pirmadienis, gegužės 10 d.
J. Bidenui pripažinus armėnų žudynes genocidu, Turkija ėmėsi veiksmų
BNS

JAV prezidentui Joe Bidenui šeštadienį pripažinus 1,5 mln. armėnų išžudymą per Pirmąjį pasaulinį karą genocidu, į Turkijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas JAV ambasadorius Ankaroje, kad būtų išreikštas protestas dėl to sprendimo.

Užsienio reikalų viceministras Sedatas Onalas vėlų šeštadienio vakarą susitiko su ambasadoriumi Davidu Satterfieldu, kad išreikštų didelį Ankaros pasipiktinimą.

„Toks pareiškimas neturi teisinio pagrindo tarptautinės teisės požiūriu ir įžeidė Turkijos žmones, atverdamas žaizdą, kurią mūsų santykiuose sunku užgydyti“, – nurodė ministerija.

J. Bidenas šeštadienį įvykdė rinkimų kampanijos pažadą pripažinti 1915 metais prasidėjusius įvykius bei Osmanų imperijos įvykdytą 1,5 mln. armėnų nužudymą pripažino genocidu. Tačiau pareiškimas buvo atsargiai parengtas taip, kad nurodyta, jog trėmimai, žudymai ir mirties maršai vyko Osmanų imperijos laikais.

„Mes matome tą skausmą. Mes patvirtiname istoriją. Tai darome ne tam, kad primestume kaltę, bet tam, kad tai, kas įvyko, niekada nepasikartotų“, – pareiškė JAV prezidentas.

„Mes prisimename visų žuvusių per Osmanų laikų armėnų genocidą gyvybes ir įsipareigojame užkirsti kelią tokiam žiaurumui pasikartoti“, – sakoma J. Bideno pranešime.

„Ir mes prisimename tam, kad nuolat liktume budrūs prieš bet kokio pavidalo neapykantos pražūtingą įtaką“, – sakė jis.

Toks Baltųjų rūmų pareiškimas netruko sulaukti Turkijos pareigūnų pasmerkimo, nors šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šiuo klausimu dar nepasisakė.

Šis pareiškimas yra didžiulė Armėnijos ir jos plačios išeivijos pergalė. Pradedant Urugvajumi 1965 metais, trys dešimtys šalių, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Kanadą ir Rusiją, pripažino armėnų žudynes genocidu, tačiau JAV pareiškimas buvo svarbiausias tikslas, kuris pasiektas tik J. Bidenui tapus prezidentu.

Toks žingsnis dar labiau padidins įtampą tarp JAV ir jų NATO sąjungininkės Turkijos, kuri kategoriškai prieštarauja armėnų žudynių Osmanų imperijoje vadinimui genocidu.

J. Bidenas priėmė sprendimą „labai principingai, sutelkdamas dėmesį į žmogaus teises, o ne kokias nors kitas priežastis, įskaitant kaltinimą“, sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

Turkija kaltina JAV bandymu perrašyti istoriją, Armėnija – dėkoja

Paskelbęs tokį pareiškimą J. Bidenas tapo pirmuoju JAV prezidentu, aiškiai įvardijusiu armėnų žudymą genocidu, ir nors toks istorinis sprendimas neturės teisinių pasekmių, jis papiktino Ankarą.

J. Bidenui oficialiai pripažinus armėnų žudynes genocidu, Turkija apkaltino Jungtines Valstijas bandymu perrašyti istoriją.

„Žodžiai negali pakeisti ar perrašyti istorijos, – netrukus po to, kai J. Bidenas paskelbė apie savo sprendimą, tviteryje parašė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. – Niekas mūsų nemokys mūsų istorijos.“

Tuo metu Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas gyrė JAV prezidento sprendimą.

N. Pašinianas šeštadienio vakarą parašė pranešimą socialiniame tinkle „Facebook“, kuriame padėkojo J. Bidenui už „galingą žingsnį teisingumo link ir neįkainojamą paramą armėnų genocido aukų palikuonims“.

Armėnai tvirtina, kad iki 1,5 mln. jų tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais, byrant Osmanų imperijai, ir siekia, kad šios žudynės tarptautiniu mastu būtų pripažintos genocidu. Šeštadienį buvo minimos 106-osios šių žudynių metinės.

Turkija ginčija tokią įvykių interpretaciją. Anot jos, aukų skaičius yra išpūstas, o dauguma žuvusiųjų buvo pilietinio karo aukos. Ankara tvirtina, kad apie 300–500 tūkst. armėnų ir maždaug tiek pat turkų žuvo per pilietinius neramumus, kai armėnai sukilo prieš savo valdytojus osmanus.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 04 25 17:17
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt