trečiadienis, rugpjūčio 10 d.
Atvyksta HIMARS, bet reikia visai ko kito: užsienio kariai ir ekspertai papasakojo apie biurokratines tiekimo grandines Ukrainoje
Alfa.lt
Vidmantas Balkūnas/BNS
Ukrainos karys

Ukrainos pajėgos įnirtinguose artilerijos mūšiuose kovoja su skaičiumi ir ginkluote didesnėmis Rusijos pajėgomis. Kariai ir ekspertai „Newsweek“ teigė, kad priešakinėse linijose esantys vyrai negauna įrangos ir atsargų, kurių jiems labai reikia. Tai galimai susiję su tiekimo grandinėmis ir biurokratija.

Nors didelė Vakarų ginkluotė, tokia kaip daugkartinio paleidimo raketų sistemos HIMARS ir artilerijos M777, pastarosiomis dienomis pateko į antraštes po to, kai jų pagalba buvo sunaikinti keli Rusijos amunicijos sandėliai ir valdymo centrai, tiesioginiuose mūšiuose su okupantais trūksta elementarių rinkinių kariams.

Negalime laukti biurokratijos.

„Fronte labai trūksta šarvuočių, – „Newsweek“ sakė su Ukrainos pajėgomis kovojantis ispanas savanoris Danilas. – Tačiau, kai anglas savanoris bandė išsiųsti į šalį 27 tokius, jie buvo sulaikyti muitinėje. Jis atvyko į Ukrainą apmokyti karių, kaip juos panaudoti, o atvykęs čia nieko negalėjo padaryti, nes Ukrainos valdžia šarvuočių nepraleido.“

„Negalime laukti biurokratijos, – pridūrė jis. – Mums reikia tų transporto priemonių. Žmonės miršta, nes mes neturime tų transporto priemonių.“

Anot naujienų žurnalo, ukrainiečiai nenorėjo kalbėti apie šią problemą, tačiau užsienio kovotojai, tokie kaip Danilas ir JAV karo veteranas Michaelas, jautėsi mažiau suvaržyti kalbėti apie tiekimo problemas, kurios dažnai tampa gyvybės ir mirties klausimu.

Michaelas „Newsweek“ papasakojo apie nusivylimą, kurį sukelia nepakankamas pasiruošimas kovai.

„Jie pakvietė vakariečius čia kovoti, bet viskas, ką jie mus verčia daryti, yra sukurti OP [stebėjimo pozicijas], – sakė jis ir pridūrė: – Stebėjome rusus anapus upės, toks mūsų darbas ir buvo – stebėti, pranešti ir trukdyti. Trukdyti, jei galime, nes, kai vienas iš jų kariuomenės vežėjų pravažiavo pro stebėjimo lauką, negalėjome nieko padaryti, kad į jį pataikytume.“

Michaelas mano, kad problema dėl karinės ginkluotės nepakankamumo atsirado dėl tiekimo grandinės problemų.

„Taip, mes turėjome Javelins rūsyje, atgal prie bazės, – pabrėžė jis. – Tačiau mes neturėjome baterijų kompiuteriui įjungti. Tie ginklai galėjo pasiekti rusų transporto priemones be problemų, bet be kompiuterio jie yra beverčiai.“

Nors Ukrainos efektyvus Vakarų tiekiamų ginklų sistemų naudojimas ir toliau pritraukia Vakarų žiniasklaidos dėmesį, fronto kariams tebėra labai reikalingi būtiniausi dalykai.

„Kai rusai veržėsi į priekį Rytuose, iš dalies priežastis buvo jų artilerijos pranašumas, bet iš dalies tai buvo tik tai, kad negalėjome į rankas paimti tokios įrangos kaip naktinio matymo akiniai, tolimačio žiūronai, spausdintuvai popieriniams žemėlapiams gaminti ir su*is*os baterijos, žinote?“ – piktinosi užsienietis karys.

Ukrainos kariuomenės tiekimo ir paskirstymo sistemos trūkumai – jokia naujiena

Lietuvos nevyriausybinė organizacija „Blue/Yellow“, kuriai vadovauja švedų kino kūrėjas Jonas Ohmanas, valdo platinimo tinklą Ukrainoje, leidžiantį Ukrainos kovos daliniams teikti tiesioginius prašymus dėl karinių daiktų – nuo ​​komercinių bepiločių orlaivių iki šifruotos ryšio įrangos.

J. Ohmanas tiesiogiai koordinuoja karinės pagalbos siuntimą Ukrainos daliniams fronte nuo 2014 m., kai Rusijos kariai įsiveržė ir užėmė Krymo pusiasalį bei pradėjo karą Ukrainos Donbaso regione.

„Mes palaikome gerus santykius su Kyjivo vyriausybe, tačiau pagalbos tiekimas ir paskirstymas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms geriausiu atveju yra neaiškus“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad „jei pagalbą teiktume per centrinius oficialius kanalus, nerimauju, kad didžioji dalis to, ką siunčiame, nebūtų pristatyta taip greitai ir svarbiausia taip tiksliai.“

Deja, biurokratija, kleptokratija ir kartais tiesiog visiškas chaosas neleidžia visko daryti pagal knygą.

Nepaisant pasikartojančių pareiškimų, kad korupcija yra sprendžiama ir kai kuriose srityse pasiekta pastebimų rezultatų, Ukrainos vyriausybė nesugebėjo Ukrainos kariuomenės paversti tokia institucija, kuria Vakarų partneriai galėtų visiškai pasitikėti.

„Deja, biurokratija, kleptokratija ir kartais tiesiog visiškas chaosas neleidžia visko daryti pagal knygą, – tikino J. Ohmanas. – Kad pasikeistų, Vakarams patariu daryti taip, kaip mes – dirbti tiesiogiai su kovojančiais vaikinais – dirbti su daliniais.“

Į pensiją išėjęs JAV karinio jūrų laivyno kapitonas Garis Jurijus Tabachas pasakoja panašią istoriją. Jis yra pirmasis sovietų kilmės įgaliotinis JAV ginkluotųjų pajėgų karininkas ir buvęs NATO specialiosios karinės misijos štabo viršininkas bei jos atstovas Rusijos Federacijoje.

Nuo tada, kai vasario 24 d. prasidėjo visapusiška Rusijos invazija į Ukrainą, G. J. Tabachas keletą kartų vyko į fronto linijas, siekdamas pristatyti bet kokių naudingų atsargų, kurias savanoriai gali gabenti per sieną.

„Labai dažnai vaikinai, dalyvaujantys mūšyje Rytuose, yra apsirengę prastesnėmis aprangomis, nei vaikšto kariai iš šalies Vakarų“, – „Newsweek“ sakė jis.

Tačiau problemą G. J. Tabachas sieja ne su korupcija, o su paprastu netinkamu tiekimo grandinės valdymu.

„Kai įranga kerta Lenkijos sieną, pirmieji vienetai, kurie turi galimybę pereiti siuntą, yra tie, kurie yra vietoje. Kaip ir bet kurioje kariuomenėje, vadai daro viską, ką gali, kad gautų geriausius daiktus savo vaikinams, o Vakarų Ukrainos vadai niekuo nesiskiria“, – tvirtino jis.

Jo nuomone, tai yra organizacinė Ukrainos kariuomenės problema, kurią reikia spręsti.

„Palankumas ir biurokratinis neefektyvumas leidžia daug dalykų, kurių reikia fronto linijose, nukreipti į padalinius, kurie tikrai gali panaudoti viską, ką gauna, bet kuriems galbūt nelabai reikia to, ką jie gauna“, – sakė G. J. Tabachas.

Be to, jis atmetė kai kurių politikų teiginius, kad siunčiama pagalba Ukrainai gali būti pavogta ir parduota juodojoje rinkoje. „Neįmanoma pavogti sistemos HIMARS ir parduoti jos juodojoje rinkoje. Žinau, kaip JAV kariuomenė seka šiuos dalykus, ir tai tiesiog neįmanoma“, – pabrėžė jis.

G. J. Tabachas pasiūlė paprastą problemos sprendimą: „Niekada nesukursi tobulos biurokratijos, todėl geriausias būdas užtikrinti, kad vaikinai, esantys fronto linijose, gautų jiems reikalingus daiktus, yra padidinti pasiūlą tiek, kad jos liktų pakankamai iki to laiko, kai siunta atvyks į Rytus.“

Kario vertinimui pritarė buvęs Ukrainos parlamentaras ir dabartinis Vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Geraščenka.

Šis karas, kaip ir bet kuris didelis karas, yra toks, kuriam niekas negalėjo būti visiškai pasiruošęs.

„Pirmiausia reikia konstatuoti, kad bet kokie gandai apie Ukrainos ginklų pardavimą Europos juodojoje rinkoje yra Rusijos propagandos produktai, – paaiškino A. Geraščenka. – Jei toks incidentas įvyktų, kaltininkas net nespėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kol jo kolegos kariai jam nenuplėštų galūnių.“

Jis teigė, kad daugelis problemų kilo dėl staiga prasidėjusios Rusijos invazijos.

„Šis karas, kaip ir bet kuris didelis karas, yra toks, kuriam niekas negalėjo būti visiškai pasiruošęs. Kai tai prasidėjo, Ukraina neturėjo pakankamai tam tikrų reikalingų daiktų. Tais atvejais, kai padalinio vadas yra, sakykime, veržlesnis, jo padalinys geriau aprūpintas nei kiti“, – konstatavo A. Geraščenka.

Jis sakė, kad nors Ukrainos kariuomenė didžiąją savo dėmesio dalį skyrė didesnėms problemoms spręsti, Ukrainos pilietinė visuomenė pradėjo užpildyti pasiūlos spragą.

„Daugeliu atvejų pilietinės visuomenės savanoriai aprūpina karius tokiomis smulkmenomis, kurių pati kariuomenė negali. Pavyzdžiui, aš ir mano bendražygiai padėjome įsigyti 2000 kastuvų, kuriuos išdalijome daliniams aplink Kramatorską ir Lisičanską“, – pasakojo jis.

Neturint išsamesnės apskaitos, kiek Vakarų valstybės tiekia ginklų ir kitų priemonių, neįmanoma nustatyti, ar Ukrainos fronto karių skundai kilo dėl paskirstymo Kyjive problemos, ar dėl Ukrainos Vakarų partnerių tiekimo trūkumo, ar dėl karių daiktų nepasidalijimo atvejų.

Nors tiesa, kad buvo patikimų pranešimų apie nedidelių karinių prekių patekimą į juodąją rinką, neatrodo, kad didžiuliai Vakarų pagalbos kiekiai buvo perparduoti siekiant pelno.

Užsienio kovotojai Michaelas ir Danilas kalbėjo apie atvejus, kai Ukrainos civiliai bandė jiems parduoti šaulių ginklus – nuo ​​rankinių granatų iki pistoletų „Glock“. Nors tokie atvejai kelia nerimą, poveikis Ukrainos bendroms karo pastangoms atrodo nereikšmingas.

Esame čia, nes norime, kad Ukraina laimėtų.

Tačiau akivaizdu, kad tai sukelia susierzinimą ir pasipiktinimą kovojančioms pajėgoms.

„Šie vaikinai turėtų duoti mums tuos daiktus, kad galėtume juos panaudoti ginti jų šalį. Vietoj to yra vietinių žmonių, kurie bando užsidirbti pinigų iš savanorių, atvykstančių čia kovoti už Ukrainos laisvę“, – piktinosi Danilas.

Nepaisydami nusivylimų, tiek Michaelas, tiek Danilas lieka įsipareigoję padėti Ukrainai kariauti.

„Esame čia, nes norime, kad Ukraina laimėtų, – pabrėžė Danilas. – Man patinka ukrainiečių karių dvasia. Net kai jie negali gauti reikalingų išteklių, net nepaisydami aukščiau esančios korupcijos, jie vis tiek kovoja. Jie tiesiog nepalūš. Dėl to man patinka kovoti su jais.“

2022 07 31 18:28
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt