trečiadienis, spalio 5 d.
Atostogaujanti Europa pamiršo karą Ukrainoje? Ginklų tiekimas smarkiai sumažėjo
Alfa.lt
Scanpix
Asociatyvi iliustracija.

Remiantis naujais duomenimis, šešios didžiausios Europos šalys per visą liepos mėnesį nepasiūlė Ukrainai jokių naujų dvišalių karinių įsipareigojimų – tai pirmas toks mėnuo nuo Rusijos įsiveržimo vasarį, rašo Politico.eu.

Pasak leidinio, tai ženklas, kad, nepaisant istorinių pokyčių Europos gynybos politikoje, karinė pagalba Ukrainai gali mažėti kaip tik tuo metu, kai Kijevas pradeda lemiamą kontrpuolimą.

Naujus duomenis, apimančius Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją, Italiją ir Lenkiją, ketvirtadienį skelbia Kylio pasaulio ekonomikos institutas, kuris visą karo laikotarpį vykdė paramos Ukrainai sekimo programą. Duomenys iliustruoja tai, apie ką ne kartą kalbėjo Ukrainos kariuomenės pareigūnai ir politikai: Didžiosios Europos valstybės atsilieka nuo JAV teikiamos karinės pagalbos, o Didžioji Britanija ir Lenkija, lyderiaujančios tarp europiečių pagalbos Kyjivu klausimu, gali pritrūkti jėgų. Pastaruoju metu šią mintį vis dažniau kartoja kariniai specialistai ir kai kurie Europos Parlamento nariai.

Christophas Trebeschas, grupės, vykdančios Paramos Ukrainai sekimo programą, vadovas, sakė, kad duomenys rodo, jog nuo balandžio pabaigos Europos karinės pagalbos Ukrainai įsipareigojimai mažėja.

Palyginus greitį, kuriuo tuomet buvo ištraukta čekių knygelė, ir sumų tų dydį su tuo, kas siūloma Ukrainai, tai yra mažytė suma.

„Nepaisant to, kad karas įžengė į kritinę fazę, naujos pagalbos iniciatyvos išseko“, – Politico.eu sakė jis.

Praėjusią savaitę Vakarų sąjungininkai susitiko Kopenhagoje, kad aptartų pažadus paremti Ukrainos kariuomenę, ir įsipareigojo skirti 1,5 mlrd. eurų. Tačiau Ch. Trebeschas įspėjo, kad ši suma „yra menka, palyginti su ta, kuri buvo sutarta ankstesnėse konferencijose“.

Ch. Trebeschas mano, kad Europos šalys karą Ukrainoje turėtų vertinti kaip euro zonos krizę ar koronaviruso pandemiją – du įvykius, kurie paskatino žemyną skirti šimtus milijardų eurų.

„Palyginus greitį, kuriuo tuomet buvo ištraukta čekių knygelė, ir sumų tų dydį su tuo, kas siūloma Ukrainai, tai yra mažytė suma“, – sakė jis.

Ch. Trebeschas atkreipė dėmesį į ES pandemijos padarinių likvidavimo fondą, kuris apima maždaug 800 mlrd. eurų paskolų ir dotacijų. Bendra Europos pagalba Ukrainai iki šiol sudaro tik nedidelę šios sumos dalį.

„Sakyčiau, kad ji stebėtinai maža, atsižvelgiant į tai, kas pastatyta ant kortos“, – sakė jis.

Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas neseniai Politico.eu teigė, kad tokios šalys kaip Prancūzija ir Vokietija turi daugiau prisidėti prie Ukrainos kovos su Rusija.

„Jei norime, kad karas kuo greičiau baigtųsi, jos turi savęs paklausti, ar daro pakankamai?“ – sakė jis.

A. Pabrikas paragino Europos valstybes duoti proporcingą paramą panašiu lygiu kaip kelios Vidurio Europos šalys, konkrečiai nurodydamas Lenkiją, Slovakiją ir Čekiją.

Didžiosios Europos valstybės atsilieka nuo JAV teikiamos karinės pagalbos, o Didžioji Britanija ir Lenkija, lyderiaujančios tarp europiečių pagalbos Kyjivu klausimu, gali pritrūkti jėgų.

Buvęs Estijos kariuomenės vadas Riho Terras, dabar Europos Parlamento narys, sakė, kad Europa turi „atsibusti“, ir teigė, kad taikos nebus, kol nebus pasiekta pergalė prieš Rusiją.

„Kasdien žūsta šimtai žmonių, ne tik karių, bet ir moterų bei vaikų, – kalbėjo jis. – Bet žmonės nesupranta, kad iš tikrųjų mes kariaujame.“

Ypač Vokietija susidūrė su aštriais kaltinimais, kad ji per lėtai įgyvendina savo plačiai reklamuojamus apsikeitimus tankais su Europos kaimynėmis ir taip leisdama toms šalims siųsti savo sovietinių laikų tankus į Ukrainą. Tiesa, Berlynas gina savo požiūrį ir ne kartą pabrėžė, kad Ukrainai reguliariai siunčiami ginklai.

Danielis Fiottas, Europos gynybos analitikas iš Briuselio Vrije universiteto, sakė, kad pažadai nieko nereiškia, jei jie neįgyvendinami.

„Ukrainai reikia technikos, o ne karšto oro“, – pažymėjo jis.

D. Fiottas teigė, kad artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais Europos politinis ir ekonominis patikimumas susidurs su išbandymu.

„Turėtume tikėtis, kad Europos ginklų gamintojai sugebės patenkinti didėjančią paklausą, tačiau lygiai taip pat turėtume tikėtis, kad vyriausybės netrukdys tiekimui, kad karinė įranga taps prieinama“, – sakė jis.

2022 08 19 10:17
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt