penktadienis, balandžio 16 d.
Vilniuje surengtos masinės eitynės sukėlė pyktį: epidemijos akivaizdoje – išskirtinės privilegijos?
Alfa.lt

Ketvirtadienį, minint Baltarusijos nepriklausomybės dieną, Vilniuje buvo surengtos eitynės nuo Katedros aikštės iki Seimo, kuriose leista dalyvauti iki trijų šimtų žmonių. Pastarasis renginys sukėlė pyktį ir nepasitenkinimą – kodėl pandemijos akivaizdoje, kai daugelis verslų, kultūros įstaigų uždaryta, žmonės negali aplankyti artimųjų, leista susirinkti keliems šimtams žmonių?

Minint Baltarusijos nepriklausomybės dieną būrys žmonių su tautinėmis kaimyninės šalies vėliavomis ėjo nuo Katedros iki Seimo, pakeliui aplankant Baltarusijos ambasadą. Toks renginys iškart sulaukė visuomenės dėmesio, tačiau – gan neigiamo; keltas klausimas, ar, galiojant karantinui, tokia eisena apskritai leistina, ar nekyla pavojus dėl naujo COVID-19 židinio.

Virtualioje erdvėje neigiamų atsiliepimų sulaukė ir tai, kad dalis eisenos dalyvių buvo be kaukių, nesilaikyta atstumų.

Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino, kad toks renginys buvo suderintas su ja, nes, žvelgiant teisiškai, dėl žmonių skaičiaus jis laikytinas ne renginiu, bet susirinkimu, o karantino apribojimai žmonėms susirinkti nedraudžia.

„Galime patvirtinti, kad suderinome ne renginį, bet susirinkimą iki 300 žmonių. Leidimus renginiams išduodame pagal Tarybos patvirtintas Tvarkymo ir švaros taisykles, o jie karantino metu yra draudžiami. Teisę į taikius susirinkimus garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnis.

Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 1 straipsnis numato, kad asmenų teisė ir laisvė rinktis be ginklo į taikius susirinkimus ar vykdyti pavienio asmens akciją gali būti laikinai apribojama įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, tuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) numatyti draudimai dėl renginių organizavimo karantino metu nėra taikomi susirinkimams organizuojamiems pagal Įstatymo nuostatas“, – nurodė Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas.

Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos pareigūnai patvirtino, kad minėtų eitynių vieta ir laikas buvo suderinti tiek su policijos, tiek su Vilniaus miesto savivaldybės atsakingais asmenimis. Organizatoriams buvo priminta dėl atsakomybės ir būtinybės eitynes vykdyti laikantis Susirinkimų įstatymo reikalavimų.

Medikas: padaryta klaida

Nors teisiškai eitynės vyko tvarkingai, gydytojas, profesorius ir biomedicinos mokslų daktaras ir Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas Alfa.lt sakė tokias iniciatyvas vertinantis neigiamai. Anot mediko, žmonės atsainiai žiūri į gresiantį pavojų ir neįvertina kylančios grėsmės.

„Kadangi mes tikriausiai greitai prieisim prie tūkstančio užsikrėtusių per vieną dieną ir epidemiologinė situacija, man atrodo, tikrai blogėja, žmonės negalvoja, kad situacija yra sudėtinga.

Mano manymu, bet kokius susibūrimus, lauke ir bet kur, reikėtų apriboti – tai yra grėsmė mūsų visų sveikatai ir, pagaliau, šalies ateičiai“, – sakė J. Kalibatas.

Anot profesoriaus, ketvirtadienį vykusias eitynes ir panašius renginius dar rizikingesniais daro pastarųjų dienų įvykiai – vis labiau pastebimas britiškosios COVID-19 atmainos plitimas, užfiksuoti pirmieji Pietų Afrikos atmainos atvejai.

„Ypač situacija pablogėjo dėl to, kad atsirado mutacijos, kurios yra kur kas pavojingesnės, nei bazinis koronavirusas. Gerai žinoma, kad britiškąja viruso mutacija užsikrečiama gerokai lengviau, nei pirminiu koronavirusu.

Kai kuriose šalyje britiškoji koronaviruso atmaina jau tampa pagrindine, dar didesnė problema, kad jau atsiranda Pietų Afrikos mutacija, kuri sugeba blokuoti antikūnius.

Bet kokie susibūrimai lauke yra žalingi, juos reikėtų drausti. Vakcina – gerai, bet distancijos laikymasis turi būti“, – sakė J. Kalibatas.

2021 03 27 14:30
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt