pirmadienis, rugpjūčio 15 d.
Artimiausi mėnesiai parodys, ar įmanomas persilaužimas Ukrainos kare
Aidanas Praleika
Ukrainos kariuomenė

Ukraina ir Rusija – abi – kalba apie intensyvesnių puolamųjų operacijų būtinybę. Viena iš priežasčių – artėjantis ruduo, kai klimato sąlygos gali apsunkinti karo veiksmus.

Pasak karybos apžvalgininko Egidijaus Papečkio, panašu, kad abi pusės telkia pajėgas dideliems puolimams, tačiau kol kas jų nepradeda ir galbūt taip ir nepradės, nes nė viena pusė nesugebės sutelkti pakankamai galingų grupuočių.

– Volodymyras Zelenskis kalbėjo apie poreikį intensyvinti ukrainiečių puolimą. Ar šiuo metu toks žingsnis racionalus?

– Apie puolimą iš tiesų kalbėjo ne V. Zelenskis, o gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Vėliau dėl šių pareiškimų buvo matyti komunikacijos suirutė. Oficialūs šaltiniai to nepatvirtino. Kita vertus, beveik visi ukrainiečių apžvalgininkai teigia, kad Ukraina jau perėjo į kontrpuolimą, kurio, deja, realiai nematome. O tuo pat metu Sergejus Šoigu taip pat kalba apie būtinybę intensyvinti veiksmus.

– Ar abi pusės nori spėti iki rudens, kaip teigia kai kurie šaltiniai?

– Ukraina jau sutelkė nemažą rezervą. Kariai rengiami ir Ukrainoje, ir užsienyje, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje. Potencialas puolimui yra. Kita priežastis – Rusija skuba aneksuoti okupuotas teritorijas, rengdama pseudoreferendumus ir panašius vaidinimus. Ukrainiečiai nenori šito leisti.

– Kalbame apie galimą puolimą stepėje – didžiulėse atvirose erdvėse. Rusijos aviacijos ir artilerijos pranašumas nieko gero nežada ukrainiečių kariams ir tankams?

– Ukraina taip pat gavo naujų pabūklų ir raketų kompleksų. Bent iš dalies tai padėjo spręsti problemą. HIMARS'ai aiškiai apsunkina tiekimą rusų pajėgoms – apšaudomi rusų kuro sandėliai, šaudmenų sandėliai, vadavietės, svarbūs tiltai.

Tačiau aš gana rezervuotai vertinu ukrainiečių galimybes artimiausiu metu pradėti didelio masto puolimą. Galbūt nebent rugpjūčio viduryje arba pabaigoje.

Matydami, kad ukrainiečiai telkia pajėgas, rusai nesėdės rankų sudėję ir smūgiuos iš Vakarų Ukrainos permetamoms kolonoms.

– Puolimas vyks pietuose ar rytuose?

– Visi kalba tik apie pietus. Ukraina labai nori atsiimti Chersoną ir lyg turi tam galimybių. Visgi ukrainiečiai yra linkę gudrauti, klaidinti priešą, todėl užtikrintai nieko teigti negalime. Galbūt puolimas ruošiamas visai kitame ruože, kur priešas to mažiausiai laukia.

Taip pat sunku pasakyti, ar ukrainiečiams pavyks tai padaryti, nes žvalgybos priemonės šiais laikais yra efektyvios ir abi pusės gana gerai žino viena kitos pajėgų išdėstymą ir pastebi sutelkimo vietas. Deja, Rusijai padeda ir tai, kad Ukrainoje ji turi daugybę šnipų. Taigi, slapta sutelkti dideles pajėgas yra labai sudėtinga.

Taip pat tenka pripažinti, kad ukrainiečiams pavojų kelia Rusijos dominavimas ore. Matydami, kad ukrainiečiai telkia pajėgas, rusai nesėdės rankų sudėję ir smūgiuos iš Vakarų Ukrainos permetamoms kolonoms. Be abejo, rusai vis dar gali rengti ir masinius apšaudymus raketomis – smogti į svarbius transporto mazgus ir taip kliudyti ukrainiečių pajėgoms judėti. Vargu ar jie gali visiškai sustabdyti pajėgų permetimą, tačiau tikrai galėtų padaryti ukrainiečiams didelių nuostolių.

Ukrainai tokiu atveju nepakaktų antžeminių priešlėktuvinės gynybos priemonių, kurių ir taip trūksta. Būtinai reikėtų naikintuvų, kurie pridengtų antžemines pajėgas. Būtinai reikėtų AWACS sistemų, kurių niekas kol kas nesiruošia duoti. O ir naudos iš jų nebūtų, jei nėra naikintuvų.

– Karo pradžioje matėme, kaip pavasario atlydys ir dargana klampino rusų puolimą. Kaip karo veiksmus paveiks ruduo? Nė viena pusė nerengs masinių tankų puolimų ar panašių veiksmų?

– Pietuose nelabai net sąlygų yra masiškai telkti ir panaudoti tankus. Be to, abi pusės jau jaučia jų trūkumą.

Kalbant apie oro sąlygas, pietuose klimatas kitoks nei Ukrainos šiaurėje, kur klimpo rusų tankai. Pietuose ruduo ateina vėliau ir yra sausesnis.

– Kaip karo veiksmus paveiks žiema?

– Tikėtina, kad veiksmai aprimtų. Viena vertus, apsunktų praeinamumas, iš kitos pusės – nepalankios sąlygos aviacijai. Apskritai abi pusės nebijo kariauti žiemą, bet manau, kad puolimo operacijos labiau primintų tai, kas dabar vyksta Donbase – masinis artilerijos apšaudymas ir judėjimas į priekį labai trumpomis atkarpomis. Žinoma, nereikia apsigauti, kad viskas bus ramu – karas vyks toliau ir kariai ir civiliai žus toliau.

– Tokia karo veiksmų eiga lyg ir naudingesnė Rusijai, kuri turi pranašumą artilerijoje? O gal Ukraina gaus daugiau ginkluotės po pastarųjų pranešimų apie rusų žiaurumus prieš karo belaisvius?

– Ginkluotės niekada neužteks. Rusija nėra sutelkusi pakankamai pajėgų tokio masto karui, bet ir ukrainiečiams būtų labai sunku surinkti kažką galingo. Manau, daug kas priklauso nuo to, kas vyks rugpjūtį ir rugsėjį – ar kuri nors pusė sugebės įgyti pranašumą. Kiek galima spręsti iš atvirų šaltinių informacijos, puolimą ties Chersonu planuoja abi pusės. Nesitiki, kad Rusijos pajėgų vadovybė tiesiog ignoruoja ukrainiečių sėkmes šiame ruože ir ketina užleisti Chersoną.

Nesitiki, kad Rusijos pajėgų vadovybė tiesiog ignoruoja ukrainiečių sėkmes šiame ruože ir ketina užleisti Chersoną.

Be to, matome, kad Baltarusijoje pajėgos vėl ruošiamos puolimui. Abejoju, ar Aliaksandras Lukašenka mes savo armiją į mūšį, bet Rusijai naudinga būtų ir tai, kad baltarusiai saugotų puolančių pajėgų flangus ir užnugarį, o tai jie gali padaryti. Pagerėtų ir rusų logistika, nes Baltarusija gali pateikti didelį kiekį sunkvežimių.

– Kokia tikimybė, kad artimiausiais mėnesiais nė viena pusė nesugebės surengti sėkmingo puolimo ir fronto linija nusistovės maždaug ten, kur yra dabar?

– Tokia tikimybė labai didelė. Tai kažkuo primena 1980–1988 m. Irano ir Irako karą, kuriame abi pusės tikėjosi pergalingų puolimų, bet kiekvieną sykį viskas baigdavosi tuo, kad abi pusės išsekdavo ir vėl imdavo telktis naujiems puolimams.

Taip pat egzistuoja rizika, kad Rusija pradės puolimą anksčiau už ukrainiečius, o tai reiškia, kad dabar sutelkti ukrainiečių rezervai bus išmėtyti ginti pažeidžiamiausius fronto ruožus.

– Jei frontas nusistovės ir Rusija nebeužims daugiau teritorijų, ji vis vien galėtų skelbti pergalę? Šiaip ar taip ji jau užgrobė dideles teritorijas.

– Rusija tai gali padaryti bet kada. Jau galėjo tai padaryti. Tačiau jei jie praras Chersoną, Rusijos politinės vadovybės reakcija taip pat neaiški. Rusija gali sustoti, įsitvirtinti, sustiprinti gynybą tiek, kad ukrainiečiams neužtektų pajėgų jai pralaužti, ir toliau tęsti karą, toliau šaudyti ir leisti raketas. Tuo pat metu jie formalizuotų užgrobtų teritorijų aneksiją ir nors Ukraina ir Vakarai jos niekada nepripažins, šitaip įšaldyti konfliktą.

– Rusams kareivių negaila, o toliau nuostolių patiriantys ukrainiečiai gali pajusti „karo nuovargį“?

– Rusams kareivių tikrai negaila, o ir jų visuomenė tiesiogiai nejaučia karo. Ukrainiečių visuomenėje tuo tarpu nuovargis kaupiasi. Tačiau tai nereiškia, kad vieną dieną jie palūš ir viskas grius. Ukraina nesutiks pripažinti teritorijų Rusijai, bet yra pavojus, kad faktinė padėtis bus tokia, kad atsiimti teritorijų ji neturės jėgų. Bet kuriuo atveju Ukraina nesieks taikos bet kokia kaina ir, beje, niekas to jos neverčia daryti. Panašių kalbų daug, bet realiai mes nematome, kad kurios nors valstybės stumtų Kyjivą į tokią taiką.

2022 08 03 13:23
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt