šeštadienis, liepos 4 d.
Drakoniškas įstatymas Rusijoje jau pareikalavo aukų: persekiojama už absurdiškas priežastis
tiesa.com
pixabay

Naujasis įstatymas, Rusijoje kriminalizuojantis nepagarbą Rusijos visuomenei ir institucijoms, veikiausiai žymi jau ir taip šalyje likusių vos kelių teisėtų protesto formų pabaigą, savo straipsnyje žurnalui „The Atlantic“ rašo Ana Nemcova.

Netrukus po to, kai praėjusių metų spalį septyniolikmetis Michailas Žlobickis sukritikavo Rusijos saugumo tarnybas ir susisprogdino prie KGB įpėdinės Federalinės saugumo tarnybos skyriaus tolimuosiuose Rusijos šiaurės vakaruose, vietos žurnalistė Svetlana Prokopjeva prabilo per radiją.

M. Žlobickis priklausė kartai, užaugusiai vien tik Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdymo metu, pažymėjo ji. Žurnalistės teigimu, užuot saugojusi žmonių teises, valdžia imasi įvairiausių būdų užgniaužti bet kokią žodžio laisvę. Dėl to teismų sistema šalyje jau tapo represine sistema.

Po kelių mėnesių S. Prokopjeva tapo kriminalinio tyrimo objektu: valdžia ją apkaltino „teisinant terorizmą“ ir tokiu būdu pavertė ją naujausiu represijų prieš žurnalistus, aktyvistus ir žmogaus teisių gynėjus simboliu. Ir žodžio laisvės padėtis šalyje veikiausiai dar pablogės.

Savo komentare S. Prokopjeva susiejo septyniolikmečio pareiškimus su politiniu klimatu V. Putino valdomoje Rusijoje ir pareiškė, kad politinis aktyvizmas šalyje yra smarkiai ribojamas, todėl žmonės imasi desperatiškų priemonių, rašo rferl.org. Kovo mėnesį V. Putinas pasirašė naują įstatymą, kuriuo kriminalizuojama bet kokia „nepagarba“ Rusijos visuomenei, vyriausybei, valstybės simboliams, Konstitucijai ar bet kuriai valstybės institucijai, o tai pat tai, ką valdžia vadina „melagingomis naujienomis“.

Stebėtojai baiminasi, kad naujuoju įstatymu siekiama išnaikinti tuos nedidelius likusius opozicijos likučius ir užgniaužti iki šiol egzistavusias teisėtas protesto formas. S. Prokopjeva pasienyje su Estija esančiame Rusijos Pskovo mieste yra gerai žinoma žurnalistė.

Lapkritį ji per nepriklausomą radiją „Echo Moskvy“ perskaitė vieną iš savo straipsnių. Straipsnio versija taip pat buvo paskelbta internete. Ankstesnį mėnesį M. Žlobickis sužeidė tris FSB pareigūnus, susisprogdinęs prie šios tarnybos vietos skyriaus. Prieš tai „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje pareiškė priklausantis anarchistų judėjimui, ir pridūrė, kad FSB „fabrikuoja bylas ir kankina žmones“.

Savo straipsnyje S. Prokopjeva kritikavo Rusijos vyriausybę ir teigė, kad šalis ima aktyvistus laikyti valstybės priešais. Rusijos federalinė ryšių reguliavimo tarnyba „Roskomnadzor“ dėl jos straipsnio kreipėsi į teismą, ir šis netrukus buvo pašalintas, o radijo stočiai „Echo Moskvy“ buvo skirta 150 tūkst. rublių, arba 2300 JAV dolerių, bauda. Naujienų portalui „Pskov Lenta Novostei“ buvo skirta 200 tūkst. rublių bauda už tai, kad perspausdino jos straipsnį.

Jai metamus kaltinimus neigianti S. Prokopjeva Laisvosios Europos radijo rusiškajai tarnybai sakė, kad ji neišsižada savo pirminio komentaro. „Matyt kažką labai įžeidžiau FSB vadovybėje Maskvoje, – A. Nemcovai sakė S. Prokopjeva. – Nes jie labai ant manęs supyko.“ „Teroro išpuoliai visuomet yra labai blogai. Blogai, kad jauni žmonės to imasi.

Bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmas, kuris galėjo išsivystyti šioje kartoje, gali virsti ne tik teroro aktais. Jis gali virsti pasyvumu bei noru išvykti iš šalies“, – sakė ji. Praėjusį mėnesį saugumo pareigūnų būrys, apsiginklavęs guminėmis lazdomis ir skydais, apieškojo jos mažyti dviejų kambarių butą Pskove, pasakojo žurnalistė. Juos lydėjo Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai iš Centro E – agentūros, kurios oficiali funkcija yra kovoti su ekstremizmu ir terorizmu.

Keli uniformuoti pareigūnai ėmė raustis po jos drabužius, popierius, net apatinius ir išėjo pasiėmęs visą jos techniką – du nešiojamuosius kompiuterius, „iPad“, ir atminties korteles, o taip pat jos kaip laisvai samdomos žurnalistės sutartis. Taip pat ir JAV remiamam Laisvosios Europos radijui dirbanti žurnalistė sakė, kad pareigūnus itin domino jos sutartys su šia organizacija.

Tyrimas dėl S. Prokopjevos darbo vis dar vyksta. Jeigu jai bus pareikšti kaltinimai, jei grės kalėjimas iki septynerių metų. Pati žurnalistė buvo trumpai sulaikyta, tačiau tą pačią dieną paleista. „Mums visiems, profesionaliems žurnalistams, šis išpuolis prieš mūsų kolegę reiškia, kad bet kuris iš mūsų gali būti apkaltintas nusikaltimais už mūsų darbą“, – sakė „Echo Moskvy“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Tatjana Felgenhauer.

Beje, pati T. Felgenhauer 2017 metais tapo išpuolio auka, kai į radijo stoties patalpas įsibrovė vyras, dūręs peiliu jai į kaklą ir vėliau pareiškė: „Turėjau sužeisti ją, kad sustabdyčiau“. Tačiau žurnalistė ir toliau kritikuoja Rusijos valdžią per savo rytinę laidą. Tyrimas S. Prokopjevos atžvilgiu atspindi prastėjančią žodžio laisvės padėtį Rusijoje.

Organizacijos „Žurnalistai be sienų“ sudarytame praėjusių metų Pasauliniame spaudos laisvės indekse Rusija užima148-ąją vietą. Ir per beveik dvidešimt V. Putino prezidentavimo metų, įskaitant ir tą laikotarpį, kai jis oficialiai ėjo ministro pirmininko pareigas, nors visų buvo laikomas tikruoju šalies vadovu, smurto prieš žurnalistus ir žmogaus teisių aktyvistus atvejų šalyje tik daugėja.

Naujasis įstatymas dėl melagingų naujienų per dvejus parlamento rūmus praskriejo per mažiau nei mėnesį, ir Kremlius nori, kad viskas, kas yra susiję su valstybe, būtų šventa ir nekritikuojama. Įžeisti Rusijos valstybės pareigūnų jausmus tampa pavojingu reikalu.

Ypač naujuoju įstatymu dėl nepagarbos valstybės simboliams siekiama užgniaužti žodžio laisvę, mano „Human Rights Watch“ direktoriaus pavaduotoja Europai ir Vidurio Azijai Rachel Denber.

„Kam daugiau jo reikėtų, jeigu ne uždrausti žmonėms kritikuoti vyriausybę bei demonizuoti kritiką ir disidentus?“ – rferl.org klausė ji. „Svetlana Prokopjeva nepadarė nieko blogo... Vykdydama jos atžvilgiu tyrimą ir bausdama žiniasklaidos priemones, kurioms ji dirba, Rusijos valdžia siunčia signalą žurnalistams, kad ji netoleruos jokios kritikos to, kaip valdžia reaguoja į menamą terorizmą ar ekstremizmą“, – sakė JAV įsikūrusi žmogaus teisių grupė.

S. Prokopjevos byla yra tik viena iš daugelio. Praėjusią savaitę naujienų agentūra „Interfax“ skelbė, kad teismas Kaliningrade nuteisė žmogaus teisių gynėją Viačeslavą Lukičevą, priklausantį vietos anarchistų judėjimui už „terorizmo teisinimą“.

Jam teks sumokėti 300 tūkst. rublių baudą už tai, kad internete pasidalijo M. Žlobickio priešmirtine žinute. Dar vienas situaciją iliustruojantis pavyzdys: nedidelės žmogaus teisių organizacijos lyderis Grigorijus Vinteris laikraščiui „Novaja gazeta“ pasakojo, kad policininkai jį sulaikė traukinyje, važiavusiame iš Maskvos, ir pagrasino sulaužyti jam kojas bei apkaltino jį esant užsienio agentu ir vežant uždraustą ekstremistinę literatūrą.

2019 03 30 11:40
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt