šeštadienis, balandžio 10 d.
Ar galima atjungti nuo interneto visą šalį? Sveiki atvykę į Rusiją!
Alfa.lt

Kai prieš keletą metų Rusijoje pasigirdo siūlymai atsijungti nuo interneto, daugelis apžvalgininkų juokėsi. Prieš keletą metų Vakarai manė, kad atjungimas nuo bankinės sistemos Swift galėtų būti griežta sankcija.

Per pastarąjį mėnesį iš Rusijos politikų ir verslo atstovų keliolika kartų girdėjosi iniciatyvos apriboti socialinius tinklus, internetinės paieškos mechanizmus, atsijungti nuo SWIFT sistemos ir apskritai interneto. Ir šiandien tai jau nebe juokai.

Pasak Lietuvoje veikiančio „Laisvosios Rusijos forumo“ nuolatinės tarybos vadovo Ivano Tiutrino, pastaruosius metus Kremlius ruošė Rusijos visuomenę ekstremaliems sprendimams.

– Ar tai realu? Rusija gali atsijungti nuo pasaulinio tinklo?

– Konsultavausi su IT išmanančiais žmonėmis ir jie man sakė, kad tai sudėtinga padaryti, nes Rusija gana smarkiai integravosi į pasaulinį tinklą. Tačiau jau matėme Irano, Kinijos ir kitų panašių šalių pavyzdžius, kai diktatūros randa techninių priemonių tai padaryti.

Politine prasme, sakyčiau, visiško atsijungimo nuo interneto nederėtų vertinti atskirai nuo kitų tendencijų: jau keletą metų – ne visada sėkmingai, bet visgi Rusija stengiasi sukurti autonomines sistemas, pavyzdžiui, mokėjimų. Vis labiau kontroliuojami arba visai blokuojami pinigų pervedimai iš užsienio. Jau kurį laiką kuriamas izoliacinio saubūvio modelis.

– Po Krymo aneksijos atjungimas nuo SWIFT sistemos skambėjo kaip baisi sankcija, o dabar Rusijoje kalbama apie tai, kad pačiai reikia atsijungti. Pasiruošė technologiškai?

– Manau, kad jie šiuo klausimu dirba bent 15 metų, o pastaraisiais metais – dar intensyviau. Didesnės sankcijos ir Joe Bideno retorika paskatino dirbti sparčiau. Nepaisydamas sunkumų, Kremlius tikrai stengiasi sukurti savo interneto analogą. Galbūt remiasi kinų technologijomis.

Sunku pasakyti, ar ims ir iš karto atjungs. Veikiau tai darys pamažu arba imsis kaip kraštutinės priemonės, jei jaus, kad situacija artėja prie revoliucijos. V. Putinas ir jo aplinka bijo to ir iš vienos pusės imasi rinkimų falsifikavimo, o iš kitos – bet kokių priemonių stabdyti masinius protestus. Jie bijo tokios situacijos, kuri susiklostė per „Arabų pavasarį“. Jei Rusijoje kiltų revoliucinė situacija, jie nedelsdami pirmiausia išjungtų internetą.

– Pastarąją savaitę būta tarpinių pasiūlymų: išjungti Rusijoje belaidį ryšį, į socialinius tinklus leisti registruotis tik pateikus paso duomenis ir pan.

– Supraskite, kad tai trunka ne vienus metus. Pastebėkite, kad tai sako ne valstybės vadovas, o dažniausiai – gana marginalūs, bet garsūs politikai. Iš karto po šių pareiškimų paprastai nėra priimami atitinkami įstatymai. Imama kokia nors radikali beprotiška mintis, kurią išsako Vladimiras Žirinovskis arba panašūs odioziniai politikai. Jiems suteikiama platforma visuose televizijos kanaluose, o tuomet režimas stebi, kaip į tokias žinias reaguos visuomenė. O tuo pačiu jie diegia žmonėms mintį, kad tai gali kada nors nutikti. Taip nutiko jau ne kartą. 

Kai pirmą sykį per televiziją pasakė, kad Rusija gali paversti JAV „radioaktyviais pelenais“ – tai irgi skambėjo beprotiškai, bet ilgainiui dalis visuomenės priprato prie tos idėjos ir ėmė ją palaikyti. Radikalios idėjos „įmetimo“ ir visuomenės pratinimo technologija yra nenauja. Jei 2010 m. rusams būtų pasakę, kad juos sodins už pasidalijimus socialiniuose tinkluose – niekas nebūtų patikėjęs. Dabar tai – norma. Lyg verdant varles: temperatūra keliama lėtai, ir varlės net nesupranta, kad jas verda. Deja, žmonės tai taip pat ima suprasti kaip naują tikrovę.

– Jei būtų įgyvendintas radikalus visiško atjungimo variantas, pasaulis būtų izoliuotas nuo žmonių, kurie perduoda žinas iš Rusijos.

– Šiaip ar taip Rusija likusį pasaulį veikia dažniausiai neigiama prasme. Ji tapo egzistencinio pavojaus šaltiniu. Vakarams Rusijos atsijungimas netaptų didele tragedija. Ir sovietų laikais žinios iš Rusijos išsprūsdavo.

Daug sunkiau būtų rusams – tame elektroniniame konclageryje su uždaromis sienomis ir represiniais įstatymais. Tačiau labai abejoju galimybėmis visiškai uždaryti informacinę erdvę. Net daugiau galimybių turinti Kinija tai bando padaryti jau ilgai, bet iki galo vis nepavyksta.

Mums – opozicijai – tai būtų rimta problema. Ir dabartinėmis sąlygomis jau baiminamės, kad žmonės bijos važiuoti iš Rusijos į kitą „Laisvosios Rusijos forumą“ Vilniuje. Tai yra kaina, kurią mes visi mokame už tai, kad Rusijoje įsitvirtino diktatūra. Tą kainą moka ir rusai, ir kaimynai.

– Minėjote Kiniją. Ji gan sėkmingai privertė IT gigantus pašalinti Pekinui netinkamą turinį.

– Kremlius taip pat mėgina priversti „YouTube“, „Google“ ir kitas kompanijas paklusti Rusijos įstatymams ir šalinti valdžiai nepageidaujamą turinį. Sekama kinišku modeliu. Pavyzdžiui, tokiuose kanaluose kaip „YouTube“ paliekamas pramoginis turinys, bet stengiamasi išcenzūruoti politinį. Deja, supraskite, tai yra naujoji tikrovė, kurią reikia priimti, nes taip yra.

– Minėjote ir SSRS pavyzdį. Beje, ten buvo internetas, tik absoliuti dauguma gyventojų apie tai nežinojo. Gal ir dabar rusams nebus pernelyg skaudu? 80 proc. semiasi informaciją iš televizijos.

– Absoliučiai taip. Televizorius lieka „auksiniu standartu“. Ir pasaulyje ši tendencija lieka, bet Rusijoje ji turi tiesiog totalų mastą – absoliuti vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių visuma yra orientuoti į televiziją. Visgi, jei nepasiteisintų dalinio vartotojų atjungimo pagal turinį variantas, nė kiek neabejoju, kad būtų imtasi totalaus atjungimo.

– Net jei 80 proc. žiūri televizorių, likę 20 proc. yra aktyvesnioji visuomenės dalis. Totalinis atjungimas pakeltų juos prieš valdžią ar visa šalis tiesiog pasinertų į palaimingą tamsą?

– Būtent suprasdami, kad tie 20 proc. yra pavojinga visuomenės grupė, režimo žmonės temps laiką tiek, kiek galės. Radikalių veiksmų imtųsi, jei bijotų revoliucinės situacijos susidarymo. Iki tol jie greičiausiai bandys tarpinius variantus – opozicinę retoriką „gesinančius“ algoritmus ir panašiai.

Revoliucinius scenarijus, ypač Rusijoje, labai sunku prognozuoti. Tarkime, masiniai 2011 m. protestai buvo netikėti visiems – niekas to neprognozavo. Štai ir šiuo atveju neaišku, kaip elgsis dauguma Rusijos gyventojų, jei būtų visiškai atkirsti nuo interneto. Faktorių yra daug, ir vienas svarbiausių, kiek bloga bus socialinė ir ekonominė padėtis.

Tokioje situacijoje, kai revoliucijų negebame prognozuoti nei mes – opozicija, nei Kremlius, jie greičiausiai vis mėgins tarpinius variantus, pavyzdžiui, išjungti ryšį vienam miestui, kuriame kyla dideli protestai. Tokiu būdu režimas nuolat ruošiasi tam momentui, kai, jo galva, tektų imtis tokių pačių priemonių visoje šalyje. Kol kas jie pamažu griežtina baudžiamuosius įstatymus už neįtinkančią veiklą internete.

2021 03 30 09:53
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt