penktadienis, balandžio 16 d.
Į Vokietijos draugiškumą Kremlius atsako dezinformacijos škvalais
Alfa.lt

Jei palygintume Vokietiją su Rytų Europos šalimis, šioje valstybėje yra nepalyginamai daugiau politikų ir verslininkų, nuolat kartojančių, koks reikalingas ir naudingas būtų dialogas su Rusija, ir raginančių nepainioti politikos ir ekonominių interesų, kaip dujotiekio „Nord Stream2“ atveju. Maskvai šios meilės apraiškos nė motais – antivokiškas šmeižto ir propagandos srautas liejasi laisviau nei eksportinė rusiška nafta iš naftotiekių.

Su dezinformacija kovojanti organizacija „EUvsDisinfo“ paskelbė, kad prieš jokią kitą ES valstybę Rusija nevykdo tiek ir tokių agresyvių dezinformacijos kampanijų kaip prieš Vokietiją. Nuo 2015 m. užfiksuota daugiau nei 700 Rusijos informacinių puolimų prieš Vokietiją.

Palyginimas: Prancūzija patyrė per 300 informacinių atakų, Italija – per 170, o Ispanija – daugiau nei 40. Tai daug sakantys skaičiai, atsižvelgiant į faktą, kad Vokietija nuolat remia dialogą ir bendradarbiavimą su Rusija.

Informaciniai išpuoliai vykdomi įvairiais lygmenimis – nuo neva nepriklausomų žurnalistinių tyrimų iki oficialios Kremliaus retorikos. Vasario 18 d. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė: „Vokietija buvo teigiamų iniciatyvų Rusijos atžvilgiu generatorė. Deja, aplinkybės pasikeitė, ir šiandien padėtis yra visai kitokia. Per Vokietijos pirmininkavimą Europos Tarybai antroje 2020 m. pusėje ES patvirtino ne vieną, o net kelis antirusiškų sankcijų paketus. Tai aiškiai patvirtina, kad Vokietija naudojasi ES pajėgumais, kad įgyvendintų visapusiško mūsų šalies suvaržymo politiką.“

Rusijos propaganda auditorijos mąstysenoje formuoja įvaizdį, kad Vokietijoje girdisi tik keletas sveiko proto balsų, skęstančių iracionalios „rusofobijos“ chore. M. Zacharova, žinoma, atsargiai nutyli, kad sankcijos Rusijai taikomos už visą plejadą nusikaltimų: penktadalis Sakartvelo teritorijų yra okupuotos nuo 2008 m.; 2014 m. neteisėtai aneksuotas Krymas ir užgrobtos Rytų Ukrainos teritorijos; keleivinio reiso MH17 numušimas; 2018 m. Skripalių byla; čečėnų disidento nužudymas Berlyne 2019 m. ir pasikėsinimas į Aleksejaus Navalno gyvybę pernai.

Alternatyvioje visatoje, kurioje gyvena M. Zacharova, Vokietija remia sankcijas ne dėl to, kad Rusija vykdo nusikaltimus ir pažeidžia tarptautinę teisę, o dėl to, kad tiesiog nori „visapusiškai suvaržyti“ Rusiją.

Nuo vasario pradžios Rusijos žiniasklaida vykdo dezinformacijos kampaniją, išnaudodama vienos šeimos nelaimę Berlyne – vaikų teisių apsaugos pareigūnai, įtardami grėsmes dėl gerovės, atėmė iš šeimos 3 nepilnamečius vaikus.

Vokietijos institucijos nekomentavo įvykio, nenorėdamos pakenkti vaikams. Tuo metu Rusijos žiniasklaida ir politikai nesibodėjo pasinaudoti tragedija savanaudiškais tikslais ir puolė smerkti „rusofobišką Vokietiją“, kurios socialinės tarnybos esą sistemingai terorizuoja šalyje gyvenančius rusus.

Didžiausias Rusijos dienraštis „Komsomolskaja pravda“ rašė: „Šiuo metu vaikai yra našlaičių namuose, o jų likimą spręsiantis teismas yra aiškiai šališkas. Pajutusi neteisėtą valdžios institucijų spaudimą, šeima ėmėsi tvarkytis dokumentus grįžti į Rusiją. Bet buvo per vėlu.“

Nacionalistinis tinklalapis „Cargrad“ pareiškė, kad neva prieš minėtą šeimą vykdomas puolimas yra „atsakas už Navalną“: „Pasak motinos, vienas iš policijos pareigūnų rėkė ant tėvų: „Norite važiuoti pas Putiną? Tai jums už Navalną.“

Rusų reporteriams Berlyno policija pateikė paaiškinimą: „39 metų motina ir 42 metų tėvas agresyviai priešinosi policijos ir socialinės rūpybos pareigūnams, kumščiavosi ir spardėsi. Galiausiai pareigūnai panaudojo minimalią prievartą ir surakino juos antrankiais.“

Šio atvejo nušvietimas rusiškoje žiniasklaidoje priminė kitą kampaniją, kuri keletą metų skelbė apie „vaikų teisių pažeidimus“ Vokietijoje. Nuolat kartota, kad engiamos rusų ir krikščionių šeimos, jų vaikai atiminėjami ir (kaip tvirtino „Cargrad“) „atiduodami pedofilams“.

„Cargrad“ rašė: „Vokietija žaidžia pavojingą žaidimą prieš rusus. To niekada nebūtų nutikę sovietų laikais, pareigūnai nebūtų išdrįsę užpulti šeimos, kaip jie tai daro Europoje ir JAV, prisidengdami „vaikų teisių“ pretekstu. Kam jie atiduoda tuos vaikus? Kokiose šeimose atsiduria vaikai? Ką, jei vaikus atiduoda pedofilams ir kitokiems iškrypėliams?“

Ši kampanija taip pat labai primena garsiąją „Lizos bylą“. Prieš 5 metus Rusijos pareigūnai pažėrė kaltinimų dėl neva išžagintos nepilnametės, taip pat iškraipydami faktus. Rusijos URM vadovas tiesiai apkaltino Vokietiją mėginimu nuslėpti incidentą. Kaip paaiškėjo, „byla“ nebuvo pagrįsta jokiais faktais.

Pastaroji kampanija prasidėjo praėjus vos kelioms dienoms po ES užsienio reikalų komisaro Josepo Borellio vizito į Maskvą. Eurokomisaras atvyko perduoti aiškią poziciją dėl žmogaus teisių ir išsiaiškinti dialogo su Rusija galimybes. Kremlius į tai atsakė išvydamas keletą ES diplomatų, įskaitant ir Vokietijos atstovus.

Kampanija tuo nesibaigė. Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė informaciją apie A. Navalno žmonos Julios kelionę į Vokietiją ir aiškiai užsiminė, kad su tuo yra susijusi Vokietijos valdžia: „Vokietijos VRM nekomentavo Navalnajos vizito į Vokietiją. Komentarų nepateikė ir Vokietijos ministrų kabinetas, URM arba Frankfurto oro uostas, kuriame nusileido Navalnaja.“

Rusijos valstybinis radijas buvo dar atviresnis. Garsus propagandininkas Vladimiras Solovjovas pareiškė, kad Navalnaja atvyko į Vokietiją „gauti instrukcijų“: „Taigi, ko gi jūs ten važiavote, piliete Navalnaja? Jūs sakote, kad tai buvo privati kelionė. Vadinasi, jūsų nekvietė frau Merkel. Ko jūs ten važiavote? Gauti instrukcijų, kurių negalima perduoti telefonu?“

Vasario 26 d. keletas rusiškų žiniasklaidos priemonių publikavo suklastotą dokumentą, kuriame nurodyta, kad J. Navalnaja neva yra Vokietijos pilietė. Įrodyta, kad dokumentas padirbtas, tačiau Kremliui pavaldi žiniasklaida iki šiol tvirtina, kad tame teiginyje „gali būti tiesos“. Teiginį paneigė Vokietijos vyriausybė, bet Rusijos žiniasklaida ėmė tvirtinti, kad informaciją patvirtino „neįvardyti aukšto rango „Štazi“ (komunistinės Rytų Vokietijos saugumo tarnyba) karininkai, turintys prieigą prie policijos duomenų bazių.

„RIA Novosti“ šliūkštelėjo kuro į ugnį, pareikšdama, kad „Vokietija neatsako į paklausimus dėl Navalnajos pilietybės“.

Visos istorijos apie šeimos tragediją, diplomatų išsiuntimą ir A. Navalno bylą susilieja į bendrą naratyvą, kad prieš Rusiją rezgamas sąmokslas, o Vokietija jame yra arba sumanytoja, arba bevalė marionetė.

Kyla pagunda guostis, kad agresyvi Kremliaus retorika skirta „vidaus auditorijai“. Dauguma temų nebuvo nušviestos germanakalbiuose Rusijos leidiniuose: apie „rusų persekiojimą Vokietijoje“ nepranešė nei „Russia Today“, nei „Sputnik“. Neminėjo jie ir J. Navalnajos istorijos. Tačiau veidmainiška Rusijos taktika yra sisteminga ir turi aiškius taikinius. Jos tikslas – sėti neužtikrintumą ir nesantaiką, užtikrinti informacinį lauką, kuriame galėtų reikštis rusų pareigūnai. Vokietija priešinama su kitomis ES šalimis, pačia ES bei kitomis valstybėmis.

Bet kuriuo atveju Vokietija lieka pagrindiniu Rusijos dezinformacijos taikiniu. RT ir „Sputnik“ planai šios šalies atžvilgiu išties ambicingi: per artimiausius ketverius metus šie du kanalai ketina „investuoti“ per 550 mln. eurų į informacinę veiklą Vokietijoje.

Kremlius veidmainiauja ir nuolat išnaudoja Europos ir Vokietijos atvirumą dialogui ir nuolat apsimeta, kad taip pat yra jam pasirengęs. Tuo pat metu, kai Kremlius ir Rusijos URM kalba apie dialogą, vyksta nuožmūs informaciniai puolimai prieš Vokietiją ir kitas ES šalis. Kremlius toliau puola ne tik savo kaimynus, bet ir savo šalies piliečius. Nekalbant jau apie tai, kad Rusija pamina visus savo kaip JT, Europos Tarybos ir ESBO narės tarptautinius įsipareigojimus.

2021 03 14 09:37
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt