sekmadienis, kovo 7 d.
Žmogaus teisių ekspertai kritikuoja gyventojų surašymo klausimyną – tai gali lemti netikslius duomenis
Alfa.lt

Žmogaus teisių ekspertai stebisi, kad nepaisant to, jog 3 proc. Lietuvos gyventojų yra užsienio šalių piliečiai, gyventojų surašymo klausimynas sudarytas tik valstybine kalba. Ekspertai tikina, kad tai gali lemti netikslius rezultatus bei teigia, kad problemų kelia ne tik klausimyno kalba, tačiau ir patys klausimai.

„Vykdydama visuotinį gyventojų surašymą valstybė renka duomenis, kurie jai turėtų padėti kurti efektyvesnę ir gyventojų poreikius labiau atliepiančią politiką bei jos priemones. Nors Statistikos departamentas sako, kad klausėjai improvizuos ir vietoje vers klausimus, tačiau kyla pagrįsta abejonė, kiek toks surašymo būdas leidžia visiems šalyje gyvenantiems žmonėms lygiavertiškai dalyvauti surašyme? Taip pat kiek tokiu būdu surinkti duomenys gali būti laikomi patikimais?“ - sako Akvilė Kriščiūnaitė, nevyriausybinės organizacijos Diversity Development Group tyrėja.

Lietuvos statistikos departamentas (LSD) skelbia, kad gyventojų ir būstų surašymas bus atliekamas naudojant valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis, tačiau departamentas vykdo ir gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinį tyrimą. 

Jo metu žmonės kviečiami prisijungti prie LSD puslapio ir iki vasario vidurio užpildyti duomenis apie savo tautybę, gimtąją kalbą, bei tikėjimą. Vėliau dar apie 40 000 gyventojų, kurie neteikė savo duomenų internetu, bus apklausti klausėjų.

Klausimai neatspindi gyventojų tapatybių įvairovės

A. Kriščiūnaitė priduria, kad abejonių dėl duomenų patikimumo kelia ne tik pasirinkta klausimyno kalba, tačiau ir patys klausimai. Anot jos, jie neatspindi dalies gyventojų tapatybių įvairovės.

„Stebina, kad į klausimus atsakantys gyventojai neturi galimybės pasirinkti dviejų ar daugiau tautybių. Tai apriboja asmenų laisvę apibrėžti save įvairiatautiškai, neatspindi dalies gyventojų tapatybės, šeimyninės situacijos, kai tėvai, seneliai ar proseneliai yra skirtingų tautybių, ir asmuo nemato savęs tik per vienos tautybės prizmę“, - teigia A. Kriščiūnaitė.

Surašyme gali dalyvauti visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie šalyje gyveno paskutinius 12 mėnesių arba per paskutinius 12 mėnesių atvyko į savo nuolatinę gyvenamąją vietą ketindami joje pasilikti mažiausiai vienerius metus, įskaitant užsienio šalių piliečius, turinčius leidimą gyventi Lietuvoje.

Į Lietuvą atvykstančių užsienio šalių piliečių skaičius nuolat auga. 2020 m. liepos 1 d. Lietuvoje gyveno 82 754 užsieniečių, kurie sudarė beveik 3 proc. visų šalies gyventojų. Praėjusiais metais taip pat fiksuotas pirmas Lietuvos gyventojų skaičiaus augimas nuo šalies nepriklausomybės atkūrimo, kurį didele dalimi lėmė imigracija.

2021 01 23 15:13
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt