pirmadienis, lapkričio 30 d.
Ar įmanoma sustabdyti džihadistus Europoje?
Alfa.lt

Drezdenas, Paryžius, Nica ir Viena – per pastarąjį mėnesį šiuose miestuose įvykdytos teroristinės atakos aiškiai parodo, kad net praėjus 5 metams po žiauraus išpuolio Paryžiuje, kurio metu žuvo 130 žmonių, kova su islamiškuoju teroru nesibaigė. Kas veda jaunus žmones pasiduoti ekstremizmui ir kaip juos vėl integruoti į visuomenę?

Portalo DW duomenimis, politikai vėl kalba apie griežtesnes sienų kontroles, artimesnį bendradarbiavimą su saugumo tarnybomis ir ragana imtis griežtesnių priemonių prieš islamistų kovotojų veiklą.

Pastarosios atakos parodė, kokie iš tiesų yra pavojingi pavieniai nusikaltėliai, kurie vieni su kitais bendrauja per įvairius simpatikų tinklus. Kokie yra šie žmonės? Kas juos paskatina veikti? Tyrimai Vokietijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse rodo, kad ypač imlūs propagandai yra jauni ir islamo salafizmo atšaką išpažįstantys asmenys.

„Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jaunų ir agresyvių salafistų potencialui. Per pastaruosius metus jauni žmonės yra puolami džihadistinės propagandos vis aršiau ir kėsinamasi į vis jaunesnius asmenis“, – rašoma didžiausią gyventojų skaičių turinčios Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės salafizmo apžvalgoje.

Prancūzijos islamo ekspertas Oliveris Roy irgi mato augantį jaunų žmonių „susižavėjimą džihado smurtu“ – jie save laiko geresniais musulmonais net už savo tėvus, net nepraleidę ilgų metų skaitant Koraną. Ekspertas teigia, kad šis jaunimas savo maištavimo stadiją įpina į islamistinį naratyvą – tokį, kokį perteikia tokios organizacijos kaip „Al-Qaeda“ ar ISIS. 

„Mirties kultas“

O. Roy šiuos reiškinius įvardija kaip savotišką „mirties kultą“.

„Kai šie jauni žmonės žudo, jie tikisi būti nužudyti. Tai labiau ne ideologija, o asmeninė trajektorija. Jie turi tikslą patekti į dangų ir mirti kaip kankiniai“, – teigė ekspertas.

Pasak Frankfurte dirbančio ir džihado tematiką tiriančio sociologo Felixo Rossmeisslo, ši situacija labiau primena jaunų vaikinų ir merginų bandymą pateisinti kitų primetamus lūkesčius jiems – būtent todėl jie būna savotiškai priverčiami imtis smurto.

„Tai yra tarsi alternatyva įprastai išbandymo dinamikai, kuri mūsų visuomenėje yra siejama su profesine ir akademine sėkme“, – teigė F. Rossmeisslas ir pridūrė, kad būtent todėl jauni žmonės, kuriems yra sudėtinga pereiti į suaugusiojo gyvenimą, yra daug labiau paveikiami džihadistų propagandos. 

Deradikalizacijos ribos

Smurto prevencijos tinklui, siekiančiam deradikalizuoti ekstremistus, vadovaujantis psichologas Thomas Mucke pažįsta daug tokių jaunų žmonių.

„Mes, aišku, suprantame, kad nestabiliai gyvenantys ar krizę išgyvenantys žmonės gali būti labai lengvai palenkiami į ekstremizmą“, – teigė T. Mucke.

Psichologo teigimu, jo tinklui dirbant kalėjimuose su grėsmę galinčiais kelti asmenimis, tokiais kaip buvę ISIS kovotojai ar kiti agresyvūs islamistai, jų esminis tikslas yra „įgalinti šiuos žmones vėl uždavinėti klausimus ir leisti jiems galvoti sava galva“.

„Islamistinėje aplinkoje tu turi paklusti, tu turi būti valdomas. Ir jie praranda gebėjimą užduoti klausimus ir savarankiškai galvoti“, – tvirtino T. Mucke.

Net ir šis deradikalizacijos darbas turi savas ribas.

„Mes neturime įsivaizduoti, kad jei mes įdėsime pakankamai pastangų į saugumo jausmo užtikrinimą, į sociopedagoginį darbą, tai išpuolių daugiau nebepasikartos. Išpuolių vis tiek vyks“, – teigė ekspertas.

Ir Smurto prevencijos tinklo vadovas kalba iš skaudžios patirties. Vienas jų pacientų buvo 20-metis vaikinas, kuris spalio viduryje Drezdene peiliu užpuolė gėjų porą ir vieną iš jų nužudė. Socialiniai darbuotojai buvo su juo susitikę dvi dienas prieš išpuolį ir galiausiai po jo – net nežinodami, kad jų pacientas buvo susijęs su išpuoliu. 

Apgaunant netikinčius

Būtent tokiais atvejais islamistai pasinaudoja „taqiyya“, arba savo religinių įsitikinimų slėpimu nuo netikinčių, principu, tvirtina Kiolne veikiančios nevyriausybinės organizacijos „180° Wende“ („180 laipsnių posūkis“) įkūrėjas Mimounas Berrissounas.

Jo įkurtoje organizacijoje dirbantys savanoriai bando užkirsti kelią jauniems žmonėms pakliūti į ekstremizmo žabangas ir nusikalsti.

„Jei, pavyzdžiui, žmogus yra teismo priverčiamas paklusti tam tikroms taisyklėms, tačiau giliai viduje jie nėra išsižadėję buvusios ideologijos, yra labai sunku juos atkirsti nuo tos buvusios aplinkos, nuo tos ideologijos“, – teigė pats marokietiškų šaknų turintis M. Berrissounas.

Nepaisydami šios sudėtingos situacijos, tiek M. Berrissounas, tiek T. Mucke yra įsitikinę, kad nieko nedarant potencialiai išpuolius galinčių surengti asmenų skaičius tikrai būtų gerokai didesnis.

Jokios subordinacijos

Kas šią situaciją daro gerokai pavojingesnę ir saugumo tarnyboms priežiūrą sudėtingesnę, tai, kad islamiškajam terorizmui nereikia jokios klasikinės struktūros su slaptais štabais ar grupuotėmis. Šiam reiškiniui užtenka padrikų tinklų.

T. Mucke pabrėžė, kad atsakomybę už teroristinį išpuolį Vienoje prisiėmė ISIS, nors nebuvo jokių komandinių grandinių.

„Vietoje to naratyvai yra brukami per tinklus: „Dabar tau reikia kažką padaryti.“ Ir tada atsiranda kažkas, kas imasi veiksmų, net niekam tiesiogiai neįsakant tai padaryti“, – teigė T. Mucke.

Taigi, esminė kova lieka suvaldyti šiuos naratyvus. Ir būtent todėl M. Berrissounas su savo „180° Turn“ organizacija skatina pasipriešinimo judėjimą musulmonų bendruomenėse. Jo teigimu, turi būti suformuota nepalanki aplinka veikti islamistiniams verbuotojams, neleidžianti jaunų žmonių slapta vilioti per socialinius tinklus kaip „WhatsApp“ ar „Telegram“.

„Mes turime pasiekti šiuos jaunus žmonės, kol jų nepasiekė jie“, – teigė M. Berrissounas. 

2020 11 18 08:16
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt