trečiadienis, rugpjūčio 5 d.
Kita emigracijos pusė: neišmokėtos algos ir išvarymas iš būsto
tiesa.com

Neretai emigruojantys tautiečiai darbą užsienyje suranda per lietuviškas bendroves. Jos gali suteikti ir darbą, ir būstą, ir visą reikalingą informaciją. Vis dėlto kartais emigrantai būna apgauti ir jiems paprasčiausiai nusvyra rankos. Su tokia istorija į Alfa.lt kreipėsi viena skaitytoja.

Auksė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) su vyru gyvena ir dirba Vokietijoje. Pirmą kartą išvykusi į užsienį šeima įsidarbino per lietuvišką bendrovę ir tąkart nesklandumų nekilo. Vis dėlto ambicijos paskatino ieškoti geresnių variantų bei pareigų. Paskambinus į kelias lietuviškas bendroves, netrukus buvo gautas atsakymas iš įmonės „Ham-Log“.

„Žmogus pasirodė gana kultūringas, rišliai išdėstė savo siūlomo darbo sąlygas, ir mes ilgai nedvejodami sutikome. Mums buvo pažadėti kone dvigubai didesni atlyginimai, vyrui pažadėtas darbo automobilis, mobilusis telefonas, nemokamas apgyvendinimas“, – pasakojo moteris. Nors tokie gražūs pasiūlymai sukėlė nepasitikėjimą, viskas buvo įrodyta dokumentais. Tad pora nusprendė tą pačią minutę susikrauti daiktus ir kraustytis. Nutraukę būsto nuomos, sporto salės, interneto sutartis, vyras ir žmona persikėlė į kitą miestą netoli Frankfurto.

Gyvenamoji vieta iš pirmo žvilgsnio pasirodė nebloga: didelė lova, svetainė, malonūs kaimynai. Trūko tik spintos. Didžiausios staigmenos prasidėjo jau pačią pirmą darbo dieną. Atvykus į darbą, porą pasitiko išgėręs kaimynas. Iš karto tapo aišku, kad vyrui nebus suteiktos žadėtosios pareigos: „Kelis mėnesius dirbome po 10 val. per dieną, nuo pirmadienio iki šeštadienio. Tiesa, kol kas nekėlėme problemų viršininkui, gaudavome vieną išeiginę. Pradėję gilintis į situaciją, netekome laisvadienių. Supratome, kad atėjo laikas ieškoti išeities, radome butą nuomai, norėjome gyventi nepriklausomai ir nutraukti darbo sutartį.“ Viršininkas pasiteiravo, kur pora planuoja kraustytis, bandė išsiaiškinti visas detales. Tada buto šeimininkas dingo, nebekėlė ragelio.

Buvęs vadovas pasididžiuodamas pareiškė, kad būsto greičiausiai jiems nebenuomos niekas. „Puolėme ieškoti svečių namų, paskutinė viltis buvo viešbutis, bet jame negalėjome sau leisti gyventi. Grįžus į namus, kolega, tas pats, su kuriuo kalbėjome pirmą dieną, įteikė dokumentus, kuriuos pasirašę išėjome iš darbo ir sutikome apleisti patalpas. Buvome atleisti, rankos nusviro, dokumentai pateikti vokiečių kalba“, – pasakojo moteris. Auksei su vyru buvo liepta atiduoti įmonės drabužius, darbo kortelę, įrankius, neleista pasiimti asmeninių daiktų iš darbo spintelių.

„Kitą dieną nuvykus į Vokietijos darbo biržą buvo pasakyta, kad pasirašydami dokumentus atsisakėme visų socialinių garantijų, pagalbos iš valstybės. Viršininkas sakė, kad tai ne jo problemos, ir pažadėjo nesumokėtą algą pervesti kitą arba dar kitą mėnesį. Nuo šių įvykių praėjo jau keli mėnesiai, tačiau algos taip ir nebuvo persiųstos. Įmonė „Ham-Log“ mus apgavo, kaip galėjo. Negavome nei apgyvendinimo, svetainėje buvo nuolat rūkoma, keliamas triukšmas, vartojamas alkoholis. Žmonės dirba daugiau, nei leidžia įstatymas, negauna atlyginimo. Valandinį atlygį mums kažkodėl skaičiavo ne pagal vokiškus įstatymus. Ligos atveju viršininkas asmeniškai atvyksta į namus ir pasako, kad čia ne ligoninė, ligonių nereikia, kitą kartą būsi išmestas“, – savo istoriją užbaigė emigrantė.

Pora niekur nesikreipė, nes, kaip sako Auksė, pavargo nuo teisybės ieškojimo, dabar ji paprasčiausiai nori apsaugoti tautiečius nuo apgaulės dirbant užsienyje. Bendrovės „Ham-Log“ direktorės pavaduotoja Aristida Šimaitienė pateikė savo įvykių versiją. „Darbuotojai dirbo porą mėnesių, atleisti šalių susitarimu. Įmonė pilnai atsiskaitė už jų darbą ir nepanaudotas atostogas. Įmonėje mokamas darbo užmokestis vieną kartą per mėnesį, t. y. programiškai. Jie dirbo pagal sudarytą darbo grafiką su priklausančiomis 2 išeiginėmis. Suteiktas būstas, kaip ir visiems kitiems darbuotojams“, – sakė A. Šimaitienė.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovė Marija Čereškevičiūtė patikino, kad, jeigu įmonė registruota Lietuvoje ir į Vokietiją darbuotojus yra komandiravusi, darbuotojai gali kreiptis į prie VDI veikiančias darbo ginčų komisijas. Į jas galima kreiptis dėl nesumokėto darbo užmokesčio, neteisėto atleidimo ir kitų individualių ginčų. Jie taip pat turi teisę kreiptis į Vokietijoje veikiančias atsakingas institucijas. Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus bei kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės.

„VDI specialistai pirmiausia visada pataria atidžiai skaityti darbo sutarties sąlygas, išsiaiškinti su darbdaviu visus kylančius klausimus, pasikonsultuoti su VDI (konsultuojame telefonu, elektroniniu paštu, socialiniame tinkle „Facebook“, interesantui atvykus į padalinį). Darbuotojui ar darbdaviui manant, kad buvo pažeistos jų teisės, galima kreiptis į minėtas darbo ginčų komisijas“, – teigė M. Čereškevičiūtė.

2018 11 22 14:00
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt