformos buvo tiktai vykdomos, o dabar – nusižiūrinėjama nuo kitų. Todėl turime rezultatą, kokį turime“, – sakė pedagogas.

2022 07 20 13:43
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt