pirmadienis, rugpjūčio 15 d.
„Azovo“ karys: mus daužė taip, kad galvų pakelti negalėjome
Aidanas Praleika
Asmeninis archyvas
Jaromiras Bukreevas

Jaromiras Bukreevas – rusas savanoris, kariaujantis už Ukrainos laisvę. Alfa.lt su juo susitiko Vilniuje, kur karys atvyko gydytis traumos ir rinkti pagalbos ginklo broliams.

Jis pasakojo apie savo patirtį kare ir ateities lūkesčius, kurie lietuvio ausiai gali nuskambėti net šiurpiai – vyras sakė, kad Rusijos agresija prieš Baltijos šalis galbūt būtų netgi geras dalykas, nes tada NATO smogtų Rusijai taip, kad ši jau nebepasikeltų.

Jaromiras kilęs iš Kubanės, o Ukrainos kare dalyvauja beveik nuo pat pradžių, atvyko ten 2015 m. Karui pasiekus pasyvią fazę, Jaromiras iškeliavo į Lietuvą, kur gavo prieglobstį, nes į tėvynę sugrįžti negali. Vos prasidėjus dabartinei karo fazei, jis nedelsdamas susisiekė su senais tarnybos draugais iš „Azovo“ pulko ir patraukė į frontą.

Kovos Irpinyje

„Kai prasidėjo karas, buvau Belgijoje. Nuvykau ten mokytis vairuoti sunkvežimio. Vos išgirdau naujienas, surinkau dar kelis bendražygius ir mano automobiliu išvykome į Ukrainą. Kitaip ir negalėjo būti, kitaip negalėjau pasielgti“, – pasakojo jis.

Vasario 27 d. jie jau atvyko į Ukrainą. Jaromiras pasakojo stebėjęsis daugybę kilometrų besitęsiančia eile pasienyje – žmonės bėgo iš Ukrainos. Prisimindamas tai, dabar jis svarstė, kad kitaip ir negalėjo būti – žmonės skirtingi, ir kai vieni bėga, kiti vyksta kautis.

Alfa.lt pašnekovas sakė, kad jis ir dar 2 „azovcai“ norėjo vykti į Mariupolį, tačiau juos nukreipė į Kyjivą. „Kai atvykome į sostinę, patys supratome, kad buvome ten reikalingi. „Azovas“ rinko Teritorinės gynybos savanorių būrį, prie kurio prisijungėme ir mes. Gavome šiokius tokius senus ginklus – kalašnikovus, porą kulkosvaidžių ir granatsvaidžių. Tada mus išsiuntė į Irpinį“, – pasakojo karys.

Pasak jo, vos atvykę į pozicijas Irpinyje, jie suprato, kad padėtis itin sudėtinga. Dvidešimties prastai ginkluotų savanorių būrys stojo prieš galingą rusų karo mašiną, besiveržiančią link Ukrainos sostinės.

„Su mumis buvo profesionalai karininkai – labai šaunūs vyrai. Jie puikiai sutarė su savanoriais ir jiems visiškai netrukdė tai, kad aš iš Rusijos“, – teigė Alfa.lt pašnekovas.

Mus nuolat lupo rusų artilerija ir turėjome slapstytis rūsiuose.

„Pozicijose išbuvome 2 savaites, ir galiu pasakyti tik tiek, kad nieko didvyriško nenuveikėme. Net neturėjome kontakto su priešu, nes mus nuolat lupo rusų artilerija ir turėjome slapstytis rūsiuose. Rusai gi nuolat žvalgė mūsų pozicijas dronais ir stengėsi aptikti, kur slėpėmės. Mūsų artileristai taip pat dirbo, bet jie buvo kitame ruože ir mūsų būriui padėti negalėjo“, – prisiminė Jaromiras.

Jis pasakojo, kad per tą laiką rusų artilerija praktiškai nušlavė nuo žemės paviršiaus Romanovkos rajoną, kuriame ir buvo Jaromiro būrio pozicijos. Sulaikius rusų puolimą, atsirado darbo ir ukrainiečių pėstininkams – jie ėmėsi naikinti Irpinį užgrobusią rusų techniką. Savanorių buvo daug, o ginklų trūko. Šią problemą Jaromiras ir jo ginklo broliai sprendė labai „ukrainietiškai“ – mainais į aprūpinimą ginklais jie ėmėsi saugoti vieną iš Petro Porošenkai priklausančių objektų Kyjive.

„Gavome britiškų prieštankinių kompleksų NLAW – puikus ginklas, labai tiko deginti rusų tankams gatvių mūšiuose, kur atstumai nedideli. Turėjome ir mūsiškų granatsvaidžių, bet jie prieš šarvuotą techniką nelabai efektyvūs – reikia labai tiksliai pataikyti į negausias pažeidžiamas vietas. Na, bet kuriuo atveju mes su užduotimi susitvarkėme“, – sakė Jaromiras.

Mes ne prie ko

Okupantams atsitraukus nuo Kyjivo, Jaromiras susisiekė su pažįstamais Specialiųjų operacijų kariais ir pasiprašė priimamas į jų gretas. Penkiasdešimtmetis vyras nepabūgo sunkių fizinių krūvių ir sėkmingai baigė intensyvų parengimo kursą.

„Dieną ir naktį mus ruošė labai rimtiems dalykams, apie kuriuos aišku negaliu papasakoti, visgi kalbame apie karinę žvalgybą“, – perspėjo jis.

Paklaustas, ar teko kartu su „specukais“ dalyvauti smogiamosiose operacijose, Jaromiras atsakė teigiamai ir gudriai šypsodamasis pridūrė, kad jei Rusijos teritorijoje sprogsta koks nors objektas, tai įvyksta „savaime“, o ukrainiečių specialiosios paskirties pajėgos čia „visiškai ne prie ko“.

Jaromiras galėjo atskleisti tik tiek, kad dalyvavo karo veiksmuose Pietų fronte. Ten ir patyrė traumą – desantuodamasis iš sraigtasparnio susižalojo koją. Savo darbą jis apibūdino lakoniškai: „Mūsų grupės paskirtis – greitai atsirasti ten, kur reikia, greitai sunaikinti taikinį ir greitai iš ten dingti.“

Mūsų grupės paskirtis – greitai atsirasti ten, kur reikia, greitai sunaikinti taikinį ir greitai iš ten dingti.

NATO viską užbaigtų

Kaip ir daugelis kitų rusų savanorių Ukrainoje, Jaromiras kaunasi su jį tėvynėje persekiojusiu Kremliaus režimu, kurio karys nevadina niekaip kitaip, tik nusikaltėlių gauja. „Ukrainos rusai, ypač jaunimas, nebenori kalbėti rusiškai, nebenori turėti nieko bendro su šalimi, sugriovusia jų gyvenimus. Tai visiškai suprantama“, – svarstė Alfa.lt pašnekovas.

Su tautiečiais iš legiono „Rusijos laisvė“ Jaromirui susitikti neteko, bet apskritai karys teigė, kad nejaučia didesnio pasitikėjimo į ukrainiečių pusę perėjusiais rusų belaisviais. „Kaip galima pasitikėti žmogumi, kuris čia atėjo pirmiausia kariauti už Kremlių, atėjo su ginklu rankose žudyti žmonių“, – sakė jis.

Gana skeptiškai jis atsiliepė ir apie kitų savanorių iš Rusijos viltis po pergalės Ukrainoje toliau kovoti už Rusijos išvadavimą. Anot Jaromiro, šiuo metu nėra net prielaidų sukurti nacionalinius padalinius iš rusų savanorių, ir jei net tokių atsirastų – vykti kariauti į Rusiją būtų bergždžias reikalas. Tokio dydžio šalyje keli šimtai ar net tūkstančiai savanorių nieko nenuveiktų. „Kai kurie tikisi, kad, atėjus į Rusiją, prie jų jungtųsi gyventojai, bet aš tuo netikiu. Dauguma žmonių Rusijoje yra „užzombinti“ taip, kad jiems tokie dalykai net į galvą nešautų. Gal 5 proc. gyventojų yra sveikai mąstantys, bet jie pernelyg įbauginti. Anksčiau aš taip pat svajojau, kad Rusija neatlaikys šio karo, žmonės sukils ir imperija subyrės. Bet nieko panašaus neįvyko. Svajojau, kad iš Ukrainos eitume vaduoti mano gimtosios Kubanės krašto, bet taip pat suvokiau, kad beveik niekas ten mūsų nepalaikytų. Norint pakelti žmones net ir viename regione, reikia milžiniškų materialiųjų, informacinių ir žmogiškųjų išteklių, reikia didžiulio masto darbo su gyventojais. Tai – neįkandama užduotis“, – apgailestavo rusų savanoris. Jo nuomone, revoliucija Rusijoje įvyks nebent tada, kai žmonės sukils iš bado.

Aš esu rusas ir sakau japonams: pasiimkite Kurilus. Kam reikalingas tas mėšlas, kurį ten padarė Rusija. Viskas, prie ko ji prisiliečia, virsta mėšlu.

Jaromiras seka Lietuvos aktualijas ir puikiai žino apie Rusijos grasinimus Lietuvai ir ragina į juos žiūrėti rimtai – išprotėjęs diktatorius gali ryžtis bet kokioms karinėms avantiūroms. „Neduok Dieve, kad į Lietuvos miestus ir kaimus lėktų rusiškos raketos. Tačiau čia yra ir teigiama pusė. Tikiuosi, kad lietuviai neįsižeis ir supras mane teisingai, bet jei Rusija užpultų Baltijos šalis, tai būtų galimybė NATO įsikišti tiesiogiai ir viską užbaigti – smogti Rusijai taip, kad ši subyrėtų“, – teigė Alfa.lt pašnekovas ir pabrėžė, kad tikisi, jog dabartine padėtimi pasinaudos ir kitos valstybės, kurių teritorijas yra užgrobusi Rusija – Azerbaidžanas, Japonija ir kitos.

„Aš esu rusas ir sakau japonams: pasiimkite Kurilus. Kam reikalingas tas mėšlas, kurį ten padarė Rusija. Viskas, prie ko ji prisiliečia, virsta mėšlu. Japonai sukurtų ten žydintį kraštą“, – tvirtino karys.

Pokalbio pabaigoje Jaromiras sakė besitikintis, kad Lietuvoje jam kuo greičiau atliks operaciją ir jis galės grįžti į frontą, o kol bus čia, stengsis surinkti kuo daugiau paramos savo ginklo broliams specialiosiose pajėgose. „Mums reikia kokybiškų šalmų ir šarvinių liemenių. Trūksta automobilių. Kol gydysiuosi Lietuvoje, gavau užduotį surasti žmones arba organizacijas, kurie padėtų tai įsigyti. Taip pat bandome sukurti mechanizmą, kaip sužeistus ukrainiečių „specukus“ būtų galima gabenti gydyti į Europos valstybes“, – sakė Jaromiras.

2022 07 05 16:54
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt