pirmadienis, rugpjūčio 10 d.
Balkanai į ES – kartu ar paskirai?
tiesa.com

ES rengiasi žengti dar vieną žingsnį plėsdamasi. Šį kartą – į Balkanus. Ar pavyks Briuseliui neiškelti iš podirvio senų minų?

Spalio 10-ąją Europos Komisija (EK) pristatė metinę plėtros ataskaitą, kurios pagrindiniu akcentu tapo siūlymas suteikti Albanijai Europos Sąjungos (ES) kandidatės statusą. EK sprendimas tęsia tai, už ką ES gavo Nobelio taikos premiją – jei ES idėja daugiau nei prieš šešis dešimtmečius sutaikė amžinas priešes Vokietiją ir Prancūziją, kodėl nepakartojus sėkmės istorijos kruvinų konfliktų nualintuose Vakarų Balkanuose? ES politika Balkanuose jau davė vaisių – kitais metais prie bloko prisijungia Kroatija. Visgi, konfliktai Vakarų Balkanuose paliko nenukenksmintų minų ne tik tiesiogine prasme – naujos skiriamosios linijos regione gali susiformuoti akimirksniu.

Gera žinia Albanijai

EK pasiuntė gerą žinią Tiranai. Albanijai, vienai neturtingiausių Europos valstybių, veriasi narystės ES kelias. Kaip greitai tai įvyks, priklauso nuo pačios šalies noro ir pastangų. Komisija suformulavo dvylika reikalavimų, tarp kurių – sklandūs parlamento rinkimai kitąmet, teisės viršenybės įtvirtinimas, pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimas. Pažanga juos įgyvendinant ir lems, ar ES Taryba paskelbs Albaniją šalimi – kandidate.

Pasak už plėtrą atsakingo eurokomisaro Stefano Fuele, Albanija jau žengė didelį žingsnį narystės ES link tuomet, kai praėjusį lapkritį sugebėjo išspręsti šalį dvejus metus kausčiusią institucinę krizę. Šioji kilo, kai 2009 m. opozicija, nepripažindama parlamento rinkimų rezultatų, boikotavo jo darbą.

Albanijos ministras pirmininkas Salis Beriša ES metinę plėtros ataskaitą pavadino istoriniu dokumentu, skelbiančiu kiekvieną Albanijos pilietį nugalėtoju. Be to, jis padėkojo opozicijai už pagalbą vykdant reformas bei užtikrino, kad kitas metais vyksiantys parlamento rinkimai bus skaidrūs ir sąžiningi. 

Albanija sėkme gali vadinti ir tai, kad Kosovas taip pat pasistūmėjo kelyje į ES. EK pristatė galimybių studiją dėl Stabilizavimo ir asociacijos susitarimo su Priština sudarymo, kuria uždegama žalia šviesa derybų pradžiai. Pasak S.Fuele, Stabilizavimo ir asociacijos susitarimas padėtų Kosovui pasirengti galimai narystei ES. Jis gali būti sudarytas per artimiausią pusmetį, jei Priština atliks „namų darbus“ – įtvirtins teisės viršenybę ir glaudžiai bendradarbiaus su ES teisės misija EULEX.

Kelias per minų lauką

Tačiau ES veiksmai Balkanuose primena kelią per minų lauką – žengus sėkmingą žingsnį nuolat kyla naujo sprogimo pavojus. Būtent Kosovas ir yra didžiausias pavojus Vakarų Balkanų taikai. Pirma, nors praėjusį mėnesį tarptautinė globa Kosovui ir buvo panaikinta, net penkios ES narės nepripažįsta šalies nepriklausomybės. Taigi ES politika Kosovo atžvilgiu stokoja legitimumo. Galima prisiminti Makedonijos atvejį: Graikija, kuri prieštarauja dėl šios šalies vardo, jau tris kartus užkirto kelią jos narystės ES deryboms. Beje, EK, nepaisydama Graikijos veto, minėtoje plėtros ataskaitoje ketvirtą kartą iš eilės rekomendavo su Skopjė pradėti narystės derybas.

Antra, kandidatė į ES Serbija toli gražu nesusitaikė su Kosovo praradimu. Komentuodamas galimybių studiją, oficialus Belgradas pareiškė prieštaraujantis Kosovo įvardijimui nepriklausoma valstybe ir reikalaujantis jį vadinti „Kosovo teritorija“. Siekdamas savo tikslų Briuselyje, Belgradas bando žaisti ir Maskvos korta. Rusijos įtaka Serbijoje yra stipresnė nei kur kitur Balkanuose. Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius, kuris, prieš užimdamas šį postą, neslėpė simpatijų Maskvai, vis dažniau kalba apie Serbijos kaip tilto tarp ES ir Rusijos idėją. Jau dabar skelbiama, kad Maskva gali suteikti paskolą Belgradui biudžeto deficito skylei lopyti.

Briuselis, ir toliau nesiūlydamas jokių kompromisų dėl Kosovo, gali pastūmėti Belgradą į Maskvos glėbį. O tai suskaldytų Vakarų Balkanus į „Vakarų“ ir „Rusijos“ stovyklas, stabdytų regiono europeizaciją.

Trečia, jei Albanija link ES judėtų greičiau nei Serbija, taptų neišvengiama etninė įtampa pačiame Kosove. Jau šiandien Belgradas siūlo padalinti Kosovą į albanų ir serbų dalis (serbai sudaro apie 6 proc. visų Kosovo gyventojų, bet yra kompaktiškai susitelkę prie sienos su Serbija), tačiau tam griežtai nepritaria nei Kosovas, nei ES. Vienintelis būdas apsisaugoti nuo dar vieno skilimo Balkanuose – bendras Serbijos, Kosovo ir Albanijos kelias į ES.

Dėmesio, durys  užsidaro?

Šiandien ES plėtra turi regioninį pobūdį. Visgi, ES Rytų partnerėms gali kilti pagrįstas apmaudas, kad panašiais tempais europietiškus standartus diegiančios šalys neribotam laikui neįleidžiamos į ES traukinį.

Albanija sulaukė geros žinios dėl statuso iš dalies kaip prizo už sėkmingai išspręstą politinę krizę. Analogiška situacija susiklostė ir Moldovoje – trejus metus šalis negalėjo išsirinkti prezidento, nors, nepaisydama institucinės krizės, valdančioji koalicija uoliai vykdė eurointegracines reformas. Visgi, Kišiniovo pasiekimai tokio Briuselio geranoriškumo neišprovokavo – Moldovos eurointegracijos data nėra įvardijama. Atsargus ES požiūris į plėtrą Rytų kryptimi aiškinamas aštria Maskvos reakcija, esą Kremlius posovietinę erdvę traktuoja kaip savo išimtinių interesų zoną, į kurią Briuseliui kėsintis nevalia. Šioje situacijoje ES galėtų pasinaudoti gerąja NATO patirtimi, kuri nepabūgo Gruzijos kartu su trimis Vakarų Balkanų valstybėmis – Makedonija, Juodkalnija bei Bosnija ir Hercegovina – įvardyti kaip narystės Aljanse siekiančios. NATO, be to, suvokė, kad pavojinga grupuoti Tbilisį su Kijevu, nes tada Ukrainos blaškymasis gali silpninti ir Gruzijos narystės NATO siekį.

 

Šiaurės Kosovo problema

Šiaurės Kosove Serbija iki šiol finansuoja ir išlaiko ligonines, mokyklas, miestelių administracijas, saugumo užtikrinimo pajėgas ir teismus. Serbija Šiaurės Kosovo gyventojams teikia elektros energiją nelicencijuotos linijos pagalba, jiems iš Serbijos teikiamos Kosove nelicencijuotos mobiliojo ryšio paslaugos, o sieną su Serbija vietos gyventojai kerta per Prištinos nepripažintus kirtimo punktus. Dėl ypač sudėtingos socialinės ir ekonominės situacijos Šiaurės Kosove, vietos gyventojai yra priklausomi nuo Belgrado. 2011 m. vykdytame surašyme Kosovo šiaurinė dalis nedalyvavo. Šią gegužę minėtame regione buvo surengti savivaldos rinkimai kartu su savivaldos rinkimais Serbijoje, kurių nepripažino nei Priština, nei Belgradas, nei tarptautinė bendruomenė. 2011 m. vasarą Prištinai pasienyje su Serbija dislokavus muitinę ir policijos pajėgas, vietos gyventojai sumontavo barjerus, vis dar pasitaiko smurto proveržių.

2012 10 23 09:00
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt