antradienis, balandžio 13 d.
Briuselį pažadino rusų tankų griausmas prie Ukrainos
Alfa.lt

Rusijos karinių pajėgų kaupimas Ukrainos pasienyje ir Kryme bei dažnėjantys susišaudymai ir propagandos atakos prieš Kijevą sulaukė NATO ir ES dėmesio: pavojaus varpais kol kas niekas neskambina, bet situacija išlieka įtempta.

Neplanuotas NATO posėdis

Prieš Velykas, ketvirtadienį NATO net surengė neplanuotą Šiaurės Atlanto Tarybos (NAC) posėdį. Pasak diplomatų, konkrečių sprendimų nebuvo priimta, tik apsikeista turima informaciją dėl Rusijos veiksmų.

„NAC’as buvo skirtas situacijai įvertinti, informacijai pasidalinti. Situacija vertinama pakankamai rimtai, tačiau kol kas NATO dar nėra reagavęs ir neketina to daryti. Galbūt, kad neprovokuoti nereikalingai. – Alfa.lt teigė Lietuvos atstovybės prie NATO vadovas ambasadorius Deividas Matulionis ir pridūrė, kad „situacija netradicinė, bet neatrodo, kad reikėtų skambinti varpais.“

Kaip žinia, nuo kovo pabaigos nuolat pranešama, kad Rusija permeta papildomas pajėgas į Ukrainos pasienį ir Krymą. Išnagrinėjus viešus šaltinius teigiama, kad į Krymą buvo pasiųstos elitinės Pskovo desantininkų pajėgos, į pasienį – daliniai iš kitų Rusijos regionų.

„Vyksta tiesioginiai pokalbiai su Rusija – tiek atskirų šalių, tiek NATO lygmeny. Svarbu pabrėžti, kad nuo ketvirtadienio iki dabar kažko labai dramatiško neįvyko. Situacija yra panaši“, – antradienį kalbėjo ambasadorius.

Citata:Iš Rusijos gali susilaukti bet kokių teiginių. Gal reikia per daug jų rimtai nevertinti. Propagandos ruporai gali bet ką pasakyti. Pasirengimas „Zapad 2021“... – jos įvyks tik rugsėjo mėnesį.

Vėl propaganda, pasitelkiant „berniuką“

Tiesa, Ukraina antradienį pranešė, kad per pastarąją parą per apšaudymus žuvo du Ukrainos pajėgų kariai. Tuo tarpu Rusijos propaganda trimituoja apie esą per ukrainiečių dronų ataką žuvusį penkerių ar ketverių metų berniuką. Tai labai primena Kremliaus propagandos sukurtą melagieną apie „ukrainiečių karių nukryžiuotą mažametį“ 2014 m., kai vyko pirmoji Rusijos agresijos banga Ukrainoje.

Rusija žiniasklaida taip pat kaltina Ukrainą pajėgų pritraukimu į konflikto zoną šalies rytuose, o savo šalies kariuomenės veiksmus vadina niekuo neypatingu pasirengimu pratymoms „Zapad 2021“.

„Iš Rusijos gali susilaukti bet kokių teiginių. Gal reikia per daug jų rimtai nevertinti. Propagandos ruporai gali bet ką pasakyti. Pasirengimas „Zapad 2021“... – jos įvyks tik rugsėjo mėnesį“, – teigė D. Matulionis.

Pasak jo, situacija rimtai stebima, tačiau dramatizuoti kol kas niekas neketina ir patys „ukrainiečiai stengiasi per daug neužaštrinti savo retorikos.“ Kita vertus, JAV karinių pajėgų Europoje vadovybė kilstelėjo pavojaus lygį.

Kijevui – parama 

ES irgi atkreipė dėmesį į įvykius Ukrainoje.

„Su nerimu sekame Rusijos kariuomenės aktyvumą prie Ukrainos. ES nesvyruodama remia Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį integralumą“, – sekmadienį, po pokalbio su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba „Twitter“ pranešė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ir pridūrė, kad tęs konsultacijas bei su ES atstovais aptars situaciją per būsimą Užsienio reikalų tarybą, kuri įvyks balandžio 19 d.

Antradienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir išreiškė paramą.

Briuselyje ši savaitė – sąlyginai, Velykinės atostogos ir jokių rimtų susitikimų nenumatyta. Neplanuojami ir NAC posėdžiai.

„Jeigu situacija eskaluotųsi, NATO visada tokiu atveju gali labai greitai susirinkti ir aptarti klausimą. Kol kas artimiausiomis dienomis nėra numatyta. Galbūt, tai eilinis Rusijos bandymas pademonstruoti savo raumenis“, – svarstė ambasadorius.

Citata: Rusijai sunkiai sekasi spręsti Krymo vandens klausimą. Ukrainai „užsukus“ gėlo vandens kranelius, rezervų praktiškai neliko ir su šia problema susiduria tiek civiliai, tiek ten didinamos karinės pajėgos.

Ko siekia Kremlius?

Neoficialiai kalbama, kad Rusijos bandymai didinti įtampą gali būti susiję su Ukrainos sankcijomis prokremliniam ir artimam Vladimirui Putinui oligarchui Viktorui Medvečiukui (uždaryti jo netiesiogiai valdomi televizijos kanalai, atliktos kratos, pritaikytos sankcijos jam ir jo žmonai asmeniškai).

Taip pat Rusijai sunkiai sekasi spręsti Krymo vandens klausimą. Ukrainai „užsukus“ gėlo vandens kranelius, rezervų praktiškai neliko ir su šia problema susiduria tiek civiliai, tiek ten didinamos karinės pajėgos.

Ekspertai neatmeta ir versijos, kad V. Putinas, kurio pačio ir jo šalininkų populiarumas ženkliai nukritęs, gali ruoštis rudenį įvyksiantiems Rusijos Dūmos rinkimams ir tam nori panaudoti nedidelį pergalingą karą (tarkim, perimti į Krymą tiekiamo vandens kontrolę ar sujungti Krymą su separatistiniais Ukrainos regionais, o gal net okupuoti ir visą Ukrainos Juodosios jūros pakrantę).

Kita versija – Kremlius žiūri, kaip reaguos kojų dar ne visai apšilęs JAV prezidentas Joe Bidenas. Tiesa, pastarasis jau susisiekė su Ukrainos vadovu V. Zelenskiu ir pažadėjo tvirtai remti Kijevą. JAV administracijos nariai palaiko nuolatinius ryšius su Ukrainos atstovais.

2021 04 06 16:53
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt