antradienis, rugsėjo 22 d.
G. Thunberg: dėl neveiklumo kovojant su klimato krize prarasti dar dveji metai
Alfa.lt

Praėjus jau dvejiems metams nuo pirmųjų klimato aktyvistės protestų dėl klimato, Greta Thunberg tvirtina, kad visas šis laikas buvo iššvaistytas pasauliui taip ir nesugebėjus imtis reikiamų priemonių klimato krizei suvaldyti, skelbia portalas „The Guardian“.

G. Thunberg protestai davė pradžią pasauliniam judėjimui, o ketvirtadienį ji su dar kitais judėjimo lyderiais susitiko su šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos kanclere Angela Merkel. Aktyvistai reikalavo stabdyti visas investicijas į iškastinį kurą ir subsidijas jam, taip pat įvesti kasmečius anglies junginių išmetimo biudžetus.

„Žvelgiant į pastaruosius porą metų daug kas atsitiko. Milijonai išėjo į gatves ir 2019 m. lapkritį EP paskelbė klimato ir aplinkosauginę krizę“, – G. Thunberg ir kiti protesto lyderiai teigė portalui „The Guardian“.

„Tačiau per šiuos pastaruosius porą metų pasaulis taip pat išmetė 80 mlrd. tonų anglies dioksido. Mes stebėjome besitęsiančias gamtos nelaimes visame pasaulyje. Prarasta daugybė gyvybių ir dar daugiau žmonių negali gyventi įprasto gyvenimo, tačiau tai tėra pati pradžia“, – pridūrė aktyvistai.

Jų teigimu, pasaulio lyderiai kalba apie „egzistencinę krizę“, nors „kai kalba pasisuka apie veikimą, mes vis dar esame neigimo stadijoje. Atotrūkis tarp to, ką reikia padaryti, ir kas iš tiesų daroma, didėja kiekvieną minutę. Iš esmės mes praradome dar dvejus kritinius metus dėl politinio neveiksnumo.“

G. Thunberg ir jos kolegos teigė, kad į kovą su klimato krize turėtų labiau įsitraukti turtingosios valstybės, mažindamos savo taršą.

„Tačiau tai yra faktas, kurio dauguma nenori priimti. Vien tik mintis, kad mes esame krizėje, kuri neleidžia pirkti, statyti ar investuoti išsigelbėjant iš problemos, sukuria kažkokį kolektyvinį mentalinį trumpąjį jungimą. Šis neišmanymo, neigimo ir nesuvokimo mišinys yra visos problemos šerdis“, – teigė aktyvistai.

Šiuo metu pasaulio vyriausybės leidžia trilijonus dolerių kovai su koronaviruso pandemija, ir tai yra unikali galimybė išnaudoti akimirką kartu stabdant ir pasaulinį atšilimą, ekonomistams, mokslininkams ir sveikatos ekspertams bendrai sutariant, kad galima nauda atsvertų bet kokias išlaidas.

Tačiau G 20 valstybių gelbėjimosi paketai teikia daug svaresnę pagalbą iškastinio kuro naudojimui nei žaliosioms alternatyvoms. Vokietijos ekonomikos gelbėjimosi plane 40 mlrd. eurų yra skiriama klimato gelbėjimo priemonėms kaip elektriniai automobiliai, viešasis transportas ir energetinis tvarumas – tai sulaukė didelio žaliųjų grupių palaikymo. Tačiau visose kitose valstybėse, pasak G. Thunberg ir jos kolegų, yra daroma per mažai.

„Net vaikas gali matyti, kad šiandieninė politika yra nesuderinama su šiuo metu prieinamais moksliniais įrodymais“, – teigė jaunieji aktyvistai.

Mokslininkų skaičiavimu, žmonijai norint palaikyti Paryžiaus klimato susitarime nusibrėžtą maksimalią 1,5 laipsnio kilimo ribą, anglies emisijas reikia sumažinti perpus. Pandemijos metu sumažėjusios emisijos tėra mažas taškelis ilgalaikėse CO2 kilimo tendencijose.

„Mes suprantame, kad pasaulis yra sudėtingas, ir tai, ko mes prašome, daugeliui gali pasirodyti nelengva ar nerealistiška, – teigė jaunuoliai. – Tačiau daug labiau nerealistiška tikėti, kad mūsų visuomenė sugebės išgyventi pasaulyje šylant klimatui. Mes neišvengiamai turėsime fundamentaliai pasikeisti – vienu ar kitu būdu. Tačiau lieka klausimas, ar šie pokyčiai bus diktuojami mūsų ar gamtos sąlygomis.“

2020 08 21 17:20
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt