šeštadienis, spalio 1 d.
Ką šiaurės korėjiečiai pametė Ukrainoje?
Aidanas Praleika
Scanpix
Šiaurės Korėja turi vieną skaitlingiausių armijų pasaulyje.

Prieš keletą dienų Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Maskva sulaukė Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong Uno pasiūlymo atsiųsti Rusijai į pagalbą 100 tūkst. korėjiečių kareivių.

Žinia sulaukė didelio rezonanso Vakarų žiniasklaidoje, tačiau ekspertai tikina, kad tokių veiksmų tikimybė beveik lygi nuliui. Maskva, be abejonės, džiaugtųsi tokia didžiule parama, tačiau kariniu požiūriu tai būtų logistinis košmaras – vakarines Rusijos sritis su Tolimaisiais Rytais jungia tik viena geležinkelio vėžė. Be to, net ir nematytoje izoliacijoje atsidūrusi Rusija vargu ar didžiuotųsi tokiu sąjungininku.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro eksperto dr. Arvydo Kumpio, Pchenjanas tokiais pareiškimais nori atkreipti į save Vakarų, o pirmiausia JAV dėmesį ir pademonstruoti, kad yra pasaulinio lygio žaidėjas, turintis užtektinai karinės galios, kad veiktų kartu su didžiosiomis valstybėmis. Taigi, Rusija šios paramos beveik užtikrintai nesulauks. Tuo metu Kinija – kitas reikalas. Jei Tolimuosiuose Rytuose kiltų karas, Šiaurės Korėja tikrai turėtų grąžinti Pekinui istorinę skolą.

– Kaip vertinate šį pareiškimą? Pchenjanas tikrai gali pasiųsti kariuomenę į Ukrainą?

– Kaip būdinga Šiaurės Korėjai, tai veikiausiai tik žodžiai, būdas pareikšti oficialią paramą Rusijai. Tikėtina, kad tokiu būdu paramą Rusijai išreiškė Kinija, palaikanti labai glaudžius santykius su Šiaurės Korėja.

Labai skeptiškai vertinu tikimybę, kad Pchenjanas iš tikrųjų pasiųstų kariuomenę į Ukrainą. Tiesa, 100 tūkst. kareivių nėra labai didelis skaičius Šiaurės Korėjai, besigiriančiai viena skaitlingiausių armijų pasaulyje. Rusija būtų patenkinta sulaukusi net ir dalies minimo kontingento, bet manau, kad viskas apsiribos tik žodžiais.

Ukraina šiaurės korėjiečiams – buvusi nebuvusi. Gali būti, kad tokiu būdu Pchenjanas siunčia žinią savo didiesiems priešams amerikiečiams.

– Pekinas garsiai neišsako paramos Rusijos agresijai, todėl nusprendė tai padaryti per tarpininką, kuris gali sau leisti kalbėti, kas tik ant liežuvio užplauks?

– Toks variantas galimas. Tai būtų tam tikras pasidalijimas atsakomybėmis – šiaurės korėjiečiai įneštų savo simbolinį indėlį į trijų draugiškų valstybių santykius.

Ukraina šiaurės korėjiečiams – buvusi nebuvusi. Gali būti, kad tokiu būdu Pchenjanas siunčia žinią savo didiesiems priešams amerikiečiams: mes galime siųsti kariuomenę į kitus pasaulio regionus, o tai reiškia, kad turime galingą ir nuolat parengtą armiją bei esame tarptautinio lygio žaidėjai.

– Kokios naudos iš Rusijos tokiais reveransais siekia Kim Jong Unas?

– Žiūrint per istorijos prizmę, šių valstybių santykiai yra glaudūs. Nuo 1948 m. būta ir nuopuolių, ir pakilimų – sovietų parama tai išaugdavo, tai sumažėdavo. Tačiau, pavyzdžiui, SSSR žlugimo išvakarėse Pchenjano ir Maskvos ryšiai buvo labai suaktyvėję, korėjiečiai norėjo gamtinių išteklių, technologijų ir kitos ekonominės paramos. Veikiausiai gamtiniai ištekliai ir dabar yra pirminis Pchenjano interesas. Gal už gražius paramos žodžius Rusija atsidėkos nafta ir dujomis? Kitokių naudų įvardyti būtų sunku.

Kita vertus, abejoju, ar Rusija labai nori glėbesčiuotis su tokiu blogiuku. Net ir artimiausias jo draugas Pekinas ne visada reiškia savo paramą. Nors, jei parama būtų išreikšta ne tik žodžiais, bet ir, tarkime, ginklais, kurių Šiaurės Korėjai taip pat netrūksta, Rusija galbūt ir gundytųsi.

– Tarkime, Šiaurės Korėja nusiunčia kažkiek kareivių į Ukrainą. Kokie tai būtų kariai? Beatodairiškai į ataką einantys komunistai – fanatikai ar atvirkščiai – potencialūs dezertyrai?

– Labai sudėtinga pasakyti, ką iš tiesų mąsto Šiaurės Korėjos kareivis. Manau, kad jie lauktų vadovybės įsakymo. Jei jiems įsakys fanatiškai pulti, greičiausiai tai jie ir darys, nes taip veikia grupinis mentalitetas, kuris būdingas Rytų Azijai.

Iš kitos pusės, kyla abejonių, ar šiaurės korėjiečiai demonstruotų fanatizmą kaudamiesi ne už savo šalį. Čiučche ideologijos esmė – rūpestis savo šalimi, savo gerovės palaikymas, nesidairant į kitus ir nelaukiant pagalbos iš užsienio. Todėl gali būti, kad tipinis korėjietis nedegs noru pulti į priešakines linijas ir aukoti gyvybę už Rusiją.

– Maždaug prieš 20 metų teko skaityti interviu su pabėgėliu iš Šiaurės Korėjos, kuris paklaustas, kaip elgtųsi karo atveju, atsakė, kad pirmiausia nušautų savo karininkus, o tuomet kautųsi su tautiečiais iš Pietų Korėjos ir jų sąjungininkais amerikiečiais.

– Neblogas variantas (juokiasi). Prieš 20 metų Šiaurės Korėjoje buvo didelė sumaištis, siautė badas. Daug žmonių bėgo iš šalies ir manau, kad daugelis tikrai norėjo sušaudyti savo vadus.

Jei manytume, kad šis žmogus laikė priešais ir savo vadus, ir užsieniečius, tai visai atitinka nuo mažumės šiaurės korėjiečiams diegiamą kovos už save idėją. Privalai kautis, nes niekas tau nepadės.

– Panašu, kad Kinija vis labiau gundosi mintimi užgrobti Taivaną. Šiaurės Korėja įsitrauktų į tokį karą?

– Kinija ir Šiaurės Korėja turi didžiules, bet mūšyje neišbandytas armijas, todėl abiem niežti nagus jas kur nors išmėginti. Galbūt Kim Jong Unas iš tiesų norėtų pamatyti, kaip jo kareiviai kautųsi Ukrainoje – pažiūrėti, ko jie verti. O kol kas abiejose šalyse vyksta paradai ir pratybos, bet yra daugybė klaustukų, jei kalbame apie tikrąjį kinų ir šiaurės korėjiečių armijų efektyvumą.

Iš esmės Kinija turi pakankamai pajėgų įvykdyti intervenciją į Taivaną, tačiau nemanau, kad rinktųsi šį kelią. Labiau tikėtina, kad Kinijos armija blokuotų salą ir lauktų, kad išsekintas Taivanas pasiduotų pats.

Šiaurės Korėja karo atveju turbūt suteiktų paramą Kinijai. Tačiau iškiltų Pietų Korėjos veiksnys. Jei prasidėtų provokacijos demilitarizuotoje zonoje, karas galėtų kilti ir Korėjos pusiasalyje. Visgi įtariu, kad Šiaurės Korėja to vengtų.

Kokios paramos sulauktų Kinija – klausimas. Tikėtina, kad Pchenjanas žmonių atsiųstų. Tai daug labiau tikėtina nei jų siuntimas į Rusiją. Galiausiai Korėjos karo metu atsiuntė į pagalbą šiauriečiams šimtus tūkstančių kareivių ir Pchenjanas turėtų grąžinti šią istorinę skolą.

Kinija turi pakankamai pajėgų įvykdyti intervenciją į Taivaną, tačiau nemanau, kad rinktųsi šį kelią. Labiau tikėtina, kad Kinijos armija blokuotų salą ir lauktų, kad išsekintas Taivanas pasiduotų pats.

– Jei Pchenjanas visgi suteiktų tiesioginę karinę pagalbą Rusijai, nepaisant to, kokio dydžio būtų ta pagalba, kaip į tai galėtų atsakyti Vakarai ir ar apskritai turėtų kuo atsakyti?

– Sunku sugalvoti, ką Vakarai galėtų padaryti, ko jau nebūtų padarę. Matyt, būtų dar labiau sugriežtintos sankcijos. Kitų būdų praktiškai nėra, kaip sakoma, dugnas jau pasiektas. O tai reiškia, kad Vakarų atžvilgiu Šiaurės Korėja neturi kuo rizikuoti. Nebent Pchenjanas turi ilgalaikių planų pagerinti santykius su Vakarais ir ilgainiui sušvelninti dabar taikomus apribojimus. Tokiu atveju šiaurės korėjiečiams būtų nenaudinga dar labiau supykdyti oponentus. Tačiau jei jų desperacija yra stipri, neatmestinas variantas ir glaudesnio susisaistymo ne tik su Kinija, bet ir su ta pačia Rusija.

– Pchenjano noru normalizuoti santykius su Vakarais sunku patikėti. Vos įvykus Donaldo Trumpo inicijuotam „istoriniam“ amerikiečių ir šiaurės korėjiečių susitikimui, Pchenjanas vėl paleido raketas į Japonijos pusę.

– Tai jų tradicinė taktika – vieną dieną verkti, kaip viskas blogai, o kitą – paleisti vieną kitą raketą ir priminti, kad nereikia jų nuvertinti. Ši istorija tęsiasi dešimtmečiais.

2022 08 09 17:47
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt