šeštadienis, rugsėjo 19 d.
Vilniaus oro uoste iškils nauji keleivių terminalai
tiesa.com
organizatorių nuotr.

Plėtros ribas pasiekęs Vilniaus oro uostas per ateinančius dvejus metus planuoja pastatyti keleivių išvykimo terminalą, o šiemet pakvies į naują svarbių asmenių VIP terminalą ir konferencijų centrą. Kartu su šiomis investicijomis bus petrvarkomos ir Vilniaus oro uosto transporto prieigos

Vilniaus oro uostas pastaruoju metu aptarnauja vis daugiau keleivių ir iš esmės yra pasiekęs galimybių ribas. Kaip Alfa.lt informavo VĮ Lietuvos oro uostai (LTOU), per 2019 m. Vilniaus oro uostas aptarnavo 5 mln. keleivių. Tai yra rekordinis keleivių skaičius per visą šio oro uosto istoriją. Prognozuojama, jog 2020 m. Vilniaus oro uoste keliaus dar apie 3,8 proc. daugiau keleivių. Keleivių srauto prognozės ilgesniam laikotarpiui rodo stabilų augimą. Prognozuojama, kad 2022 m. Vilniaus oro uoste bus pasiektas 6 mln. keleivių per metus srautas, tam būtina pasiruošti. "

Iš esmės Vilniaus oro uostas jau yra pasiekęs turimas pajėgumų ribas ir kasmet aptarnauja vis daugiau keleivių, taigi plėtra tiek mums, tiek keleiviams yra būtina ir labai svarbi. Naujasis terminalas praplės su tiesiogine veikla susijusias oro uosto operacines ir technologines galimybes, leis padidinti neaviacinių paslaugų asortimentą“, – Alfa.lt sakė LTOU atstovas Tadas Vasiliauskas.

Ieško rangovo naujam keleivių terminalui statyti

Vilniaus oro uostas praėjusių metų pabaigoje paskelbė viešąjį pirkimą ir pradėjo ieškoti rangovo, kuriam patikės statyti naująjį dviaukštį keleivių išvykimo terminalą šiaurinėje oro uosto dalyje. Skaičiuojama, kad pastačius 14,4 tūkst. kv. m terminalą bendras Vilniaus oro uosto keleivių terminalų plotas išaugs trečaliu, o keleivių pralaidumas dvigubai – nuo 1200 iki 2400 keleivių per valandą. Naujasis keleivių išvykimo terminalas įsiterps tarp dabartinio ir šiuo metu statomo VIP terminalo su konferencijų centru. Naujasis terminalas bus dviejų aukštų, pirmajame aukšte, kaip planuojama, veiks keleivių registracijos erdvė su savitarnos galimybėmis, bus įrengtos bendros viešosios erdvės, kavinės, taip pat kitos komercinės zonos bei aviakompanijų biurai. Pastato centre projektuojami techniniai plotai – bagažo patikros ir rūšiavimo, inžinerinių sistemų patalpos. Antrajame aukšte ketinama įkurti jaukią saugumo patikros zoną ir išvykimo vartus Šengeno šalių keleiviams. Su dabartiniu keleivių terminalu naujasis bus sujungtas erdvia galerija. Pasak Vilniaus oro uosto vadovo Dainiaus Čiuplio, naujojo terminalo statybos yra vienas iš oro uosto rekonstrukcijos etapų. Ir jis būtinas, siekiant aptarnauti augančius keleivių srautus, gerinti keleivių patirtį ir didinti oro uosto pajėgumą. Vilniaus oro uostas naujojo terminalo statybų rangovą viešojo pirkimo būdu planuoja išsirinkti iki 2020 m. vidurio ir iškart pradėti darbus. Keleivius terminalas galėtų priimti jau 2022 m. antroje pusėje. Šios statybos finansuojamos iš įmonės lėšų.

Bagažas bus registruojamas tris kartus greičiau

Naujajame keleivių išvykimo terminale bus įrengta nauja bagažo valdymo sistema, bagažo patikros sistema bei bagažo savitarnos punktai. Įgyvendinus šiuos rangos darbus, Vilniaus oro uoste bagažo pralaidumas padidėtų beveik triskart: nuo 900 iki 2400 vienetų per valandą. Kartu su naujos bagažo valdymo sistemos diegimu bus vykdoma ir bagažo atidavimo savitarnos įrenginių plėtra. Vilniaus oro uosto išvykimo terminale bus įrengti bei su naująja bagažo valdymo sistema integruoti bagažo atidavimo kioskai. Nauja bagažo valdymo sistema apims transportavimo konvejerinę sistemą ir keturių lygių registruoto bagažo patikros sistemą, įskaitant naujausio standarto rentgeno spindulių įrenginius su pažangia sprogmenų aptikimo sistema (EDS).

Taip pat bus diegiamas dar vienas rentgeno spindulių įrenginys, skirtas tikrinti nestandartiniam bagažui. Naujoji sistema bus sertifikuota Europos institucijų ir atitiks tarptautinį registruojamojo bagažo patikros ECAC 3-iąjį standartą, žymintį naujausią ir moderniausią įrangą, naudojamą ES. Papildomai LTOU įsigis ir 1 EDS bei 1 rentgeno spindulių įrenginį nestandartinio bagažo patikrai Kauno oro uoste.

Atidarys naują VIP terminalą ir konferencijų centrą

Šiuo metu Vilniaus oro uoste statomas naujas VIP terminalas bei konferencijų centras. Į jį svečius planuojama pakviesti jau šių metų pirmoje pusėje. „Dabartinis terminalas, kuris skirtas svarbiems asmenims, – vos keli kambarėliai, o dar šiais metais iškils pastatas su didele konferencijų sale antrajame aukšte – ten tilps nuo 200 iki 300 žmonių. Tai bus visiškai komerciškai save išlaikantis projektas, kuris kartu generuos grąžą valstybei“, – sakė T. Vasiliauskas. Be naujojo išvykimo terminalo, VIP terminalo su konferencijų centro, LTOU planuoja iš esmės tobulinti priešais oro uostą esančią eismo schemą, investuoti į perono infrastruktūrą, modernizuoti saugumo įrangą, rekonstruoti laukimo sales.

Bus vykdoma ir priešais Vilniaus oro uostą esančių transporto prieigų pertvarka: atnaujinti inžineriniai tinklai, keičiama danga, įrengtos stoginės ir kuriama nauja, daug pralaidesnė transporto schema. Visiems šiems darbams įgyvendinti Vilniaus oro uostas jau paskelbė viešąjį pirkimą ir šiuo metu dairosi tinkamiausio partnerio. „Konkrečios šių projektų investicijos paaiškės tik po viešųjų pirkimų procedūrų, turint rangovą“, – sakė T. Vasiliauskas.

Atidėjo planus statyti naują oro uostą tarp Vilniaus ir Kauno

Anksčiau skelbti planai statyti visiškai naują oro uostą tarp Vilniaus ir Kauno šiuo metu įstrigę valdininkų stalčiuose. Pasak T. Vasiliausko, konkretus sprendimas dėl naujo oro uosto poreikio dar nėra priimtas, tai turi spręsti aukščiausi šalies politikai. „Labai svarbus yra ir bendras sutarimas valstybės mastu, todėl šiame procese labai svarbios viešos diskusijos, pasirengimas ateičiai, kai bus priimtas sprendimas“, – sakė jis. LTOU planuoja atnaujinti ir antrą pagal dydį Lietuvoje Kauno oro uostą. Čia vyksta pasiruošimas keleivių terminalo plėtrai, siekiama, kad ateityje būtų galima patogiai aptarnauti apie 2 mln. keleivių per metus. Šie plėtros darbai bus įgyvendinti 2022 m.

„Įgyvendinus šį projektą, keleiviai galės patogiau keliauti pro oro vartus, efektyviau naudotis terminaluose būsiančia modernia įranga, išvengti susidarančių eilių, galų gale – gauti platesnį paslaugų spektrą“, – sakė T. Vasiliauskas. LTOU valdo tris oro vartus Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Žiemos sezono metu iš Lietuvos oro uostų 15 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 78 reguliariosiomis kryptimis į 55 miestus 26 šalyse.

2020 01 13 10:40
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt