antradienis, liepos 5 d.
„Azovstal“ gynėjų antrosios pusės: mes draskome savo sielas, kad juos išgelbėtume
Alfa.lt
Scanpix
Katerina Prokopenko ir Julija Fedosiuk

Mariupolio gynėjų, įstrijusių gamykloje „Azovstal“, gyvenimo draugės pasakojo kitokią savo vyrų istoriją. Ją aprašo „The New York Times“.

Irstantys žuvusių kovotojų kūnai supa kareivius, išsidėsčiusius bunkeriuose po besidriekiančia plieno gamykla Mariupolyje pietų Ukrainoje, nuolat primenant, kad jų laikas baigiasi. Duona, kurią jie paliko valgyti, yra padengta pelėsiu, o likęs vanduo nėra tinkamas gerti. Vaistų nėra, miego taip pat trūksta, nes bombos sprogsta dieną ir naktį.

Štai keletas vaizdų, persekiojančių Kateriną Prokopenko, kurios vyras vadovauja paskutiniams Ukrainos kariams „Azovstal“ plieno gamykloje. Nors kariai beveik kasdien teikdavo naujienas apie savo padėtį, jos ir kitų žmonų pasakojimai pastarųjų interviu metu ir vieši komentarai suteikia intymesnį vaizdą apie vieną žiauriausių karo skyrių.

„Esu tikra, kad po karo Stivenas Spielbergas sukurs didžiausią filmą apie „Azovstal“, o visi režisieriai kovos, kad jų filmas būtų kuo tikroviškesnis, – sakė 27 metų K. Prokopenko. – Jums net nereikės pridėti fantastinių detalių, nes visi siaubai, kurie nutinka mokslinės fantastikos filmuose, dabar vyksta „Azovstal“.

29 metų Julijos Fedosiuk tokio pat amžiaus vyras Arsenijus Fedosiukas apibūdino beviltiškas jų aplinkybes, tačiau ji suprato, kad gynėjai nenori pasiduoti: „Visas pasaulis pataria jiems pasiduoti, nesuvokiant, kad tai jiems reiškia mirtį.“

J. Fedosiuk ir kitos žmonos stengiasi spausti tarptautinius lyderius padėti kariams palikti Ukrainą, sutinkant padėti ginklus ir negrįžti iki karo pabaigos mainais į saugų išvykimą iš šalies. Tačiau laikas rasti sprendimą baigiasi.

„Jie tikrai jaučia paskutinius atodūsius“, – pabrėžė K. Prokopenko.

Jos vyras pulkininkas leitenantas Denysas Prokopenko dabar yra vadas bunkeriuose. Ji stengiasi išlikti tvirta, tačiau, bėgant dienoms, ji girdi, kaip keičiasi jo balsas.

Kai pora susipažino prieš aštuonerius metus, jis jau buvo karys ir ji žinojo, kad gyvenimas kartu dažnai reiškia būti atskirai. Jie susituokė 2019 m., o prieš karą patirtos atostogos dabar yra brangios akimirkos: „Abu esame įsimylėję kalnus. Negalime praleisti atostogų be kalnų.“

Dabar, anot jos, D. Prokopenko yra šaltas ir santūrus, niekada nenori parodyti savo išsekimo ir bando apsaugoti žmoną nuo šiurpių smulkmenų. Kai per vieną dieną žuvo daug žmonių, kai netoliese esanti ligoninė buvo subombarduota ir mirė daug jo draugų, ji sakė: „Net tada jis nerodė ašarų.“

K. Prokopenko teigė, kad, kai kalbėjosi su savo vyru, kai jis apibūdino karių kasdienybę, tapo niūru.

Dabar jiems pasisekė, nes vieną kartą per dieną valgo „nešvariose patalpose, rūsiuose arba sėdi ant griuvėsių ar bunkeriuose. Išeidami į lauką, jie rizikuotų būti nušauti snaiperio arba susprogdinti bombos.

Kartais, pasak jos, jis bando pabėgti nuo jį supančių baisybių kalbėdamas apie jos gyvenimą. „Jis man sako šiltus žodžius ir klausia apie įprastus dalykus, kuriuos daugelis pamiršo: kaip yra gyventi bute, valgyti ledus, bulves, karštus patiekalus, valgyti šviežią duoną, – pasakojo ji. – Visi kariai svajoja apie šiltą šviežią duoną, nes valgo supelijusią duoną. Jie svajoja apie švarų geriamąjį vandenį.“

Tačiau po tokių pokalbių jos liūdesys gilėja.

„Man gėda, kad gyvenu įprastą gyvenimą: turiu lovą, pagalvę, geriu vandenį, tabletes, – tikino K. Prokopenko. – Jis ir jo bendražygiai to neturi, ir man dėl to gėda ir liūdna.“

Ji sakė galvojusi apie prisijungimą prie daugelio ukrainiečių moterų, kurios paėmė ginklus ir stojo į kovą. Tačiau kol kas jos misija yra papasakoti savo vyro ir kitų karių istoriją, tikintis, kad juos pavyks išgelbėti.

„Jiems neturi būti leista mirti, – tvirtino ji. – Mes šaukiame apie tai. Mes verkiame dėl to. Mes draskome savo sielas, kad juos išgelbėtume.“

Kyjivas antradienį pranešė, kad metalurgijos gamykloje „Azovstal“ liko daugiau kaip 1 000 Ukrainos karių, daugelis jų sužeisti. Vicepremjerė Iryna Vereščuk savaitgalį pareiškė, kad visi vaikai, moterys ir pagyvenę žmonės buvo evakuoti iš „Azovstal“ per humanitarinę misiją, koordinuotą su Jungtinėmis Tautomis ir Raudonuoju Kryžiumi.

Pasak I. Vereščuk, Ukraina ragina visas tarptautines organizacijas spausti Rusiją, kad ši leistų evakuoti sunkiai sužeistus žmones, karo medicinos personalą ir kitus „kariniuose veiksmuose nedalyvaujančius asmenis pagal Ženevos konvenciją“.

Vicepremjerė taip pat pareiškė sulaukusi patikinimų, kad „Turkija yra pasirengusi“ padėti surengti evakuaciją jūra iš „Azovstal“. I. Vereščuk vertinimu, tokios pastangos galėtų užtrukti apie savaitę, atsižvelgiant į gamykloje likusių žmonių skaičių.

„Turi būti susitarimai ir garantijos, kad Rusija nepradės šaudyti“, – nurodė pareigūnė.

„Mums reikia geležinių raštiškų garantijų. To dabar ir siekiame“, – pridūrė ji.

Tuo metu Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas sekmadienį socialiniuose tinkluose parašė, kad Kyjivas „nenuleis rankų, kol iš „Azovstal“ neevakuosime visų savo žmonių“.

2022 05 10 16:57
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt