sekmadienis, liepos 3 d.
Virusologas: beždžionių raupų viruso su COVID-19 lyginti nereikėtų – skiepų nuo jo neprireiks
Greta Burlėgaitė
Scanpix
Asociatyvi nuotrauka

Užkrečiamųjų ligų ekspertas Saulius Čaplinskas mano, kad beždžionių raupų virusas labai plačiai neišplis, todėl visuotinės vakcinacijos neprireiks. Virusologas tikino, kad minėtas virusas nėra toks pavojingas kaip, pavyzdžiui, koronavirusas, tačiau pabrėžė, jog žmonės turi būti informuoti apie jį. Anot S. Čaplinsko, dalis visuomenės jau dabar turi imunitetą nuo beždžionių raupų viruso.

„Koronaviruso su beždžionių raupų virusu nelabai galima lyginti. Visų pirma, skiriasi plitimo keliai ir skiriasi stadija, kurios metu žmogus gali perduoti virusą kitam.

Koronaviruso atveju trečdalis žmonių gali išvis nepajusti simptomų, o daugiau nei pusė žmonių tuo metu, kai perduoda virusą, taip pat gali būti dar nepajutę simptomų. Beždžionių raupų atveju virusas yra perduodamas jau iš tų užsikrėtusio žmogaus pūslelių ir žaizdelių. Šis virusas taip pat gali būti perduodamas lytiniu santykių metu. Iš burnos tie lašeliai taip pat gali pasklisti, tačiau kontaktas turi būti labai artimas“, – Alfa.lt sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. S. Čaplinskas.

Skiepai nuo beždžionių raupų yra, bet manau, kad jų tikrai neprireiks.

Pasak virusologo, beždžionių raupų virusas nepasižymi tokiu dideliu kintamumu / mutacija kaip, pavyzdžiui, koronavirusas.

„Įvertinus šio viruso plitimą tikėtina, kad beždžionių raupai labai plačiai neišplis ir neprireiks visuotinės vakcinacijos. Skiepai nuo beždžionių raupų yra, bet manau, kad jų tikrai neprireiks. Galima daryti prielaidą, kad su šiuo virusu tikrai nepasikartos tokia situacija, kokia buvo su COVID-19“, – teigė pašnekovas.

Savaime aišku, liga yra labai nemaloni: skausmingi šašai, pigmentinės dėmės.

Užkrečiamųjų ligų ekspertas teigia, kad beždžionių raupų virusas nėra sunki liga, tačiau pabrėžia, jog, norint išvengti visuotinio plitimo, visuomenė jau dabar turėtų apie jį domėtis.

„Šitas virusas, kaip ir dauguma kitų, yra pavojingas tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs. Afrikoje nuo beždžionių raupų miršta apie 1 proc. užsikrėtusiųjų, bet juk tai Afrika. Daugumai žmonių šis virusas praeina gan lengvai, prireikia tik simptominio gydymo, kai kurie antivirusiniai vaistai taip pat gali būti efektyvūs. Savaime aišku, liga yra labai nemaloni: skausmingi šašai, pigmentinės dėmės.

Reikia informuoti žmones apie šį virusą, nereikia jų gąsdinti. Visuomenė turi suprasti ir žinoti, kokiais atvejais jau gali įtarti, kad pasigavo šį virusą, nes anksčiau tokių atvejų nebuvo“, – Alfa.lt sakė S. Čaplinskas.

Žmonės, kurie buvo skiepyti nuo raupų, turės tam tikrą imunitetą ir nuo beždžionių raupų viruso.

Imunitetą nuo beždžionių raupų galėjo išsaugoti tie, kurie jau buvo vakcinuoti nuo paprastųjų raupų prieš daugiau nei tris dešimtmečius. Jaunesni nei 40–50 metų amžiaus žmonės šio skiepo negavo, nes skiepijimas nuo raupų baigėsi 1980 m., kai ligą pavyko išnaikinti.

„Žmonės, kurie buvo skiepyti nuo raupų, turės tam tikrą imunitetą ir nuo beždžionių raupų viruso. Raupų vakcina yra 85 proc. efektyvi ir prieš beždžionių raupus, tačiau gyvenimo eigoje imunitetas gali būti susilpnėjęs“, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius.

Kokie simptomai?

Pasak virusologo, beždžionių raupų simptomai prasideda praėjus 5–21 dienai po kontakto (užsikrėtimo), tačiau nauji duomenys rodo, kad kai kuriais atvejais simptomai pasireiškia tik po kelių savaičių.

„Ligos pradžioje būdingas karščiavimas, negalavimas, limfadenopatija ir galvos skausmas. Galimi ir netipiniai simptomai, pavyzdžiui, karščiavimo nebuvimas. Per 1–5 dienas po pirminių simptomų atsiranda bėrimas, dažnai prasidedantis veide arba lytinių organų srityje, o vėliau plintantis į kitas kūno dalis, ypač rankas ir kojas.

Bėrimas lėtai vystosi iš dėmių į pūslelines papules, vezikules, kurios gali išopėti, kol galiausiai susidaro šašai ir jie išnyksta.

Tikėtina, kad beždžionių raupų koinfekcija su šiuo metu plačiai plintančiu SARS-CoV-2 gali lemti sunkesnę klinikinę eigą“, – teigė S. Čaplinskas.

Beždžionių raupų viruso atvejai patvirtinti aštuoniose Europos šalyse

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 12 pasaulio šalių, kuriose beždžionių raupai nėra endeminiai, užregistruoti 92 laboratoriškai patvirtinti ir 28 įtariami beždžionių raupų atvejai.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, atvejai patvirtinti aštuoniose Europos šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose. Lietuvoje beždžionių raupų atvejų nėra nustatyta.

Tai pirmas kartas, kai Europoje pranešta apie užkrėtimo grandines, neturinčias epidemiologinių sąsajų su Vakarų ar Centrine Afrika, kur ši liga yra endeminė, teigiama Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

2022 05 25 11:14
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt