penktadienis, spalio 22 d.
JT tyrimas: Libijoje buvo vykdomi nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai
BNS
Scanpix
Libija.

Libijoje nuo 2016 metų buvo vykdomi nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai, pirmadienį atskleidė Jungtinių Tautų tyrimas.

JT Žmogaus teisių tarybos užsakyta Nepriklausoma faktų nustatymo misija Libijoje paskelbė, kad ypač daug pažeidimų įvykdoma migrantų ir sulaikytųjų atžvilgiu.

Daug žmonių žuvo ar buvo suluošinti sprogus sausumos minoms, Europą pasiekti bandę migrantai susiduria su smurtu sulaikytųjų centruose ar patekę kontrabandininkams į rankas, sulaikytieji kalėjimuose laikomi baisiomis sąlygomis ir kankinami, nužudyta ar dingo garsių moterų, rašoma ataskaitoje.

„Yra pagrįstų priežasčių manyti, kad Libijoje buvo vykdomi karo nusikaltimai, o smurtas, vykdytas kalėjimuose ir prieš migrantus, gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui“, – sakoma misijos pranešime.

Neramumai šioje Šiaurės Afrikos valstybėje padarė didžiulį poveikį jos ekonomikai, socialinėms ir kultūrinėms teisėms.

„Visos šių konfliktų šalys, įskaitant trečiąsias valstybes, užsienio kovotojus ir samdinius, pažeidinėja tarptautinę humanitarinę teisę, ypač proporcingumo ir [karinių ir civilinių objektų] atskyrimo principus, o kai kurios taip pat yra įvykdžiusios karo nusikaltimų“, – sakė trijų žmonių misijai vadovavęs Mohamedas Auajjaras.

Misija nurodė identifikavusi asmenų ir grupių – iš Libijos ir užsienio – galbūt atsakingų už šiuos pažeidimus, piktnaudžiavimą ir nusikaltimus.

Sąrašas bus konfidencialus, kol jį bus galima pateikti atitinkamiems atskaitomybės mechanizmams.

Nors Libijos teismai tiria daugumą ataskaitoje minimų atvejų, šis procesas „susiduria su reikšmingais iššūkiais“, sako ekspertai.

„Sunki padėtis“

2020 metų birželį JT Žmogaus teisių taryba priėmė rezoliuciją su raginimu nusiųsti į Libiją faktų nustatymo misiją. Tam pritarė ir Tripolis.

Pernai rugpjūtį paskirtiems ekspertams buvo pavesta ištirti įtariamus tarptautinių įstatymų dėl žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus Libijoje, įvykdytus nuo 2016 metų.

Prie M. Auajjaro prisidėjo žmogaus teisių ekspertai Chaloka Beyani ir Tracy Robinson.

Jie surinko ir peržiūrėjo šimtus dokumentų, pasikalbėjo su daugiau kaip 150 žmonių, vykdė tyrimus Libijoje, Tunise ir Italijoje.

Jų ataskaitoje aprašomi vaikų verbavimas ir tiesioginis dalyvavimas karo veiksmuose, garsių moterų dingimas ar žudymas be teismo.

Pasak ekspertų, reikia daugiau laiko ištirti įtarimams dėl tiesioginio vaikų dalyvavimo karo veiksmuose.

Libija paniro į chaosą, kai 2011 metais per NATO remtą sukilimą buvo nuverstas ir nužudytas ilgametis diktatorius Muamaras Kadhafis.

Naftos turtingą šalį suskaldė dvi konkuruojančios administracijos, remiamos užsienio jėgų bei daugybės sukarintų organizacijų.

„Išvados atskleidžia sunkią žmogaus teisių padėtį“, – sakoma ataskaitoje.

Ekspertai teigė, kad civiliai gyventojai sumokėjo didelę kainą, visų pirma dėl išpuolių prieš mokyklas ir ligonines, o priešpėstinės minos, kurias paliko samdiniai gyvenamosiose vietovėse, nužudė ir suluošino civilių gyventojų.

Ataskaitoje teigiama, jog esama patikimos informacijos, kad prieštaringai vertinamos Rusijos privačios saugos bendrovės „Wagner“ žmonės dirbo samdiniais.

Yra „pagrįstų priežasčių manyti, kad „Wagner“ personalas galėjo įvykdyti karo nusikaltimą – žmogžudystę“ – 2019 metų rugsėjį, kai į pietus nuo Tripolio buvo sušaudyti sulaikytieji.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2020 metų balandžio–gegužės mėnesiais šalia namų ir kitų civilių pastatų buvo palikta šimtai minų – daugiausia rusų gamybos.

„Masinės žmogžudystės“

Tuo metu migrantai, siekiantys per Viduržemio jūrą pasiekti Europą, sulaikymo centruose ir patekę į prekeivių žmonėmis rankas patiria daugybę piktnaudžiavimo atvejų, sakė Ch. Beyani.

Pažeidimus „plačiu mastu“ daro valstybės ir nevalstybiniai veikėjai, „turintys aukštą organizuotumo lygį ir valstybės skatinami – iš viso to galima daryti prielaidą apie nusikaltimus žmonijai“, sakė ekspertas iš Zambijos.

Be to, kalėjimuose kai kurie kaliniai kasdien kankinami, rašoma ataskaitoje.

„Valstybė ir nereguliarios karinės pajėgos plačiai naudoja savavališką sulaikymą slaptuose kalėjimuose ir nepakeliamas sulaikymo sąlygas“, – sakė T. Robinson.

Misija pranešė, kad esama įtarimų dėl „plataus masto pagrobimų, sistemingų kankinimų ir masinių žmogžudysčių“ Tarhūnos mieste, esančiame į pietryčius nuo Tripolio. Misijos ataskaitoje buvo pateiktos kelių galimų masinių kapaviečių nuotraukos.

„Žiaurumų mastas Tarhūnoje reikalauja daug daugiau dėmesio“, – sakė T. Robinson per spaudos konferenciją.

Ataskaita ketvirtadienį bus pristatyta JT Žmogaus teisių tarybai Ženevoje.

Ekspertai nori, kad Taryba dar metams pratęstų jų įgaliojimus.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

2021 10 04 20:09
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt