šeštadienis, gegužės 8 d.
S. Eidrigevičiaus kūryba: kodėl šį menininką vertina visame pasaulyje?
Alfa.lt

Stasys Eidrigevičius – plataus diapazono menininkas, kurio kūrybą sunku įsprausti į rėmus. Jis yra vienas žinomiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų – tapytojas, grafikas, plakatų, instaliacijų ir performansų kūrėjas, autorinių spektaklių režisierius. Lietuvoje jam įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija, Panevėžyje steigiamas jo vardo menų centras, o menininko kūryba itin palankiai vertinama visame pasaulyje.

Kūriniuose – savita pasaulio vizija

Nuo pat menininko jaunystės, jo kūrybos kelionę sekė dailėtyrininkė, dailės istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Ingrida Korsakaitė. Ji, kaip niekas kitas, gerai pažįsta skirtingus menininko kūrybos etapus.

„Prisimenu, 1980 metais publikavau straipsnelį apie pirmąsias tuomet dar jauno dailininko S. Eidrigevičiaus vaikų knygų iliustracijas. Nuo tada sekiau jo nepaprastą, sparčiai besišakojančią kūrybą, dar daug kartų teko apie ją rašyti, jausti jos magišką trauką, skverbtis į nesupainiojamą su niekuo jos vaizdiniją. Stasį (taip jis pasirašinėja savo kūrinius, taip jį mėgstu ir vadinti) pažįstu jau daugiau nei keturiasdešimt metų – per tą laiką niekada nesustojau žavėtis jo kūryba“, – apie S. Eidrigevičiaus kūrybą rašo I. Korsakaitė.

Pasak dailėtyrininkės, iš kitų dailininkų darbų S. Eidrigevičiaus kūriniai išskiria savita pasaulio vizija, retu grotesko, paradokso ir lyrikos junginiu.

„Dailininkas mėgsta pakeisti tikruosius vaizduojamų objektų dydžius ir realius jų tarpusavio ryšius. Jo kūriniuose žmonės, gyvūnai, augalai, daiktai netikėtai virsta vieni kitais, pereina vieni į kitus. Stasio kūrybos turinys gana vienalytis, o pamėgti įvaizdžiai keliauja iš vieno žanro į kitą, iš vienų kūrinių į kitus. Tačiau saviti jo pasaulėvaizdžio ženklai kartojasi keisdamiesi, kas kartą atsiverdami naujomis reikšmėmis ir formomis“, – kūrybos savitumą atskleidžia dailėtyrininkė.

Žiūrovui užmena paslaptis

S. Eidrigevičiaus kūryba pažįstama ir Lietuvos dailės muziejaus Vaizduojamosios dailės skyriaus vedėjai Reginai Urbonienei. Jai 2011 metais su kolege Milda Žvirblyte teko rengti menininko parodą ir sudaryti kūrinių katalogą.

„Metaforiškas S. Eidrigevičiaus pasaulis kupinas beribės vaizduotės ir fantazijos pagimdytų pavidalų. Jis prikausto žiūrovą formos minimalizmu ir emociškai sukrečiančia turinio gelme. Mane žavi ypatingas šio menininko kūrybos emocionalumas ir originalumas, kuris šiuolaikinės dailės kontekste išsiskiria temų ir žiūrovui užminamų paslapčių gausumu“, – sako R. Urbonienė.

Apie prieš dešimtmetį Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuotą Stasio Eidrigevičiaus parodą „Veidas ant kaukės“ prisiminimais dalinasi ir šios galerijos vadovė, dailėtyrininkė ir humanitarinių mokslų daktarė Lolita Jablonskienė.

„Gerai prisimenu Stasio Eidrigevičiaus parodą „Veidas ant kaukės“. Tuomet siekdami pristatyti dailininko kūrybos visumą, didelę dalį parodos eksponatų atsivežėme iš jo dirbtuvės Varšuvoje. Tai paliudijo, kad Lietuvos muziejuose ir privačiose dailės kolekcijose S. Eidrigevičiaus kūrinių tuo metu buvo ne itin daug, drįstu manyti, kad ir šiuo metu jų daug nėra, ypač tų, kuriuos dailininkas kūrė, išvykęs gyventi į Lenkiją, ir kuria šiuo metu. Stasys yra itin įvairiapusiškas menininkas, todėl neabejotinai turi ir nuoseklių gerbėjų, ir tų, kurie ypatingai vertina atskiras jo veiklos sritis: knygų iliustracijas, plakatus ar kaukes. Tuo buvo galima įsitikinti ir parodoje Nacionalinėje dailės galerijoje, kurią aktyviai lankė žiūrovai“, – pasakoja Lolita Jablonskienė.

Dalis kolekcijos sugrįš į gimtinę

Menininkas S. Eidrigevičius surengė daugiau kaip 100 individualių parodų įvairiose pasaulio šalyse. Dalis jo kolekcijos jau 2023 metais sugrįš į gimtąjį Panevėžį – Stasio Eidrigevičiaus menų centrą (SEMC). Lolitos Jablonskienės teigimu, šis menų centras gali prisidėti prie Panevėžio identiteto konsolidavimo ir sukurti daug papildomų verčių miestui – ne tik kultūros, švietimo, bet ir ekonomikos srityse.

„Palaikau SEMC Panevėžyje projektą. Teko dalyvauti šio centro architektūrinio projekto konkurse – recenzavau konkursui pateiktus pasiūlymus – taigi esu susipažinusi su jo idėja. Manau, kad daugiafunkcinis menų centras, turintis galimybę eksponuoti S. Eidrigevičiaus kūrinius ir kartu plėtoti kitų Lietuvos ir tarptautinių dailės parodų programą, taip pat organizuoti įvairius kultūros renginius bei vystyti įtraukią kultūros edukaciją, gali iš esmės prisidėti prie Panevėžio identiteto konsolidavimo. Jis sukurtų daug papildomų verčių miestui – ne tik kultūros, švietimo, bet ir ekonomikos srityse. SEMC idėja turi jungti miesto kultūros bendruomenę ir plačiąją visuomenę bei siekti bendrų perspektyvinių vizijų. Geriausioji patirtis kartu su pokyčių ir naujovių generuojama energija tikrai gali sukurti gyvai pulsuojantį tašką ne tik Lietuvos, bet ir didesniame kultūros žemėlapyje“, – SEMC vertę išskiria L. Jablonskienė.

Trečiadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje patvirtintas Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) finansavimas iš Valstybės investicijų programos.

2021 04 17 10:19
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt