pirmadienis, gegužės 10 d.
Žmogaus teisių komitete buvo pritarta narkotinių medžiagų dekriminalizacijai
Alfa.lt

Trečiadienį Žmogaus teisių komiteto posėdyje buvo svarstytas narkotinių medžiagų dekriminalizacijos klausimas, BK 259 str. pakeitimas. Komiteto nariai vienbalsiai sutarė, kad bausmės už psichotropinių ir narkotinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti turėtų būti švelninamos.

Ekspertų nuomonė – teigiama

Prie komiteto posėdžio prisijungę ekspertai teigiamai atsiliepė apie įstatymo pataisą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Artūras Pažarskis posėdyje teigė, kad pats projektas yra taisytinas, tačiau jo idėja – gera, skatino Seimo narius projektui pritarti. 

„Nuo 2017 m. kai įsigaliojo naujas administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), atsakomybė už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą pagriežtėjo, ta prasme, kad liko tik baudžiamoji atsakomybė. Teismai savo darbe pastebi, kad darbo krūvis šiuo klausimu padidėjo, apie tūkstantis bylų per metus yra išnagrinėjama būtent dėl nedidelio kieko narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimo, daugiausiai nusižengia jaunuoliai nuo 18-os iki 35-erių metų”, – pasakojo jis.

Teisėjas pažymi baudų neproporcingumą, „veikos, kurios šiuo metu traktuojamos kaip baudžiamasis nusižengimas nėra tokios pavojingos, kad už jas reikėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę, sutvarkius sankcijų klausimą visiškai pakaktų administracinės atsakomybės.“ Jo nuomone, didesni piniginiai resursai turėtų būti nukreipiami į vartojančių žmonių resocializaciją, gydymą bei integraciją į visuomenę, bet ne skiriami teisėsaugai nagrinėti tokio pobūdžio bylas.

Komiteto narys konservatorius Sergejus Jovaiša į įstatymo projektą siūlė įtraukti vieną sąlyginę nuostatą baudžiant asmenis. Jo manymu, tiems, kurie nurodo įsigytų narkotinių medžiagų šaltinį, galėtų gauti mažesnę baudą, o slepiantiems tiekėją – bausmė žymiai didėtų. Teisėjas A. Pažarskis tokiai nuostatai prieštarauja pabrėždamas, kad „neįmanoma priversti sulaikyto asmens duoti parodymus prieš kitą asmenį, kadangi jis pirmiausia turi teisę tylėti. Įstatymiškai tokia nuostata nebūtų teisinga.“

Atkreipia dėmesį į gydymą

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian komiteto posėdyje taip pat pasisakė už įstatymo projekto tikslus. 

„Matosi, kad įstatymo projekte siekiama subalansuotos, įrodymais grįstos ir humaniškos baudžiamosios politikos, ką šiandien kaip niekad akcentuoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Jungtinių tautų organizacija (JTO)“, – aiškino ji. 

Savo pasisakyme ji akcentavo, kad įkalinimo įstaigos tikrai nėra vieta, kur yra suteikiamas tinkamas gydymas nuo priklausomybių. Ji palaiko sprendimą didžiausią dėmesį skirti vartojimo prevencijai, o ne asmenų baudimui.

Tokios nuomonės laikosi ir Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras. Posėdyje jis teigė, kad „norėtųsi, jog vis daugiau būtų remiamasi tarptautine patirtimi, iš tiesų, jei PSO ir JTO rekomenduoja, tai mums daug spardytis ir nereikėtų.“ Jis pabrėžė ir tam tikrus sisteminius trūkumus. Minėjo, kad žmones gydyti nuo priklausomybių lengva, sunkesnė dalis – juos paskatinti pradėti gydymo kursą, todėl, jo nuomone, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas aktyviai žmogaus motyvacijai bei bandymui jį nukreipti į gydymo įstaigą.

Švelninamos piniginės bausmės

Komiteto posėdyje buvo diskutuojama ir baudų švelninimo klausimu. Šiuo metu asmenims už psichotropinių ir narkotinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti yra užtraukiama baudžiamoji atsakomybė (BK), skiriant mažiausiai trijų metų laisvės atėmimo bausmę ar pinginę baudą. Sveikatos komiteto narė Morgana Danielė siūlė, kad už tokį nusižengimą pirmoji bauda būtų nuo dvidešimties iki šimto eurų, nusižengimą atlikus pakartotinai – bauda dvigubai didėtų.

Visgi dauguma komiteto narių prieštaravo M. Danielės pasiūlymams, sakė, kad baudos yra neadekvačios ir keliančios juoką. Konkreti suma nebuvo numatyta, komiteto nariai svarstė, jog ji turėtų būti pakankamai didelė, kad atgrasytų nuo narkotinių medžiagų vartojimo, bet ir neturėtų tapti našta.

M. Danielė atkreipė dėmesį, kad „ne baudos atgraso jaunimą nuo vienų ar kitų medžiagų vartojimo, jaunas žmogus nemąsto „jei penkiasdešimt eurų dar vartosiu, jei trys šimtai – nevartosiu“, ne taip yra daromi sprendimai.“ Jei baudų pritarta baudų didinimui, M. Danielė siūlė tai daryti pakartotinio nusižengimo metu, kai asmuo turi teisę apsispręsti ar mokėti baudą, ar kreiptis pagalbos į gydymo įstaigą.

Žmogaus teisių komitetas savo išvadas teiks Sveikatos reikalų komitetui tolimesniems svarstymams.

2021 04 29 10:47
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt