pirmadienis, kovo 1 d.
Jei Kinija užpultų Taivaną, kaip tai įvyktų ir ar prasidėtų Trečiasis pasaulinis karas?
Alfa.lt

Trintis tarp Kinijos ir Taivano didėja. Pekino kariniai lėktuvai nuolat įsiveržia į salos oro erdvę, komunistinės Kinijos pareigūnai negaili aštrių pareiškimų. Koks būtų karo scenarijus, jei vis dėlto Kinija užpultų Taivaną, klausia ir ieško atsakymo Bloomberg.com.

„Aš ypač sunerimęs, kad didelė krizė artėja“, – dar praėjusių metų rudenį kalbėjo „Project 2049“ instituto vienas vadovų Ianas Eastonas, parašęs knygą „The Chinese Invasion Threat: Taiwan’s Defense and American Strategy in Asia“ („Kinijos invazijos grėsmė: Taivano gynyba ir Amerikos strategija Azijoje“).

Analitikai, tokie kaip I. Eastonas, ne pirmus metus projektuoja scenarijus, kaip kad Kinijos invazija į Taivaną. Dauguma mano, kad Kinija gali labai greitai nokautuoti Taivaną ir perimtų salos kontrolę dar prieš JAV pagalbai ateinant.

Žiūrint į skaičius – Pekinas turi milžinišką persvarą. Kinija išleidžia 25 kartus daugiau gynybai nei Taivanas.

Optimistinis Kinijos scenarijus būtų toks: prieš invaziją pradedama kibernetinė ir elektroninė ataka prieš Taivano finansų sistemą bei esminius infrastruktūros objektus, taip pat JAV palydovus, kurie seka Kinijos pajėgas. Kinijos kariniai laivai taip pat gali blokuoti salą ir nutraukti maisto bei kitų gyvybiškai svarbių reikmenų tiekimą.

Po to sektų atakos iš oro, kurių tikslas – Taviano polinių ir karinių vadovų sunaikinimas bei vietos gynybos sutrikdymas. Kinai jau rengia tokias pratybas ir vadina tokias operacijas „galvos nukirsdinimu“.

Netrukus sektų invazija per 130 km pločio Taivano sąsiaurį, skirianti salą nuo žemyninės Kinijos. Tai atliktų desantas tiek iš laivų, tiek iš oro. Dešimtys tūkstančių desantininkų gali prasiveržti pro Taivano gynybą ir užimti strateginius taškus.

Tiesa, lengva nebūtų, nes Taivanas ilgus dešimtmečius stiprino savo gynybinius įtvirtinimus. Be to, jo naudai veikia ir reljefas – tik keliose salos vietose yra paplūdimiai, tinkantys didelių pajėgų desantavimui iš jūros. Taip pat kalnuose įrengti tuneliai, kuriuose gali slėptis ir toliau tęsti partizaninę kovą taivaniečiai.

Be to, Taivano priešlėktuvinė gynyba, raketinės pajėgos yra gan stiprios ir gali padaryti didelių nuostolių agresoriaus kariuomenei, dar jai nepasiekus salos krantų. Taivano karines pajėgas sudaro 175 tūkst. profesionalių karių ir milijonas rezervistų. Be to, Taivano kariškiai nuolat rengia agresijos atmušimo pratybas.

Žinoma, Pekinas, norėdamas išvengti didelių nuostolių, gali imtis masinės bombardavimo kampanijos, bet žūtų šimtai tūkstančių civilių ir tai tikrai nepridėtų Kinijai nei taivaniečių, nei viso pasaulio simpatijų.

Kitas klausimas – JAV įsitraukimas. Vašingtonas, ypač valdant Donaldui Trumpui, aktyviai rėmė Taivano nepriklausomybę ir tiekė ginkluotę. Jei Kinijos agresijos metu, JAV neįsitrauktų, tai smarkiai smogtų per supergalybės įvaizdį, kaip tai nutiko Jungtinei Karalystei 1956 m. Sueco krizės metu.

JAV karinę pagalba Taivanui galėtų suteikti iš Guamo bazės. Tačiau rugsėjį Kinija išplatino karinės aviacijos pratybų vaizdus, kuriuose atakuojamas pakilimo takas, labai panašus į JAV pajėgų Guame. Taip pat Kinija gali panaudoti balistines raketas neutralizuojant amerikiečius. Rugpjūtį Pietų Kinijos jūroje Kinija išbandė keturias balistines raketas, kurios gali sunaikinti JAV lėktuvnešio grupę ar bazes. Sidnėjaus universiteto dar 2019 m. atlikta studija rodė, kad JAV „nebegali džiaugtis kariniu pranašumu“ prieš Kiniją.

„Kova dėl Taivano Pekinui gali atsieiti milžinišką kainą, mažiausia kelis šimtus tūkstančių gyvybių. Bet gali būti, kad Xi Jinpingas (Kinijos vadovas – red. past.) pasiruošęs ją sumokėti. Mes neįvertiname Kinijos komunistų partijos gebėjimų priimti radikalius sprendimus mūsų saugumo sąskaita“, – teigė I. Eastonas.

2021 02 04 15:26
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt