antradienis, rugpjūčio 11 d.
JT: rinktis į taikius protestus – „pagrindinė žmogaus teisė“
BNS

Valdžios pareigūnams visame pasaulyje grumiantis su demonstracijomis dėl politinių teisių ir rasinio teisingumo, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas trečiadienį pabrėžė, kad rinktis į taikius protestus – internetu ar realiame gyvenime – yra pagrindinė žmogaus teisė.

Žmogaus teisių komiteto nepriklausomi ekspertai paskelbė naują teisės rinktis į taikius susirinkimus išaiškinimą, kuriame išdėstė teisines rekomendacijas dėl jos taikymo bei vyriausybių įsipareigojimus.

„Pastarojo meto įvykiai, įskaitant COVID-19 pandemiją, sukūrė precedento neturinčių iššūkių“ užtikrinti teisę rinktis į taikius susirinkimus, sakoma komiteto pareiškime.

„Pasauliniai protestai, palaikantys „Black Lives Matter“ („Juodųjų gyvybės svarbios“) judėjimą pabrėžė to svarbą“, – priduriama jame.

Komitetas, kurį sudaro 18 nepriklausomų ekspertų, stebi, kaip šalys įgyvendina Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurio 21-as straipsnis garantuoja teisę rengti taikius susirinkimus.

„Asmenims rinktis į taikius susirinkimus išreikšti save, švęsti ar reikšti skundus yra pagrindinė žmogaus teisė“, – pareiškime sakė komiteto narys Christofas Heynsas (Kristofas Heinsas).

„Drauge su kitomis teisėmis, susijusiomis su politine laisve, ji sudaro demokratinės visuomenės pagrindą“, – teigė jis.

Ekspertas pabrėžė, kad šią teisę turi visi žmonės be išimčių.

„Visi, įskaitant vaikus, užsienio piliečius, moteris, migrantus darbuotojus, prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius, gali naudotis teise rengti taikius susirinkimus“, – sakė Ch. Heynsas, pridurdamas, kad tokie susirinkimai gali vykti daugybe formų „viešose ir privačiose erdvėse, lauke, viduje ir internete“.

Savo komentare dėl 21-o straipsnio komitetas pabrėžė vyriausybių įsipareigojimus leisti taikius susirinkimus ir saugoti jų dalyvius nuo galimos kitų visuomenės narių prievartos.

Jokių „bendrų apribojimų“

Vyriausybės negali „uždrausti, riboti, blokuoti ar trikdyti susirinkimų be įtikinamo pagrindo“, nurodė komitetas.

Ch. Heynsas perspėjo, kad „apibendrintos nuorodos į viešąją tvarką ar viešąjį saugumą arba neįvardytą potencialaus smurto riziką nėra tvirtas pagrindas vyriausybėms drausti taikius susirinkimus“.

„Bendri apribojimai dalyvauti taikiuose susirinkimuose nėra derami“, – pridūrė jis.

Žmogaus teisių komiteto komentare taip pat išdėstytos gairės virtine klausimų, dėl kurių diskutuojama daugelyje šalių, ir pabrėžiama, kad taikių protestų dalyviai turi teisę dėvėti kaukes ar gobtuvus, kad uždengtų savo veidą.

„Vyriausybės neturėtų rinkti asmeninių duomenų dalyvių persekiojimui ar bauginimui“, – nurodė komitetas ir atkreipė dėmesį, kad vyriausybės negali blokuoti interneto tinklų arba uždaryti tam tikrų tinklalapių, kurie yra svarbūs įrankiai organizuojant taikius susirinkimus.

Komitetas taip pat pabrėžė, kad žurnalistai ir žmogaus teisių stebėtojai turi teisę stebėti ir dokumentuoti visus susirinkimus, įskaitant tuos, kurie yra neteisėti ir smurtingi.

JT žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) jau yra išreiškusi susirūpinimą, kad kai kurios vyriausybės prisidengdamos COVID-19 pandemija gali riboti pagrindines žmogaus teises, įskaitant teisę rinktis į taikius protestus.

Tuo metu JAV protestai prieš rasizmą ir policijos brutalumą vyksta jau beveik du mėnesius. Iš pradžių juos išprovokavo neginkluoto afroamerikiečio George'o Floydo (Džordžo Floido) mirtis nuo policininko rankų Minesotoje. Protestus dar paskatino federalinių agentų didžiuosiuose miestuose vykdomos itin prieštaringai vertinamos griežtos priemonės, kurių nepalaiko vietos pareigūnai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 07 29 15:42
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt