šeštadienis, gegužės 21 d.
Vilniečiams siūloma susitaikyti su mintimi, kad sąskaitos už šildymą dar labiau išaugs
Arvydas Jockus
BNS foto
Vilniaus šilumos tinklai nežada, kad sausį ir vasarį šildymo sąskaitos mažės.

Centralizuotai šilumą sostinės gyventojams tiekiantys Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) prisipažįsta neturėję apyvartinių lėšų įsigyti pigesnių dujų, o kai jų gavo, dujos jau pabrango.

Be to, prieš šildymo sezoną greitai sudaryti ilgalaikį dujų sandorį ir taip fiksuoti kainą į priekį VŠT negalėjo dėl tuo metu galiojusio teisinio reguliavimo.

Teisinė galimybė VŠT įsigyti dujų skubos tvarka atsirado tik sausio mėn., tačiau dabartinės kainos nebėra palankios ilgalaikiams sandoriams.

Dabar jau niekas nežada, kad šilumos kaina šį sezoną galėtų bent kiek sumažėti. Vilniečiams siūloma susitaikyti, kad sąskaitos už šildymą dar labiau augs. Kiek, prognozuoti jau niekas nedrįsta.

Rudenį net labiausiai patyrusiems ekspertams nepavyko numatyt šildymo kainų šuolio Vilniuje. Sausio mėn. gavę sąskaitas už gruodį gyventojai prisipažino gyvenime neregėję tokių sumų.

Kodėl suklydo prognozuotojai

Praėjusių metų rudenį prognozuota, kad šilumos kaina Vilniaus gyventojams šį šildymo sezoną augs apie 80 proc. Tačiau sąskaitos už gruodį išaugo daugiau kaip dvigubai.

Ar tai susiję su tuo, kad Vilniaus šilumos tinklams nepavyko įsigyti dujų palankesnėmis sąlygomis, nors galbūt buvo tokia galimybė?

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius mano, kad šilumos kainų šuolio prognozės galėjo nepasitvirtinti dėl kelių priežasčių.

„Man atrodo, kad jie (Vilniaus šilumos tinklai – red.) labai tikėjosi nusipirkti tiesioginiu sandoriu labai didelį gamtinių dujų kiekį. Net įstatymas buvo pakeistas, kad leistų daugiau kaip pusę dujų poreikio pirkti tiesiogiai, ne per biržą. Bet kažkodėl tas sandoris neįvyko“, – svarstė V. Lukoševičius.

LŠTA prezidentas spėja, kad VŠT galbūt neplanavo tokio didelio gamtinių dujų kainų šuolio.

VŠT naujienų portalui Alfa.lt teigė, kad šilumos kainų prognozė gali keistis kasdien, tačiau įmonės faktinė dujų įsigijimo kaina buvo dešimtimis eurų didesnė, nei prognozuota rudenį.

Bendrovė paaiškino, kad atliekant šilumos kainų prognozę yra prognozuojamos ir gamtinių dujų kainos pagal sudarytus ateities gamtinių dujų sandorius, kurie skelbiami „Intercontinental Exchange“ (ICE) interneto svetainės skiltyje „Dutch TTF Gas Future“.

„Skelbiamos dujų kainų prognozės keičiasi kasdien, per dieną skirtumas gali būti net keliasdešimt eurų. Taigi faktinė įsigijimo kaina buvo dešimtimis eurų didesnė, nei prognozuota rudenį“, – Alfa.lt teigė VŠT.

Kita priežastis, kuri nulemia sąskaitos dydį, VŠT teigimu, yra ir suvartotas šilumos kiekis, kuris priklauso nuo lauko oro temperatūros.

„Sudarant prognozę buvo remiamasi praėjusio šildymo sezono vidutine lauko oro temperatūra, kuri atspindi ir suvartotus šilumos kiekius. Kol kas faktinė lauko oro temperatūra taip pat yra ženkliai žemesnė negu pernai. Taigi tai taip pat reikšmingai prisidėjo, kad šilumos sąskaitos yra didesnės, nei buvo prognozuota“, – aiškino VŠT.

Neturėjo lėšų pirkti dujas iš anksto

Pagal dabartinį teisinį reguliavimą VŠT kiekvieną dieną perka dujas „Get Baltic“ biržoje vienkartiniais sandoriais, o už dujas moka avansu.

„Kainų stabilizavimo pasirinkimų nebuvo daug, todėl buvo branginama kiekviena naujai atsiradusi alternatyva. Be abejo, svarstėme galimybę nusipirkti dujų į priekį, tačiau tam reikėjo nemažų apyvartinių lėšų, kurių bendrovė neturėjo. „Get Baltic“ birža negalėjo ir negali pasiūlyti ilgesnio sandorio su dujų tiekėjais nei vienas mėnuo. Tai reiškia, kad daugiau nei mėnesiui negalėjome įsigyti dujų, kurias būtų reikėję nusipirkti avansu“, – aiškino VŠT.

Kita identifikuota problema, kad VŠT prieš šildymo sezoną neturėjo jokių galimybių greitai sudaryti ilgalaikį dujų sandorį ir taip fiksuoti kainą į priekį dėl tuo metu buvusio teisinio reguliavimo.

„To priežastis per ilgos net 2 mėn. trunkančios procedūros ir tik nuo 2022 m. sausio 8 d. atsirado teisinė galimybė įsigyti dujas skubos tvarka, tačiau dabartinės kainos nebėra palankios ilgalaikiams sandoriams“, – tvirtino VŠT.

Pasak bendrovės, apyvartinių lėšų poreikis priklauso nuo dviejų elementų: dujų kainos bei gamybos kiekio, kuris tiesiogiai priklauso nuo lauko oro sąlygų.

„Kadangi tiek dujų kaina, tiek oro temperatūra yra sunkiai prognozuojami dalykai bei keičiasi kasdien, prognozė taip pat atnaujinama kasdien. Vertinant rizikas bei galimus svyravimus bendrovei prie sunkiausiai susiklosčiusių aplinkybių gali tekti papildomai pasiskolinti iki 100 mln. eurų. Situaciją valdome, esame procese užtikrinant likusio šildymo sezono pinigų srautus“, – tikino VŠT.

Didėjo šilumos suvartojimas

Praėjusių metų rudenį Valstybinės energetikos reguliavimo taryba prognozavo mažesnį šilumos kainų augimą. Spalio mėn. VERT narys Matas Taparauskas Seime aiškino, kad šiluma Vilniuje artėjantį šildymo sezoną gali pabrangti iki 70 proc. Vilniaus miesto savivaldybė spėjo, jog šildymo kaina sostinėje gali būti apie 80 proc. didesnė nei pernai.

Sausį ir gruodį vilniečių gautos sąskaitos sugriovė visas šias prognozes – šildymo kaina už gruodį šoktelėjo daugiau kaip dvigubai.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Alfa.lt atsiųstame atsakyme teigiama, kad šilumos kainų šuolį lėmė išaugusi gamtinių dujų, taip pat ir biokuro kaina.

„Išaugus šilumos kainai, atitinkamai padidėjo sąskaitos už šildymą. Taip pat reikia akcentuoti, kad sąskaitos už šilumą dydį lemia ne tik šilumos kaina (kilovatvalandės kaina), bet ir šilumos suvartojimas. 2021 m. gruodis buvo 3,5 laipsnio šaltesnis nei 2020 m. gruodis, todėl didėjo šilumos suvartojimas“, – komentavo VERT.

Energetikos kainų reguliuotojas kartu pabrėžė, kad šio šildymo sezono metu dujas Vilniaus šilumos tinklai įsigyja gamtinių dujų biržoje.

„Šilumos ūkio įstatyme numatyta, kad biržoje įsigyto kuro kaina nėra ribojama. Tuo atveju, jeigu dujos būtų įsigyjamos dvišalėmis sutartimis, gamtinių dujų kaina būtų ribojama 105 proc. biržos kainos, t. y. galėtų būti iki 5 proc. didesnė, nei dujas perkant biržoje“, – teigiama redakcijai atsiųstame komentare.

Dar anksti teikti prognozes

VERT nesiryžo prognozuoti, kaip šilumos kaina Vilniuje galėtų kisti artimiausiais mėnesiais.

„Į galutinę šilumos kainą įskaičiuojamos prieš 2 mėn. įsigyto kuro kainos (pavyzdžiui, į vasario mėn. šilumos kainą bus įskaičiuotos 2021 m. gruodžio mėn. kuro kainos). Taigi, vasario mėn. šilumos kainos priklausys nuo gruodžio mėn. pirkto kuro žaliavų kainų ir šilumos supirkimo aukciono rezultato vasario mėn. Informaciją apie kuro kainas renkame šiuo metu, o šilumos supirkimo aukciono rezultatai bus paskelbti sausio 18 d. Atitinkamai po to jau galėsime prognozuoti, kokia bus vasario mėn. šilumos kaina“, – teigė VERT.

Jeigu Vilniuje iki šildymo sezono pradžios būtų pradėjusi veikti biokuru kūrenama Vilniaus kogeneracinė elektrinė, kiek šildymo kaina galimai būtų mažesnė, atsižvelgiant į situaciją kituose Lietuvos miestuose?

Reguliuotojo nuomone, šilumos kaina priklausytų nuo šilumos gamybos aukcionų rezultatų ir juose pateiktų šilumos kainų pasiūlymų.

„Iš bendro principo matome, kad šiuo metu šiluma gaminama iš biokuro yra stipriai pigesnė, nei ją gaminant iš gamtinių dujų, tad Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro bloko paleidimo įtaka kainos mažėjimui tikrai galėtų būti jaučiama, tačiau kiek – atsakyti negalime ir tokių skaičiavimų nesame atlikę“, – teigiama VERT atsakyme Alfa.lt.

Labiausiai nukentėjo vilniečiai

LŠTA prezidentas V. Lukoševičius atkreipė dėmesį, kad kitur (ne Vilniuje) šildymo kaina padidėjo gerokai mažiau.

„Toks šilumos kainų šuolis yra tik tuose miestuose, kur dominuoja dujos. Kur visokie komunalininkai, mažos įmonėlės, kurios neperėjo prie biokuro ir toliau degino gamtines dujas“, – sakė V. Lukoševičius.

Jo nuomone, prie kainų šuolio sostinėje prisidėjo ir tai, kad valstybės valdoma „Ignitis grupė“ laiku nepastatė Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro bloko.

Šildymo kainų šuolio Vilniuje šią žiemą dar buvo galima išvengti, jeigu nebūtų skubotai sustabdyta Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro bloko statyba. Dėl to 44 proc. šilumos Vilniuje šią žiemą tenka gaminti deginant rekordiškai pabrangusias gamtines dujas.

Nors per metus beveik ketvirtadaliu pabrango ir biokuras, tai nepalyginama su dujų kainų šuoliu. Biokuras Lietuvoje, išskyrus sostinę, šilumos gamyboje sudaro apie 75 proc.

Jeigu Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas būtų paleistas, šildymo sezono metu Vilnius apie 70 proc. visos suvartojamos šilumos pagamintų iš pigesnio biokuro.

V. Lukoševičius neprognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais šildymas Vilniuje galėtų atpigti. „Kadangi šilumos kainos formuojamos su dviejų mėnesių vėlavimu, net nupirkus pigesnių dujų, šildymo kaina sumažėtų tik kovo mėnesį. O kadangi didelių pokyčių (dėl dujų kainos – red.) kol kas nesimato, nėra perspektyvos, kad kažkas pasikeis iš esmės šią žiemą. Matyt, prie tokių kainų lygio ir liksime“, – konstatavo V. Lukoševičius.

Sąskaitos dar labiau augs

VŠT taip pat nežada nieko gero. „Deja, dalyti pažadų, kad sąskaitos mažės, negalime. Be jokios abejonės, sąskaitos augs, nes gamtinių dujų kainos vis dar svyruoja. 2021 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų kaina pasiekė 140 Eur už MWh ir buvo daugiau nei 824 proc. didesnė už VERT skelbiamą vidutinę gamtinių dujų žaliavos kainą (17 Eur už MWh) per pastaruosius 5 metus. Nors pastarosiomis savaitėmis dujų kaina svyruoja gana reikšmingai, bendras kainų lygis ir toliau kelis kartus viršija įprastus vidurkius“, – teigė VŠT.

Kaip keičiasi gamtinių dujų kainos, VŠT iliustravo šiuo pavyzdžiu: 2021 m. gruodžio 16 d. už gamtines dujas ateinančiai savaitei VŠT mokėjo 9,5 mln. eurų, po savaitės, 2021 m. gruodžio 23 d., už gamtines dujas ateinančiai savaitei jau sumokėjo 16,5 mln. eurų, t. y. net 74 proc. daugiau.

„Tiek sausis, tiek vasaris paprastai šildymo sezono metu yra šalčiausi mėnesiai, todėl auga ir šilumos vartojimas. Verta nepamiršti, kad gyventojų sąskaitos priklauso ir nuo konkretaus pastato būklės, renovuotame name gyvenančių klientų sąskaitos už šilumą visada mažesnės negu nerenovuotų. Dėl dujų kainų auga ir šilumos kaina. Sausio mėnesį centralizuotai tiekiamos šilumos kaina yra 10,07 ct už kWh (su 9 proc. PVM), gruodį ji buvo 8,74 ct už kWh (su 9 proc. PVM). Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) jau skelbė savo prognozę, kad šildymo kaina sausį Vilniuje gali būti iki 143 proc. didesnė nei praėjusiais metais ir 15 proc. didesnė nei 2021 m. gruodį“, – teigė VŠT.

Siūlo atidėti mokėjimus

Kokių veiksmų imasi VŠT, kad suvaldytų nepaprastą situaciją su sparčiai augančiomis šildymo kainomis? Ar užteks lėšų teikti paslaugas, jeigu klientai nepajėgs laiku susimokėti?

VŠT portalui teigė, kad dar gruodžio mėnesio pradžioje gyventojams pasiūlė galimybę atidėti dalį mokėjimų.

„Gyventojus kviečiame įvertinti savo finansines galimybes ir kreiptis dėl mokėjimų atidėjimo. Nusprendus pasinaudoti šia galimybe reikštų, kad mokamos sąskaitos už šilumą suma šį sezoną būtų ne didesnė negu 35 proc. palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Likusi dalis būtų sumokama lygiomis dalimis pasibaigus šiam šildymo sezonui per pasirinktą terminą, t. y. nuo 1 iki 18 mėnesių. Pavyzdžiui, jeigu pernai lapkričio mėnesį už šildymą ir karštą vandenį klientas mokėjo 60 eurų, o šiemet sąskaitos suma yra 120 eurų, vadinasi, iki sąskaitoje numatyto termino reikės mokėti 81 eurą. Likusi mokėjimo dalis, šiuo atveju 39 eurai, bus kaupiama ir sumokama dalimis jau šildymo sezonui pasibaigus per pasirinktą terminą. Taip pat aktyviai kviečiame pasinaudoti ir kompensacija už būsto šildymo išlaidas, šiemet ją gali gauti daugiau gyventojų“, – teigė VŠT.

Dujas pirks skolon

Vilniaus centralizuotos šilumos tiekėjas pabrėžė, kad veikia griežtai reguliuojamoje rinkoje. Pagal galiojančią tvarką gamtinių dujų kainų pokyčiai galutinėse šilumos kainose atsispindi tik po dviejų mėnesių. Remiantis Šilumos kainų nustatymo metodika, į galutinę šilumos kainą yra įskaičiuojamos prieš du mėnesius buvusios kuro kainos.

„Turint galvoje, kad įmonė kurą šilumos energijai gaminti perka mokėdama iškart, nuolat reaguojame į dujų kainų svyravimus. Kadangi energijos išteklių kainų krizė trunka jau ne vieną mėnesį, VŠT buvo priversta išnaudoti visus sukauptus resursus, taip pat ieškoti galimybių užsitikrinti finansavimą iš išorinių šaltinių. Taigi, siekdama užsitikrinti reikiamą apyvartinių lėšų poreikį, VŠT jau yra pasiskolinusi 70 mln. eurų“, – teigė įmonė.

VŠT tikino, kad šių išteklių turėtų pakakti užtikrinti sklandžiam įmonės veikimui sausio mėnesį, tačiau tuo pat metu įmonė esą ieškos būdų pasinaudoti ilgalaikio finansavimo instrumentais, taip pat numatė alternatyvius finansavimo modelius krizei gilėjant.

„Lėšų poreikis dujoms pirkti priklausys nuo dujų kainų svyravimų biržose bei oro temperatūros“, – teigė VŠT.

Dalys šildymo kompensacijas

Vilniaus miesto savivaldybė ragina gyventojų neišsigąsti didžiulių šildymo sąskaitų – asmenys, gaunantys žemesnes pajamas, galės gauti būsto šildymo išlaidų kompensacijas.

Nuo 2022 m. dvigubėja valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų. Jiems kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (258 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ar pan.).

Kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas: kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 kv. m; kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 kv. m; antram – 12 kv. m; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. m.

Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 m kv. m naudingąjį būsto plotą.

Pasitikrinti, ar būsto šildymo išlaidų kompensacija priklauso ir kokio dydžio kompensaciją galėtų gauti, gyventojai gali Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje, adresu www.spis.lt.

2022 01 14 09:47
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt