pirmadienis, lapkričio 30 d.
JAV prezidento rinkimai gali paveikti daugelį opių tarptautinės politikos klausimų
Alfa.lt

Praėjus ketveriems metams po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose, atvedusios prie esminių pokyčių daugelio šalių santykiuose su Vašingtonu, antradienį vykstantys nauji rinkimai gali paveikti daugelį opių geopolitinių klausimų – nelygu, ar juos vėl laimės D. Trumpas, ar jo varžovas demokratas Joe Bidenas.

Nuo D. Trumpo kadencijos pradžios 2017 m. Amerikos įsitraukimas ir įtaka sprendžiant reikalus tarptautinėje arenoje smarkiai pasikeitė. Prezidentas atmetė susitarimus su kai kuriomis valstybėmis, konfrontavo su senais Vašingtono sąjungininkais ir atsisakė dalies daugiašalių įsipareigojimų, kurie, anot prezidento, neatitinka Jungtinių Valstijų interesų.

Nors tarptautinė bendruomenė neretai kritikuodavo D. Trumpo pirmąją kadenciją, kurios šūkis buvo „Pirmiausiai – Amerika“, arba prezidento atsaką į koronaviruso pandemiją, anksčiau taip pat buvo sričių, klausimų ir konfliktų, kur JAV vaidmuo ne visuomet būdavo palankiai vertinamas net ir vadovaujant D. Trumpo pirmtakui Barackui Obamai ar ankstesniems Amerikos lyderiams.

2020 m. pradžioje, kai dar nebuvo išplitusi COVID-19 pandemija, pasaulyje labiausiai nerimauta, kad Vašingtonas ir Teheranas galbūt artėja prie niokojamo karo, galinčio sukelti sumaištį visuose Vidurio Rytuose. Nors ši grėsmė dabar atrodo atslūgusi, pasaulis atidžiai stebi, kas dėsis toliau ir kas po trijų mėnesių bus Baltųjų rūmų šeimininkas.

Žemiau apžvelgiami kai kurie pagrindiniai klausimai, kurių raida labai priklausys nuo JAV prezidento rinkimų rezultatų.

COVID-19 geopolitika

B. Obama dar eidamas prezidento pareigas pelnė Nobelio taikos premiją, kurios taip pat geidė ir D. Trumpas. Tačiau šiemet apdovanojimas buvo skirtas Jungtinių Tautų Maisto programai, ir šis žingsnis buvo tvirta paskata plėtoti JT remiamą daugiašališkumą, pasaulį apėmus COVID-19 pandemijai, smarkiai padidinusiai maisto išteklių nesaugumą.

„Siunčiame signalą tokio pobūdžio nacionalizmui, kai neprisiimama atsakomybė už pasaulio reikalus“, – sakė Nobelio komiteto vadovė Berit Reiss-Andersen.

Siaučiant pandemijai, D. Trumpas peikė Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) ir iš esmės atmesdavo multilateralizmą. Panašiai elgėsi ir kai kurie kiti pasaulio lyderiai, įskaitant Brazilijos prezidentą Jairą Bolsonaro ir Jungtinės Karalystės premjerą Borisą Johnsoną, menkinusius koronaviruso pavojų, bet, kaip ir D. Trumpas, galiausiai juo užsikrėtusius.

Jungtinėse Valstijose COVID-19 plitimo sparta tebėra didelė; šalyje mirė daugiau kaip 230 tūkst. koronavirusu užsikrėtusių žmonių. Be to, antroji pandemijos banga stebima daug kur Europoje; padėtis kol kas negerėja Indijoje, Irane ir daugelyje kitų šalių. Suvaldyti viruso plitimą, užtikrinti daugeliui gyventojų prieinamą vakciną ir koordinuoti tarptautines kovos su pandemijas pastangas yra svarbios sritys, kur JAV galėtų labai daug nuveikti.

Supervalstybių varžymasis

Rusijos pakartotinis sustiprėjimas ir Kinijos iškilimas užbaigė po Šaltojo karo pabaigos susiklosčiusią padėtį, kai JAV buvo likusi vienintelė supervalstybė.

D. Trumpas dėjo pastangas palaikyti ryšius su Vladimiro Putino vadovaujama Rusija, nors jo paties žvalgybos agentūros patvirtino, kad Maskva kišosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus, siekdama padidinti respublikonų kandidato galimybes laimėti. Be to, Rusija buvo kaltinama slapta siūliusi premijas Afganistano kovotojams už amerikiečių žudymą.

J. Bidenas yra sakęs, kad tapęs prezidentu „perspėtų“ Rusijos ir kitų šalių vyriausybes esąs pasiruošęs duoti ryžtingą atkirtį bet kokiam kišimuisi į JAV rinkimus.

Pastaraisiais mėnesiais Kinija buvo atsidūrusi D. Trumpo reiškiamos kritikos centre. Prezidentas įvedė baudžiamuosius muitų tarifus, išsakė rasistinių komentarų apie koronaviruso atsiradimo Kinijos mieste Uhane priežastis, taip pat ėmėsi pastangų užtikrinti kibernetinės erdvės saugumą. Kita vertus, nesvarbu, ar tolesnius ketverius metus Baltuosiuose rūmuose dirbs D. Trumpas, ar J. Bidenas, Vašingtono ryšiai su Pekinu tikriausiai toliau blogės, Kinijai demonstruojant vis stipresnius raumenis tarptautinėje arenoje.

Susitarimai, sąjungininkai ir priešininkai

D. Trumpas argumentavo, kad reikia nutraukti B. Obamos administracijos ir galingųjų valstybių susitarimą dėl Irano branduolinės programos, nes jis esąs „blogiausias kada nors sudarytas“. Vašingtono pasitraukimas iš pakto su Teheranu nudžiugino Izraelį ir Saudo Arabiją, bet sukėlė susirūpinimą kitoms šalims.

Vėliau JAV Bagdade nužudė itin įtakingą Irano kariuomenės veikėją – generolą Qasemą Soleimani (Kasemą Soleimanį). Iranas atsakė balistinių raketų smūgiu irakiečių karinėms bazėms, kuriose buvo laikoma amerikiečių karių.

Vašingtono administracijos sprendimas atnaujinti plačias sankcijas Irano finansų sektoriui ir kitoms ekonomikos sritims siunčia užuominų, kokia galėtų būti Amerikos politikos kryptis per potencialią D. Trumpo antrąją kadenciją. Tuo metu J. Bidenas, ėjęs viceprezidento pareigas labiau į daugiašališkumą linkusio B. Obamos administracijoje, gali mėginti atkurti ryšius su sąjungininkais, kurie aktyviai priešinosi D. Trumpo politikai, ir galbūt su pačiu Iranu.

Kalbant apie Izraelio ir palestiniečių konfliktą, D. Trumpo plačiai išreklamuota „šimtmečio sutartis“ neįtiko palestiniečiams, kai šis planas buvo paskelbtas anksčiau šiais metais. Juo numatoma leisti Izraeliui aneksuoti dalį okupuoto Vakarų Kranto teritorijų, tuo pačiu faktiškai atmetant dviejų valstybių sprendinio galimybę ir nutraukiant dešimtmečius JAV vykdytą politiką žydų nausėdijų atžvilgiu. Dėl šių priežasčių Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu bus vienas iš lyderių, itin įdėmiai stebėsiančių rinkimus Jungtinėse Valstijose.

Vadovaujant D. Trumpui, JAV santykiai su Europos Sąjunga ir NATO taip pat patyrė reikšmingų sukrėtimų. Daugelis europiečių ir jų vyriausybių trokšta išlaikyti šiuos daugiašalius blokus. J. Bidenas, daug artimesnis kitų JAV lyderių nuo Antrojo pasaulinio karo vykdytai užsienio politikai, yra sakęs, kad siektų atkurti glaudžius ryšius su Vašingtono ilgamečiais sąjungininkais.

D. Trumpas tikėjosi, kad pademonstruotas stulbinamas atsivėrimas Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui taps itin svarbia jo užsienio politikos palikimo dalimi. Tačiau jųdviejų susitikimai, nors ir atrodė įspūdingai, neatnešė jokių apčiuopiamų rezultatų, buvo svarbūs Kim Jong Unui, siekiančiam įtvirtinti savo statusą. Pastaraisiais mėnesiais apie pastangas užtikrinti Korėjos pusiasalio denuklearizaciją viešai nebuvo beveik nieko kalbama. Tikėtina, kad prezidentu tapęs J. Bidenas tolesnių viršūnių susitikimų su Pchenjanu neberengtų.

JAV karinis vaidmuo užsienyje

D. Trumpas piktinosi Amerikos „nesiliaujančiais karais“ ir žadėjo juos užbaigti. Tačiau JAV kariuomenė buvo netikėtai užklupta jo naujausio pareiškimo, kad visi amerikiečiai kariai turės būti išvesti iš Afganistano iki šių metų pabaigos.

D. Trumpo komentarai kėlė nerimą JAV kariškiams ir diplomatams. Kai kurie jų sakė, kad tvirtai nustatyta kontingento išvedimo data gali pakenkti pastangoms užtikrinti taikos susitarimą tarp Talibano ir Afganistano vyriausybės. J. Bidenas sakė, kad kariai turi būti išvedami atsakingai ir kad Afganistane derėtų palikti nedideles pajėgas, padedančias kovoti su ekstremizmu.

D. Trumpas taip pat pareikalavo išvesti JAV karius iš Vokietijos, kur jie buvo dislokuojami dešimtmečius. Dėl to Pentagonui teko skubiai parengti pajėgų perskirstymo planą, kurį įgyvendinti truks ne vienus metus ir kainuos milijardus dolerių. Be to, buvo iškeltas pasiūlymas sumažinti JAV karinį dalyvavimą Pietų Korėjoje. D. Trumpas reguliariai kritikuodavo sąjungininkus, prisidedančius prie bendros gynybos daug mažiau nei Jungtinės Valstijos.

Tikimybė, kad J. Bidenas išlaikytų tą patį kursą gynybos srityje, atrodo labai maža.

2020 11 03 20:04
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt