antradienis, balandžio 7 d.
Estija: nors Rusijos puolimas mažai tikėtinas, Baltijos šalims vis tiek kyla grėsmė
tiesa.com
Pixabay nuotrauka

Estijos užsienio žvalgybos agentūros teigimu, karinės atakos iš Rusijos tikimybė išlieka maža, tačiau bet koks konfrontavimas tarp Maskvos ir Vakarų gali labai greitai pavirsti „grėsminga situacija Estijai, Latvijai ir Lietuvai“.

Portalo „The New York Times“ duomenimis, trečiadienį Estijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Mikkas Marranas teigė, kad nors Maskva siekia išvengti galimo konflikto su NATO, ji gali imtis „prevencinio karinio puolimo“ Baltijos regione, jei tikėsis galimo konflikto eskalavimo, „net jei jis vyktų kitame regione“.

„Pagrindinė saugumo grėsmė Estijai 2020 m. yra Rusija. Ta grėsmė nepasikeitė, nes nepasikeitė ir Rusija, – spaudos konferencijos metu žurnalistams teigė M. Marranas. – Vladimiro Putino režimas išlieka valdžioje ir toliau tęsia kovą su demokratinio pasaulio tvarka, kuriai priklauso Estija ir mūsų NATO sąjungininkai. Beveik visos Estijos saugumui kylančios grėsmės ateina iš Rusijos.“

79 puslapių apimties saugumo ataskaitoje rašoma, kad Maskvos ginkluotės atvežimas prie Estijos, Latvijos ir Lietuvos sienų, jos „slaptos įtakos operacijos“ ir nuo Šaltojo karo laikų užsilikęs karinės galios demonstravimas destabilizuoja visą Baltijos jūros regioną.

Ataskaitoje minima, kad Rusijos karinės pajėgos dislokavo trumpo nuotolio balistinių raketų „Iskander“ 120 km nuo Estijos sienos ir tik 45 km nuo Lietuvos sienos. Netoli Estijos ir Latvijos sienų taip pat yra dislokuota apie 18 tūkst. Maskvos sausumos kariuomenės bei oro desantininkų karių, kurių puolimui paruošta ekipuotė lemia „absoliutų karinį dominavimą“ prieš NATO pajėgas Baltijos regione.

Kremliaus santykiai su Talinu, Ryga ir Vilniumi jau 30 metų nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo yra, švelniai tariant, atšalę. Estija ir Latvija turi gan dideles rusų tautinės mažumos bendruomenes, o Lietuvoje šios tautos atstovų – gerokai mažiau.

2020 02 16 08:00
Spausdinti