sekmadienis, liepos 5 d.
ES ekonomikos gelbėjimo planas: ar nepravalgysime visų pinigų ir kas mokės už vakarėlį?
Alfa.lt

Europos Komisijos (EK) pateiktas Europos ekonomikos gaivinimo planas primena grandiozinį projektą, kurio įgyvendinimas kelia klausimų visų šalių europarlamentarams. Vieningos nuomonės neranda ir Lietuvos atstovai Europarlamente – buvęs šalies premjeras Andrius Kubilius nuogąstauja, kad ekonomikos pokyčiams skirtos milžiniškos pinigų sumos bus pravalgytos, tuo tarpu Juozas Olekas įsitikinęs, kad visų pirma reikėtų pasirūpinti žemdirbiais ir suvienodinti išmokas kaip buvo žadėta jau ne vienerius metus.

Prieš kurį laiką didžiosios, o kartu ir taupiosios ES šalys – Vokietija ir Prancūzija paskelbė, kad Europos sąjungos (ES) ekonomikai gelbėti reikėtų 500 mlrd eurų. Tuo tarpu Europos komisija (EK) parengė savo – „Kitos kartos“ planą, kurio vertė 750 mlrd. eurų.

Pagal jį 500 mlrd. eurų valstybėms narėms bus suteiktos subsidijų pavidalu, o likę 250 mlrd. eurų – paskolomis su minimaliomis palūkanomis. EK skirstys lėšas šalių pateiktiems projektams, kurie privalės atitikti tam tikrus reikalavimus (Žaliojo kurso, skaitmenizacijos ar ekonomikos atsparumo didinimo tikslų įgyvendinimą).

Iš viso ES ekonomikos atkūrimo paketo dydis siekia 1,8 trln. eurų, iš kurio 1,1 trln. sudaro daugiametis ES biudžetas. Jeigu būtų priimtas, šis paramos paketas būtų didžiausias per ES istoriją. Lietuvą galėtų pasiekti apie 6,3 mlrd. eurų.

Lietuvos atstovas EP A. Kubilius internetu vykusios spaudos konferencijos metu vardino ne vieną jam kylančią abejonę dėl ES gelbėjimo plano:

„Turime suprasti koks bus sekantis periodas – 7 metų ar panašiai. Didžioji dalis Europos atsigavimo fondo bus skirstoma per šalis nares: iš skirstomų 560 mlrd. Lietuva gaus virš 6 mlrd. Šiuo metu sekantis DFP (daugiametė finansinė perspektyva) yra 1,1 trilijono. Šalia to 1,1 trln yra pridedama 750 mlrd. Tai beveik dvigubai. Lietuva irgi gaus didžiulius pinigus. Iš vienos pusės – puiku, atsigavimas, investicijos į ateitį – žaliąsias technologijas, klimato kaitą ir skaitmenizavimą (...) Iš kitos pusės: ką darys Lietuva, ar ji turi projektų šiose srityse iš tiesų pasiekti proveržio už tuos didelius pinigus, galima gana stipriai abejoti.

Greičiausiai tie pinigai bus panaudoti toms pačioms išlaidoms, kam iki šiol buvo naudojami. Pinigų niekada nebūna per daug – kelius galima asfaltuoti ir mokyklas statyti ir tt, tačiau ar tai duos galimybę iš tiesų transformuoti ekonomiką į aukštąsias technologijas, į skaitmenizavimą, į žaliąją energetiką – galima labai stipriai abejoti.

Abejonė kaip tie pinigai bus panaudoti jau pradeda vis garsiau skambėti ir komitetuose ir frakcijose. Kitaip sakant: ką reikia padaryti, kad lūkesčiai, jog Europos atsigavimo fondas duos kažkokį proveržį, nežlugtų ateityje yra labai svarbus klausimas, nes jų žlugimas gali turėti labai sunkių psichologinių ir geopolitinių pasekmių“ – kalbėjo buvęs Lietuvos premjeras.

Pasak BNS kalbinto eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus, Lietuva gali pretenduoti 6,3 mlrd. eurų iš „Kitos kartos ES“ plano, iš jų 3,9 mlrd. eurų būtų subsidijos, o 2,4 mlrd. eurų – paskolos.

Kalbedamas spaudos konferencijoje, A.Kubilius pridūrė, kad nemenku klaustuku taip pat išlieka iki šiol neaiškus milžiniškos skolos grąžinimo mechanizmas:

„Antras dalykas – dotacijos ar paskolos? Dabar pasisukta į dotacijas. Visiems atrodo labai geras daiktas jas dalinti. Tačiau ištiesų dalinamasi pasiskolintus pinigus. Jei būtų skirstomi pasiskolinti pinigai lengvatinių paskolų forma, būtų aišku bent kaip jie grįš. Iš tų 750 mlrd 560 bus išdalinti dotacijoms ir tada kyla klausimas kaip jie bus grąžinti. Grąžinimas yra visiškai paliktas miglose.

Noriu priminti, kad skolinamasi bus užstatant ne šiaip ką nors, o užstatant DFP – daugiametę finansinę perspektyvą. Ši perspektyva yra garantas, kad bus grąžinamos paskolos. Paskelbtuose dokumentuose pasakyta, kad tie 750 mlrd. bus kažkaip grąžinami: galbūt bus didinami vadinamieji nuosavieji resursai, ty sukuriant naujus mokesčius plastikui, CO2 emisijoms ir tt, ir tie pinigai bus grąžinami iki 2058 metų.

ES žengia į nežinomus vandenis – yra sukuriamas europinis skolos mechanizmas, bet be jokio aiškaus reguliavimo. Su nacionalinėmis skolomis mes žinome ką bent jau reikia daryti – yra Mastrichto kriterijai, yra Stabilumo ir augimo paktas ir tt – kiek gali užaugti ES tokia skola, garantuojant ją DFP nėra jokių reglamentavimų“ – aiškino A. Kubilius.

EK planuoja pasiskolinti 750 mlrd visų ES valstybių vardu. Pinigai būtų grąžinami nuo 2027 m. iki 2058 m. didinant visų ES valstybių įmokas į biudžetą, mažinant išmokas tam tikroms sritims (pvz., žemės ūkiui ar Sanglaudai) ir perimant teisę administruoti kai kuriuos mokesčius.

Taip pat EK siūlo praplėsti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą (atneštų 10 mlrd. eurų), pasienio anglies dioksido mokesčio koregavimą (5-14 mlrd. eurų), korporacijų ir skaitmeninių mokesčių (atitinkamai – 10 mlrd. eurų ir 1,3 mlrd. eurų kasmet) perdavimą Briuseliui.

Europarlamentarė Aušra Maldeikienė kalbėdama apie Europos gaivinimo planą teigė, kad iki šiol dar daug neaiškumų turinčiame mechanizme be ekonomikos yra dar ir nemažai politikos niuansų.

„Europos sąjunga skolinasi praktiškai užstatydama Europos sąjungą trisdešimčiai metų. Tame atsiranda labai daug visokiausių politinių niuansų. Iki ekonomikos čia dar pakankamai toli, nes sprpendimas nebus priimtas greitai, ką bekalbėtume. Jau dabar matome, kad taupiųjų šalių ketvertukas aiškiai sako, kad nesutinka, Angela Merkel irgi sako, kad Vokietija nelabai sutinka. Žaidimo taisyklės bus aiškesnės kai bus aiškūs grąžinimo terminai ir logika. Noriu atkreipti dėmesį, kad EP turime kalbėti labai aiškiai: kurios šalys gaus, o kurios mokės, kurios labiausiai nukentėjo, ką reiškia nukentėjo ir tt. Visa tai iš tiesų yra dar labai ilgas politinis žaidimas“ – akcentavo europarlamentarė. 

2020 06 02 18:32
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt