antradienis, rugsėjo 22 d.
Dėl vieno įspūdingiausių gamtos objektų skambina pavojaus varpais: vaizdas graudus
tiesa.com
twitter nuotrauka

Viktorijos krioklys, kur Pietų Afrikos Zambezės upė 100 metrų krinta žemyn į plyšį žemėje, seniai traukia milijonus turistų atvykti į Zimbabvę bei Zambiją ir pasigrožėti kvapą gniaužiančiais vaizdais. Tačiau po didžiausios amžiaus sausros įspūdingasis krioklys stipriai susitraukė, ir pasigirdo nuogąstavimų, kad klimato kaita gali sunaikinti vieną iš labiausiai turistų lankomų vietų šiame regione, informuoja „The Guardian“.

Nors krioklys visada nusenka sausuoju laikotarpiu, vietos pareigūnų teigimu, šiais metais vandens lygis nukrito iki neregėtų žemumų. „Net per sausrą vandens visuomet būdavo daugiau, – sakė į ketvirtąją dešimtį įžengęs Livingstono gyventojas Dominicas Nyambe, pardavinėjantis turistams įvairiausius suvenyrus. – Nieko panašaus nesame matę.

Mums tai tikrai ne į naudą. Turistai internete perskaito, kad krioklys nusekęs, ir nebevažiuoja.“ Neseniai pasaulio lyderiai susirinko į Madride surengtą Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją (COP25) aptarti būdus, kaip sumažinti katastrofišką klimato šiltėjimą dėl žmogaus veiklos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Regis, Pietų Afrika jau susiduria su blogiausiais šios problemos padariniais – senka geriamojo vandens atsargos, o apie 45 mln. žmonių reikalinga humanitarinė pagalba maistu dėl nederliaus. Zimbabvė ir Zambija patiria elektros energijos tiekimo sutrikimų, nes yra labai priklausomos nuo aukščiau Viktorijos krioklio esančios Karibos užtvankos hidroelektrinių gaminamos energijos.

Vienose kilometro ilgio gamtos stebuklo atkarpose pamatysite tik sausus akmenis, kitose – nedaug vandens. Zambezės upės priežiūros tarnybos duomenys rodo, kad vandens lygis yra žemiausias nuo 1995 m. ir gerokai žemesnis už daugiametį vidurkį. Zambijos prezidentas Edgaras Lungu situaciją pavadino „akivaizdžiu įrodymu, ką klimato kaita daro mūsų aplinkai“.

Kita vertus, mokslininkai neskuba kaltinti klimato kaitos, nes reikia atsižvelgti ir į sezoninius vandens lygio svyravimus. Inžinerijos įmonės „Poyry“ hidrologas ir Zambezės upės ekspertas Haraldas Klingas priminė, kad klimato mokslas nagrinėja dešimtmečius, ne pavienius metus, todėl „kartais sunku pasakyti, ar dėl konkrečios situacijos kalta klimato kaita, nes sausrų pasitaiko dažnai“.

„Jeigu sausros padažnėja, tuomet galima daryti išvadą, kad tai yra klimato kaitos poveikis“, – sakė jis. Hidrologas teigė, kad, remiantis ankstyvaisiais klimato modeliais, Zambezės upės baseine turėjo padaugėti sausringų metų, tačiau jį nustebino „sausrų dažnumas“ – paskutinė sausra buvo užfiksuota vos prieš trejus metus. Upei įšilus, kas sekundę išgaruodavo 437 kubiniai metrai vandens.

Šią savaitę į Livingstoną atvykę keturi turistai išvydo beveik išdžiūvusią bedugnę, į kurią paprastai šniokšdamas krinta putojantis vanduo. Studentas iš Vokietijos Benjaminas Konigas buvo nusivylęs. „Panašu, kad vandens visai nedaug. Apsemti tik nedideli rieduliai“, – sakė jis.

Gervių išsaugojimo fondo „International Crane Foundation“ vadovas Richardas Beilfussas, Zambezės upę tyrinėjantis pastaruosius tris dešimtmečius, mano, kad dėl klimato kaitos vėluoja lietingasis sezonas. „Krituliai koncentruojasi ir iškrinta kitur, todėl susidūrėme su ilgesniu ir itin varginančiu sausuoju laikotarpiu“, – kalbėjo jis.

2019 12 11 06:00
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt